Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.


Kopūstų auginimas

2021-04-14 15:07   Peržiūros : 36   Spausdinti


Kopūstai - viena iš labiausiai paplitusių daržovių, vartojamų nuo senų laikų. Kilę jie iš laukinio kopūsto, kuris ir dabar auga Viduržemio jūros pakrantėse. Žinomos 8 kultūrinės rūšys: labiausiai paplitę gūžiniai - baltagūžiai ir raudongūžiai, Savojos (garbanotieji), Briuselio, žiediniai, brokoliai, lapiniai (Pekino arba kininiai), ropiniai.

Tarp suvartojamų daržovių, kopūstai sudaro apie šeštadalį kiekio. Ši daržovė gali būti vartojama šviežia ir perdirbta, išsaugant daugelį naudingų maistinių medžiagų, vertinga dėl gydomųjų ir dietinių savybių. Kopūstai vertinami už atsparumą šalčiui ir patogų transportavimą, didelį derlingumą, be to, tinka laikyti ilgai (ypač vėlyvųjų veislių).

Be bulvių, kopūstai - vienas svarbiausių askorbo rūgšties šaltinių, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės turtingesnės vitamino C (vidutiniškai 60 mg/ 100 g), kuris gana neblogai išsilaiko net ir verdamas (verdant 1 val. vitamino prarandama apie 50 proc.). Be to, yra B1 (0,6-2,4 mg/kg šviežios masės), B2 (0,3-1,2 mg/kg šviežios masės), PP (2,1-11 mg/kg šviežios masės), B3 (1,8 mg/kg šviežios masės), K (20-40 mg/kg šviežios amsės). Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai: išoriniuose lapuose jų beveik 2 kartus daugiau. Todėl reikėtų neišmesti ne tik jų, bet ir kopūstkočių, kurie ne mažiau naudingi ir labai skanūs.

pagrindine
Švieži kopūstai vartojami virti ir troškinti, gaminamos salotos. Beje, rauginti laikomi vieni geriausiu natūralių vitaminų šaltiniu žiemą. Kopūstuose daug įvairių organinių rūgščių (12-15 proc. sausos masės): obuolių, citrinos, gintaro, fumaro ir oksalo. Baltymų kopūstuose daugiausia, nusileidžia tik špinatams, krapams ir petražolėms, gūžiniai kopūstai baltymų turi mažiau negu kitų rūšių kopūstai (1,6 %): Briuselio kopūstai 6 %, brokoliai 3,6 %, lapiniai 2,6 %. Cukraus yra 3-5 % šviežios masės; tai daugiausiai gliukozė ir fruktozė, bet yra ir truputis sacharozės.

zalias_kopustas
Paprasto baltagūžio kopūsto gydomasis poveikis labai platus. Medicinoje kopūstai vartojami dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis. Sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U gydo skrandžio opas. Ląsteliena, kurios kopūstai turi 0,5-1,1 %, padeda išvesti iš organizmo cholesterolį. Šviežių kopūstų sultys naudojamos skrandžio ir žarnyno veiklai gerinti, gydyti kai kurias kepenų ligas.

Dirvos paruošimas

Kopūstai labai reiklūs dirvos sudėčiai ir derlingumui. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio, neutralaus arba silpno PH dirvas su daug humuso. Ankstyvoms baltagūžių kopūstų veislėms parenkamos gerai šildomos, greitai džiūstančios aukštesnės vietos. Vidutinės vegetacijos kopūstams tinka nusausinti durpynai ir žemesnės priesmėlio ar priemolio dirvos. Vėlyvieji kopūstai mėgsta priemolio, priemolio, velėnines, durpines dirvas.

Ankstyviesiems baltagūžiams kopūstams dirvos PH turėtų būti 6,5-7,2, vidutiniams ir vėlyviesiems - 6,6-7,5, durpynuose 5- 5,5. Jei dirva rūgštesnė (PH 3,5-4,5), tai ji ruošiama iš rudens. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo 1-2 stiklinės į kv. metrą. Sukasus paliekama iki pavasario.  Rudeninis perkasimas naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus. Organinio tręšimo šalininkai gali drąsiai naudoti mėšlą - 6-8 kg/m2. Tokiu atveju mineralinių trąšų kiekis mažinamas arba jų iš viso atsisakoma. Ankstyvosioms veislėms azotinių trąšų kiekis mažinamas, nes ankstyvieji kopūstai gali sukaupti daug nitratų.

Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų kopūstams. Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui. Mineralinių trąšų - 10 g superfosfato arba nitrofoskos, 100 g pelenų.

