Paprikų auginimas

Paprika (lot. Capsicum, vok. Paprika, rus. Паприка, angl. Peppers, Chili peppers, bell, sweet peppers) - bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis. Į Europą atkeliavo Kolombui grįžus iš naujai atrastų žemių. Daug neaiškumų kyla dėl šio augalo pavadinimo, ypač anglų kalboje. Buvo vartojamas klaidingas pavadinimas 'pipirai' (peppers), nes šie augalai kartumu priminė tais laikais itin vertintus juoduosius pipirus. Anglų kalboje iš Centrinės Amerikos kilusiu žodžiu Chili vadinamos tiek aštrių, tiek saldžių rūšių paprikos. Žodis 'paprika' greičiausiai kilęs iš Vengrijos.

Paprikos kaip agrokultūra auginamos 6 tūkstančius metų. Jų tėvynė - Centrinė ir Pietų Amerika, kur šie augalai auginami kaip daugiamečiai. Pasiekusios Europą kartu su Kolumbu, jos kurį laiką buvo auginamos daugiau kaip dekoratyvinis augalas. Iš čia paplito į Indiją kartu su portugalais, vėliau per Turkiją pateko į Vengriją. Dažniausia paprikos siejamos su Vengrija, o Segedo regionas, kur jų užauginama daugiausia, kartais pavadinamas paprikų sostine. Vengrai paprikas vartoja beveik su visais patiekalais, ruošia labai įvairiai. Paprikų rinkimo laikotarpiu Vengrijos kaimai pražysta - daugybė džiovinamų paprikų virtinių papuošia džiovyklas.

Paprikos turi labai daug naudingų medžiagų, vitaminų. Vitamino C yra 270 mg% žaliuose vaisiuose ir 480 mg% prisirpusiuose, vitamino A 9-12 mg%. Užtenka 20-50 g paprikų, ir gausite visos dienos šių vitaminų normą. P vitamino yra 70-380 mg 100 g šviežios paprikos, karotino - 0,5-16 mg, B grupės vitaminų (0,02-0,09 tiamino, 0,02-0,1 mg riboflavino), folio rūgšties -  1,3-2,9 mg 100 g sausos masės. Specifinį aromatą suteikia eteriniai aliejai. Aitriosiose paprikose esantis kapsacinas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, naikina kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne ir burnos ertmėje, skatina energijos gamybą organizme - degina riebalus. Raudonai paprikas nudažantis liuteolinas padeda sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, stabdo vėžio vystymąsi.

Aitriosios ir saldžiosios paprikos skiriasi tik kapsacino kiekiu. Saldžiosiose paprikose kapsacinui neleidžia kauptis recesyvinis genas.

Paprikų daigų auginimas

Sėklos sėjamos nuo vasario vidurio iki kovo vidurio, skaičiuojant apie  55-60 dienų nuo pasėjimo iki daigų išsodinimo. Ilgiau laikyti sodinukų  negalima, jie bus peraugę.  Išdygsta paprikos negreitai, tik po 12-15 dienų. Sodinimo laiką reikėtų skaičiuoti prognozuojant, kokia temperatūra gali būti šiltnamyje ar lauke.

Anksčiau pasodinti daigeliai dėl šviesos trūkumo gali išstypti, jie bus plonyčiai ir greitai lūš, jiems reikės papildomo apšvietimo.  Anksčiau sodinami turint šildomą šiltnamį.

Geriausia naudoti lengvą žemę, darant mišinį iš komposto, derlingos humusingos žemės, durpių ir smėlio santykiu 5:2:2:1 arba tam tikslui paruoštą gruntą.

Žemė sėjant turi būti drėgna, šilta. Dėžės turi stovėti 22-25 laipsnių temperatūros patalpose.