Kopūstai toje pat vietoje turėtų būti neauginami 4 metus. Nesodinama po ridikėlių, ridikų, tinka po bulvių, pomidorų, ankštinių daržovių ar šakniavaisių.

daigasKopūstų daiginimas

Daiginami daigyklose kopūstams ir vėliau išsodinami į lysves arba sėjami tiesiai į lysves. Rekomenduojama kopūstus palaikyti 15 minučių 45-50 laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l/10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Kopūstų sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2 laipsnių temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms. Po grūdinimo sėklos padžiovinamos, kad neliptų prie pirštų, ir sėjamos.

Daiginimui ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio. Šildomuose šiltnamiuose galima daiginti nuo kovo pradžios. Vėlyvesnių veislių kopūstai sėjami nuo balandžio vidurio. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį galima sėti į atvirą gruntą po plėvele.

Sėjama į specialius mišinius kopūstams arba galima paruošti mišinį pačiam iš dirvos ir komposto (1/1) pridedant smėlio, durpių arba durpinio komposto, optimalus dirvos PH daiginimui 6,5-6,7. Kibirui mišinio pridedama 15 g superfosfato. Žemės mišinys sudrėkinamas, sudedamas į 5-6 centimetrų aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąją kojele.

Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius kopūstams, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių.  Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16- 18 laipsnių, kai prigyja sumažinama iki 13-14 dieną, ir 10-12 naktį. Daigai išsodinami į dirvą apie 12-15 centimetrų aukščio su 4-5 tikraisiais lapais.

Papildomai tręšiama 2 kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir 3-5 dienos prieš išsodinant į gruntą. Tręšiama skystu tirpalu iš 10 l vandens, 20 g amoniako salietros, 20-30 g superfosfato, 20-40 kalio chlorido. Juodosios kojelės išvengti ir papildomas šaknis suformuoti padės 1-2 cm durpių arba komposto sluoksnis.

Kopūstų išsodinimas

Prieš sodinant dirva papildomai apdirbama. Nutirpus sniegui iš išėjus įšalui reikėtų saugoti dirvoje esančią drėgmę. Supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis - mažiau išgaruos drėgmės, dirva greičiau įšils. Dažniausiai ima sparčiai augti ir piktžolės, jas pašalinkite purendami grėbliu. Išsodinami daigai į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos). Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų 40-60 centimetrų. Tikslesnės  datos ir atstumai nurodomos kopūsto veislės aprašyme.

Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Sodinami kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių,  ir į atvirą dirvą. Sodinama balandžio pabaigoje ar gegužę, į 1,5-3 centimetrų gylį. Išdygus išretinama.

Ankstyvąsias kopūstų veisles galima sodinti kartu su vėliau bręstančiomis daržovėmis - pomidorais, burokėliais.

kelios_guzes
Kopūstų priežiūra

Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Laikymui skirti kopūstai nebelaistomi likus 30-40 dienų iki derliaus nuėmimo (15 dienų, jei sausa).

Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyta reiktų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių. Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienos arba palaisčius, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau.

Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama. Kartojama po  8-10 dienų. Veisles su trumpu kotu reikia apkaupti 1 kartą, su ilgesniu 2-3 kartus.

Pirmą kartą tręšiama apkaupiant. Pageidautina tai daryti palaisčius arba po stipraus lietaus. Įterpiama 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų kopūstams. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų. Galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas (1:4), paukščių (1:8), 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva derlinga arba gerai patręšta, galima nenaudoti papildomų tręšimų.

Kenkėjus (amarus, šliužus, sraiges) atbaidys pelenai (100 g/ 1 kv. m). Tręšiama iki liepos vidurio arba iki lapams susiskliaudžiant.

Kopūstų veislės

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo (115-160 dienų)  ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų). Norint ilgesnį laiką turėti šviežių kopūstų, rekomenduojama auginti 3-4 skirtingų veislių kopūstų.

 

Geriausios kopūstų veislės

Veislė

Savybės

Caramba H

Vėlyvoji. Derlius - po 70-80 dienų. Tinka šviežių salotų gaminimui, bet ne rauginimui.

Jetma H

Ankstyvoji. Derlius - po 50-55 dienų. Šviežioms salotoms ir konservams.

Krautman H

Derlius - po 100 d. Šviežioms salotoms ir rauginimui.

Reactor H

Ankstyvoji. Derlius - po 60-65 dienų. Šviežioms salotoms.

 

Kopūstų ligos ir kenkėjai

Įvairios infekcinės ligos ir kenkėjai kopūstams padaro žalos. Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, be to, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Sisteminė kova su įvairiais kenkėjais leis išauginti didesnį ir sveikesnį derlių. Pramoniniam auginimui nuo ligų naudojamos cheminės priemonės.

Dažniausia kopūstų liga - juodoji dėmėtligė (alternarioze; Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae). Ant kopūstų lapų atsiranda juodos apskritos dėmelės, kurios didėja, apsitraukia rudai juodomis apnašomis. Pirmiausia suserga apatiniai lapai, vėliau liga pereina į aukštesnius lapus. Gūžės užauga mažos, laikomos pūva. Persiduoda sėklomis, nuo užkrėstų augalų likučių dirvoje. Naikinama fungicidais, šalinant pažeistus lapus, taikant sėjomainą, dezinfekuojant sėklas.

Baltasis puvinys. Liga paplitusi ant kopūstų, augančių sunkiose priemolio dirvose. Užsikrečia šaknelės kaklelis ir apatiniai lapai. Pažeisti audiniai tampa bespalviai, vandeningi, pasidengia baltomis apnašomis. Rudenėjant grybiena tankėja virsdama juodomis sklerocijomis.

Pilkasis puvinys. Liga apninka saugomus kopūstus - apatiniai lapai pasidengia pelėsiu su smulkiais juodais taškeliais.

Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae). Ligos sukėlėjas  - grybas. Ant augalų šaknų atsiranda gumbai, augalas sudžiūna ir žūsta. Liga dažniausiai vystosi pernelyg drėgnose ir rūgščiose dirvose. Kovojama kalkinant dirvą, prieš sodinant patikrinami daigai, pašalinami užsikrėtę augalai, laikomasi sėjomainos. Verta daigus prieš sodinant pamirkyti fungicidiniame tirpale. Augimo laikotarpiu naikinamos kryžmažiedės piktžolės.

Kopūstinė mozaika. Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 4-5 savaičių po daigų išsodinimo. Ant ligotų augalų lapų pašviesėja gyslos, atsiranda rudai žalios dėmės. Lapai susiraukšlėja, nes sustoja gyslų augimas.

Juodoji kojelė. Liga pažeidžia jaunus daigus, kai šaknies kaklelis suminkštėja ir pajuoduoja, augalas žūsta. Juodoji kojelei plisti palanku, kai augalai susodinti per tankiai, per daug drėgmės ir mažai vėdinama.

Kopūstinis baltukas. Geltonai žali vikšrai graužia lapus palikdami tik lapo gyslas. Pirmieji baltukai ima skraidyti gegužės mėnesį, kiaušinėlius deda apatinėje lapų dalyje. Daugiau jų pasirodo liepos-rugpjūčio mėnesiais. Naikinama mechaniškai ir naudojant chemines priemones. Drugelius ir vikšrus kuriam laikui gali atbaidyti pomidorų žalumos nuoviras.

Ropinis baltukas. Drugeliai panašūs į kopūstinį baltuką, mažesni. Išsiritęs vikšras graužiasi į gūžę, joje palikdamas landas ir ekskrementus, o kopūstas ima pūti.

Kopūstinė kandis. Geltonos spalvos vikšras, pragraužiantis skylutes iš apatinės lapo dalies. Kovojama mechaninėmis, cheminėmis priemonėmis, natūraliais insekticidais.

Kopūstinė musė. Tai vienas pavojingiausių kopūstų kenkėjų. Musė padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritę vikšrai graužia kotelį. Augalas išdžiūna. Ypač pavojinga jauniems augalams. Būtina rudenį giliai perkasti dirvą. Naudojamos ir cheminės kovos priemonės.

Šliužai pragraužia lapus, gūžes. Maitinasi naktį, tačiau palieka vizitinę kortelę - šliūžę. Kovojama nepaliekant grumstų, žuvusių augalų, piktžolių aplink kopūstus. Galima surinkti šliužus rūgstančio alaus tirpalu. Stiklinaitės su alaus tirpalu iki kraštų įkasamos į žemę, privilioti alaus kvapo šliužai įkrenta į jas.

Kopūstinis amaras. Pažeisti lapai netenka spalvos ir susisuka. Apatinėje lapo dalyje matomo amarų kolonijos. Padeda bulvių ir pomidorų žalumos nuoviras su muilu.

Receptai

Balandėlis

Patiekalas
Apverdame kopūstą kaip balandėliams.

Paruošiame faršą. Į faršą dedame apkeptų morkų su svogūnais, prieskonių, žalumynų.

Nuimame kopūsto lapus, paliekame tokią mažytę galvutę, viduriuką.