Parduodamos sėklos dažniausiai būna beicuotos ir prieš sodinimą papildomo apdirbimo joms nereikia. Nebeicuotas sėklas reikėtų palaikyti silpname (1 %) kalio permanganato tirpale 20 minučių. Sėklos perplaunamos ir sėjamos į dėžes. Siekiant neprarasti drėgmės, dėžės uždengiamos plėvele, kuri nuimama kasdien laistant gruntą. Plėvelė nuimama daigams išdygus.

Sėklos sėjamos į dėžutes 1 cm gyliu, atstumai tarp eilių 3-4 cm, tarp sėklų 0,5 cm. Pasėjus žemę lengvai suspaudžiame, sėklos taip geriau įsisavins drėgmę. Vėliau daigus reikės pikuoti. Galima iš karto paprikas sodinti į kiekvienam augalui skirtą dėžutę, taip šaknys būna 1,5 karto didesnės.

Daigams išdygus, temperatūrą 3-4 dienoms reikėtų sumažinti iki 18 laipsnių, vėliau vėl laikyti apie 25 laipsnius. Pikuojama užaugus pirmąjai tikrųjų lapų porai (apie 20-25 dieną po pasodinimo), į tą patį gylį kaip ir augo. Naudojamos 8-10 cm  skersmens dėžutės ar vazonėliai.

Daigai tręšiami 2-3 kartus kas 10-12 dienų. Pirmą kartą tręšiama išaugus dviem tikriesiems lapams, išpikavus tai daroma ne anksčiau kaip po 10-15 dienų. Išsodinant į auginimo vietą daigai būna 30-35 cm aukščio, turi 15-18 lapų, keletą išsiskleidusių žiedų. Prieš sodinimą gausiai palaistoma.

Daigai formuojami, nes nuo to priklausys paprikų derlius. Užaugus 9-12 lapeliams, susidaro žiedas, kurį reikia pašalinti, nes kitaip derlius bus ankstyvas, blogiau formuosis lapai. Visos atšakos žemiau žiedo pašalinamos.

Prieš sodinant į nuolatinę augimo vietą daigus reikėtų užgrūdinti išnešant kuriam laikui į lauką ar vėsią patalpą,  t.y. palaikyti žemesnėje, bet ne mažesnėje nei 13 laipsnių temperatūroje.

Paprikų auginimas

Paprikoms reikia geros struktūros, drėgnos (bet ne šlapios) priesmėlio arba priemolio, derlingos ir gerai sukastos purios dirvos. Ruošiant dirvą nenaudokite šviežio mėšlo, paprikoms labiau patinka kompostas. Jei dirva priemolio, ją reikėtų pagerinti į 1 kvadratinį metrą įterpiant kibirą perpuvusių pjuvenų, kibirą perpuvusio mėšlo arba komposto, du kibirus durpių. Sunkesnei molio dirvai papildomai derėtų įterpti kibirą stambiagrūdžio smėlio ir kibirą pjuvenų. Papildomai  į tą patį plotą įterpiama stiklinė medžio pjuvenų, 20 g (šaukštas) superfosfato, kalio sulfato, karbamido.

Gerai, jei pirmiau čia augo agurkai, kopūstai, aguročiai, moliūgai, svogūnai, morkos, pupelės (išskyrus pupas), negalima auginti po pomidorų, bulvių, baklažanų. Augalai sodinami į gruntą, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 13-15 laipsnių - gegužės pabaigoje, birželio pradžioje. Atvirame grunte parenkama saulėta, be vėjų vieta. Dalį dienos gali būti nedidelis pavėsis. Pirmomis savaitėmis verta paprikas uždengti plėvele.

Priklausomai nuo augalo veislės, dažniausia tarp augalų paliekama 30-50, tarp eilių  - 50-60 cm. Karštu oru sodinti nerekomenduojama. Paprikos nemėgsta įgilinimo, sodinamos ne giliau pirmųjų tikrųjų lapų į iš anksto paruoštas ir palaistytas duobutes. Šaknys turi būti užbertos žemėmis, kad viršutinės neapdžiūtų.

Augant paprikos formuojamos, paliekant 2-3 ataugas virš pagrindinio išsišakojimo (ten, kur buvo pirmasis žiedas), kiekvienoje ataugoje pašalinama atauga virš antro lapo, likus mėnesiui iki vegetacijos pabaigos.

Optimali vaisių užsimezgimo temperatūra  yra 17-18 laipsnių naktį ir 23 laipsniai dieną. Esat daugiau negu 30 laipsnių, ima kristi žiedeliai ir pradeda aktyviai augti žalioji masė. Optimali grunto temperatūra - 20 laipsnių, oro drėgmė - 70-80 laipsnių. Laistoma 2-3 kartus per savaitę, geriausiai iš ryto. Laistoma prie stiebo. Geras dirvos sudrėkinimas padeda augalui iškęsti karščius. Mulčiavimas ir lašelinis laistymas gali padidinti paprikų derlių. Tinka minkštas ir lengvas mulčias - smulkiai supjaustyta žolė ar šiaudai.

Paprikos mėgsta purią dirvą. Purenami tarpueiliai, bet atsargiai prie šaknų, nes jos yra negiliai (6-8 cm). Dėl tos pačios priežasties piktžoles, ypač netoli stiebo, reikėtų rauti rankomis.

Nereikėtų šalia sodinti saldžiųjų ir aitriųjų paprikų, nes gali apsidulkinti gretimai augančios paprikos žiedadulkėmis ir saldžiosios paprikos įgaus kartumo. Žydėjimo metu galima lengvai papurtyti, kad geriau apsidulkintų.

Kas 10-15 dienų apžiūrimi krūmai, pašalinant nesveikus lapus ir vaisius. Aukštaūgių veislių paprikos tvirtinamos prie atramų.

Paprikų vaisius - tai daugiasėklė įvairaus dydžio, formos ir spalvos uoga. Paprikų vaisius rekomenduojama nupjauti, o ne nuplėšti.

Paprikų ligos

Paprikos serga tomis pat ligomis kaip ir pomidorai. Nuo daugumos ligų galima apsisaugoti auginant ligoms atsparias veisles ir taikant teisingą agrotechniką.

Tabako mozaikos virusas (Tobacco mosaic virus) pirmiausia pažeidžia kelis lapus, ant jų pasirodo tipinis šviesesnis tinklas prie lapo gyslų. Laikui bėgant pažeidžiami visi lapai, augalas nustoja augti. Vėliau ant stiebų ima rastis tamsios juostos, nekrozės, mažėja vaisiai. Liga dažniausiai persiduoda per sėklas, tačiau gali ir nuo apsikrėtusių likučių dirvoje. Virusą gali pernešti erkės ir vabzdžiai, galima perduoti per įrankius. Būtina naudoti sveikas sėklas, atsparius ligai hibridus, šalinti užkrėstus augalus. Sėklas galima palaikyti 2% natrio hidroksido arba 10 % natrio fosfato tirpale.

Viršūnių puvinys

Vaisiaus viršuje pasirodo vandeninga tamsiai žalia dėmė, kuri sparčiai tamsėja ir užima daugiau kaip pusę vaisiaus. Po kurio laiko pažeistos vietos sudžiūna, susitraukia. Liga vystosi esant aukštoms temperatūroms, mažam oro drėgnumui ir trūkstant kalcio. Geriausia ligos profilaktika - tinkamas laistymas. Aktyviuoju vaisių augimo laikotarpiu krūmeliai purškiami 1 % kalio salietros arba kalio chlorido tirpalu (1-2 kartus per savaitę). Papildomai tręšiama kalcio salietros tirpalu (40 g: 10 l), skiriant stiklinę skiedinio augalui.