Tą mažą galvutę kopūsto gražiai aplink aptepame faršu ir apklojame kopūsto lapais.

Toliau kitas sluoksnis - faršas-lapai-faršas-lapai... Ir taip, kol baigsis lapai.

Formuojame tokią kaip kopūsto galvą...
Kepame įvyniotą į foliją orkaitėje maždaug 1,5 valandos. Prieš kepimo pabaigą nuimame foliją.   Valgome su grietine.       Galinos Jagelo receptas

Farširuotas žiedinis kopūstas
Kopūstų troškinys
Makaronų apkepas su žiediniais kopūstais
Pyragas su kopūstais
Rauginti kopūstai
Žiedinių kopūstų sriuba
Itališkos salotos
Kopūstų salotos
Raugintų kopūstų sriuba

 


Kategorijos: Kopūstai, Gėlynas, daržas, sodas
pagrindine

Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas ir sodinimas; kopūstų priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai 

Šonkauliukų ir raugintų kopūstų sriuba

Kopūstų sriuba su šonkauliukais

Aštrios šonkauliukų ir raugintų kopūstų sriubos receptas elektrolitų atstatymui 

Lenkiškas bigosas

Lenkiškas bigosas

Lenkiško biguso receptas, sriuba - troškinys iš mėsos ir raugintų kopūstų 

Rauginti kopūstai su silke

Rauginti kopūstai su silke

Silkė su svogūnais ir raugintais kopūstais 

Šviežių kopūstų sriuba

Šviežių kopūstų sriuba

Kaip pagaminti skanią kopūstų sriubą su mėsa 

Patiekalai iš raugintų kopūstų

Raugintų kopūstų teikiama nauda, valgiai su raugintais kopūstais 

Salotos „Po Velykų“

Salotos „Po Velykų“

Raugintų kopūstų salotos su kiaušiniais 

Kopūstų sriubos dieta

Kopūstų sriubos dieta

Tik 7 dienas trunkanti kopūstų sriubos dieta  

Žiedinių kopūstų užkandėlė

Lengvas kalafioro (žiedinio kopūsto) užkandis

Žiedinių kopūstų užkandėlė. Naujas konkurso „Šventiniai patiekalai su majonezu VILNIUS" receptas  

Troškinys su raugintais kopūstais

Troškinys su raugintais kopūstais

troškinta kiaulienos kugarinė su pievagrybiais ir kopūstais. 

Keksiukai „Vištienos kopūstinukai“

Keksiukai „Vištienos kopūstinukai“

Vištienos kepsneliai su kopūstais 

Blynai su raugintais kopūstais

Blynai su raugintais kopūstais

Blynai su kopūstais 

Pavakario šventinis užkandis

Pavakario šventinis užkandis

Raugintų kopūstų salotos su vynuogėmis 

Raugintų kopūstų asorti su porais ir obuoliu

Raugintų kopūstų asorti su porais ir obuoliu

Raugintų kopūstų užkandis 

Traški šoninė su raugintais kopūstais

Traški šoninė su raugintais kopūstais

Kepta šoninė su kopūstais 

Pyragėliai su raugintais kopūstais ir faršu

Pyragėliai su raugintais kopūstais ir faršu

Bemielės tešlos pyragėliai su kopūstais 

Mielinės bandelės su raugintais kopūstais

Mielinės bandelės su raugintais kopūstais

Bandelės su troškintais kopūstais 

Raugintų kopūstų ir silkės užkandis

Silkė su raugintais kopūstais 

pica

Pica su raugintais kopūstais

Pica su pievagrybiais, kumpiu ir kopūstais. 

Sveikuoliškos raudonosios salotos

Sveikuoliškos raudonosios salotos

Salotos su raugintais kopūstais 

Greita sausgarė

Greita sausgarė

Sausai troškintos virtos bulvės su raugintų kopūstų uždaru  

Antiena, troškinta su raugintais kopūstais

Antiena, troškinta su raugintais kopūstais

Orkaitėje troškinta antiena su kopūstais 

Guokui bandelės su mėsa ir raugintais kopūstais

Minkštos bandelės apskrudusiu paviršiumi  

Pyragėliai su raugintais kopūstais

Pyragėliai su Kvedarų ūkio raugintais kopūstais

Pyragėliai su raugintais kopūstais  

Tiršta raugintų kopūstų sriuba

Tiršta raugintų kopūstų sriuba

Soti sriuba su raugintais kopūstais  

Raugintų kopūstų sriuba

Rauginų kopūstų sriuba

Daržovių sriuba su raugintais kopūstais 

Troškinti švieži kopūstai

Troškinti švieži kopūstai. Naujas konkurso „Patiekalai su GARDUKO prieskonių mišiniais“ receptas  