Stiebų puvinys

Lapai ima vysti, stiebo apačioje atsiranda pilkos ir juodos dėmės. Vario preparatais purškiami augalai, pašalinami augalų likučiai. Profilaktikai svarbi sėjomaina, atsparių veislių parinkimas, piktžolių naikinimas.

Juodoji kojelė

Pasirodo ant daigų. Stiebo apačia suminkštėja, tamsėja ir susitraukia, augalas žūva. Dažniausiai vystosi nevėdinamuose šiltnamiuose ir susidarius plutelei dirvos paviršiuje. Pasodinti užsikrėtę daigai greitai žūna. Padės sėklų dezinfekcija, dirvos dezinfekavimas, teisinga agrotechnika.

Sausligė (alternariozė)

Ligai vystytis palankūs karšti orai su periodiškais lietumis. Pradžioje ant apatinių, o vėliau ir viršutinių, lapų susidaro didelės, dažnai koncentriškos rudos dėmės. Po kurio laiko lapai apmiršta. Ant vaisių atsiranda juodos dėmės, dažniausiai prie kotelio. Pažeidžiami daigai ir suaugę augalai. Liga perduodama per sėklas  ir augalų likučius, augant gali patekti ant kitų augalų per lietaus, laistymo vandenį, pernešama vėjo. Svarbu išlaikyti sėjomainą, paprikų nesodinti į vietą, kur buvo auginti pomidorai ir paprikos, geriausia jei į tą pačią vietą paprikos grįžta po 3-4 metų.

Šviesmargė, septoriozė - grybelinė liga, kuri pažeidžia paprikas tiek šiltnamiuose, tiek atvirame grunte. Pažeidžia lapus, stiebus ir vaisius. Liga pasireiškia purvinai pilkomis dėmėmis (2-3 mm) su tamsiu apvadu ir daugybe tamsių taškelių. Stipriai išplitus ligai, dėmės susilieja, padengia visą lapą, lapai gelsta ir sudžiūna. Patogenas lieka ant užkrėstų augalų liekanų, persiduoda sporomis. Vystosi esant 77-94 proc. oro drėgmei, temperatūra 15-27 laipsniai. Reiktų rinktis ligai atsparias veisles, laikytis sėjomainos.

Fuzarinis ir verticilinis vytuliai pažeidžia paprikas visose vystimosi stadijose, tačiau labiausiai pakenkia vaisių užsimezgimo laikotarpiu. Augalai geltonuoja, vysta lapai, suaugusių augalų, pradedant nuo apatinių, vysta lapai, kol nuvysta pats augalas. Užkratas išlieka augalų liekanose, į augalą patenka per šaknis, pažeisdamas kapiliarinę sistemą. Augalas žūsta nuo toksinų ir kapiliarų užsikimšimo. Galima užkrėsti per augalines liekanas, užterštą gruntą, nešvarius dirvos apdirbimo įrankius, sėklas, laistymo vandenį ir lietų.

Požymiai, kai trūksta arba per daug maisto medžiagų

• Trūkstant kalio, paprikų lapai susisuka arba apdžiūna.
• Trūkstant azoto, lapai tampa matiniai pilko atspalvio arba šviesūs ir smulkūs.
• Fosforo trūkumą rodo pamėlusi ar violetinė lapų apačia, pakilę ir prie stiebo prigludę lapai.
• Trūkstant magnio lapai įgauna marmurinį atspalvį.
• Jei azoto bus per daug, tai pradės kristi žiedai ir užuomazgos.

Paprikų veislės

Receptai

Tikras vengriškas guliašas visiškai skiriasi nuo to, kurį mes įpratę valgyti. Pas mus - tai antras patiekalas, pas vengrus - tiršta sriuba. Vengrų restorane susidursite su pavadinimu gulyas leves, išvertus - piemenų sriuba. Mūsiškis guliašas Vengrijoje vadinamas perkelt - mėsos gabaliukai su paprika ir svogūnais. Vengrijos guliašų virimo konkursuose dažniausiai patiekalas gaminamas ant atviros ugnies - taip kaip guliašą gamindavo tikri piemenys. Virimui naudojami specialūs katilai statomi ant trikojų, kad ugnis apimtų kiek galima daugiau katilo apačios. Tokia sriuba įgauna ne tik dūmo skonio, bet ir labiau suverda. Tikram vengriškam guliašui dangčio nereikia.

Vengriško guliašo receptų daug. Pateiksiu vieną, daugmaž panašiausią į tikrąjį, kai ką šiek kiek pakeitus. Guliašui mėsa parenkama ne iš pačių geriausių jaučio dalių, tam tiks tradiciškai daugiausiai atliekų duodančios priekaulinės dalys - mentė, karka.

Mėsa supjaustoma 1,5 - 2 centimetrų skersmens gabaliukais. Pagal klasikinį Karoly Gundel, kurio įkurtas restoranas iki šiol geriausias Budapešte, receptą, pirmiausia reikėtų apkepinti svogūnus kiaulės taukuose. Taukai atsiranda, pakepinus apie 80 g lašinių. Aš vietoj kiaulės riebalų naudojau sviestą. Į apkepintus svogūnus sudedama mėsa, užbarstoma storu paprikos sluoksniu. Mėsa troškinasi savo sultyse, po kurio laiko sudedau supjaustytas morkas (morka supjaustoma į keturias dalis, tada 1 cm storio kubelius).  Troškinį vis papildau jautienos šonkauliukų sultiniu, sultinio pilu tiek, kad vos vos uždengtų ingredientus. 1,5 - 2 cm kubeliais supjaustytos keliauja paprikos, aštrieji pipirai, pomidorai, kiek vėliau - bulvės. Į puodą supilamas visas sultinys, įdedama čipetke (csipetke). Čipetke - kieta miltinė tešla, pirštais atlaužiami maži gabaliukai ir sumetami į guliašą. Kai čipetke išplaukia į paviršių, sumetu supjaustytus česnakus ir kietąsias krapų dalis, petražolę. Virimo viduryje įberiu druskos, čiobrelių ir kmynų.

Šiam patiekalui reikia:

1 kg jautienos be kaulų (imu mentę)
60 g sviesto
0,3 kg svogūnų
0,8 kg bulvių
40 g maltos saldžios paprikos
3 mažų aštriųjų pipirų - guliašas bus aštrus

200 g morkų

šviežių paprikų 150 g
pomidorų 200 g
čipetke 100 g (80 g miltų, kiaušinis, druska)
6 skiltelių česnako
druskos, kmynų, krapų, čiobrelių, petražolių pagal skonį

Įdaryta paprika

• 8 paprikos
• 1 stiklinė ryžių
• 500 g faršo
• 100 g sviesto
• druska
• pipirai
• 1/2 stiklines vandens
• 5 šaukštai pomidorų padažo (arba 3 pomidorai)
• 4 šaukštai grietinės
• bulvės

Išvirtus ryžius sumaišome su mėsa, sudedame prieskonius. Į išvalytas paprikas įdedame po gabalelį sviesto, sukemšame įdarą.
Paprikas sustatome į puodą, į tarpus pridedame bulvių.
Supilame vandenį, įdedame likusi sviestą, pomidorų padažą, grietinę.
Troškiname apie 40 min

Daugiau receptų:

Įdaryta paprika
Įdarytos paprikos
Kiauliena paprikų ir pomidorų padaže
Vyne marinuotos paprikos
Itališkos salotos
Saldžiarūgštė kiauliena
Brinza įdarytos paprikos
Menkė su paprikos padažu
Paprika įdaryta fetos sūriu
Paprika įdaryta pomidorais ir Brie sūriu
Sūrio kremu įdaryta paprika
Šašlykų - paprikų troškinys
Šonkauliukai su paprika
Vištienos ir paprikos vėrinukai