Raugintų kopūstų sriuba su avienos šonkauliukais

Raugintų kopūstų sriuba su avienos šonkauliukais

Sriubos receptas su avienos šonkauliais ir raugintais kopūstais 

Salotos su kalafijorais ir lęšiais

Salotos su kalafijorais ir lęšiais

Kalafijorų ir lęšių salotų receptas 

Kopūstų salotos su vynuogėm

Kopūstų salotos su vynuogėm 

Paukštienos salotos kalafijoru ir ananasais

Paukštienos salotos kalafijoru ir ananasais

Žiedinių kopūstų salotos su vištiena 

Salotos su šviežiu kalafioru

Kalafiorų salotos su šviežiomis daržovėmis 

Aromatingi troškinti kopūstai

Aromatingi troškinti kopūstai

Daržovių ir kopūstų troškinys 

Tailandietiški Dovilės balandėliai

Tailandietiški Dovilės balandėliai

Tailandietiška balandėlių interpretacija 

Žiedinių kopūstų salotos

Žiedinių kopūstų salotos

Gaivios žiedinių kopūstų salotos 

Žiediniai kopūstai tešloje

Žiediniai kopūstai tešloje

Paprastas ir lengvas patiekalas, taip pat tinkantis ir šventiniams stalui 

Daržovių ir nėgių sriuba

Daržovių pertrinta sriuba su nėgėmis

Viduržemio stiliaus pertinta žiedinių kopūstų sriuba su apkeptais nėgių gabalėliais 

Daržovių asorti

Daržovių asorti papuoš bet kokį stalą, bet kokia proga.  

Kopūstų lapuose marinuoti agurkai

Pradedame ruošti atsargas žiemai: originaliai marinuoti agurkėliai! 

makaronų apkepas su sūriu ir žiediniu kopūstu

Makaronų apkepas su žiediniais kopūstais

Minkšti it šilkas skrudinti makaronai su grietinėle, žiediniu kopūstu ir sūriu. Neįtikėtinai skanu! 

Mėsos ir daržovių troškinys

Paprastas vištienos troškinio receptas 

kopūstų pyragas

Pyragas su kopūstais

Labai skanus karštas su grietine. 

konservuoti grybai

Konservuoti grybai

Renkame grybus ir konservuojame žiemai. 

Kopūstų troškinys

Kopūstų troškinys

Kopūstų troškinio receptas 

Kalėdinis kepsnys

Kiaulienos išpjovos kepsnys

Įdarytos kiaulienos ir jautienos kepsnys, susuktas kopūsto lape 

Kopūstų pyragas su grybais

Kopūstų pyragas su grybais

Orkaitėje kepamo kopūstinio pyrago su grybais receptas 

balandėliai

Balandėliai kitaip

Kai norisi seniai žinomus patiekalus patiekti naujai. 

Apkepas "balandėlis" arba balandėlių lazanija

Sandros Verksnytės receptas "Geriausio recepto konkursui".  

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


pagrindine Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas ir sodinimas; kopūstų priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai

Vaistažolės nuo nemigos Vaistažolės nuo nemigos

Vaistiniai augalai nuo nemigos, kas yra nemiga ir priemonės gydyti nemigą

Pomidorų mišrainė su baravykais žiemai Pomidorų mišrainė su baravykais žiemai

Baravykų ir pomidorų mišrainės receptas.

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių

Morkų mišrainė su pomidorais žiemaii Morkų ir pomidorų mišrainė

Mišrainės iš morkų su pomidorais žiemai receptas

Burokėlių mišrainė su grybais žiemai Burokėlių mišrainė su grybais žiemai

Burokėlių mišrainė su pomidorais, paprika ir česnakais.

Geriausi voveraitės receptai Geriausias voveraičių receptas

Geriausi voveraičių receptai, patiekalai, gaminimas

melyniu, avieciu, tresniu serbentu uogiene Mėlynių, aviečių, juodųjų serbentų uogienė

Miško ir sodo uogų sezoninė asorti uogienė žiemai

Marinuoti agurkai su pomidorais Marinuoti agurkai ir pomidorai

Marinuotų agurkų ir pomidorų žiemai receptas

idaryta vistienos krutinele Įdaryta vištienos krūtinėlė

Įdarytos vištos krūtinėlės receptas su sūriu ir džiovintomis slyvomis apelsinų padaže.

pagrindine

Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas ir sodinimas; kopūstų priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai daugiau

Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.