Alnio ežeras

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Netoli kelio Molėtai Ignalina, Labanoro girioje randasi vienas iš skaidriausių Lietuvos ežerų Alnis. Dugnas priekrantėje smėlėtas, giliau dumblas, padengtas žoline augmenija.

    Pagrindinės žuvys ešeriai ir lydekos, pasitaiko gražių egzempliorių. Yra kuojos, kiek raudžių, lynai, visiškai nėra karšių ir plakių. Prie salos gana gausu pugžlių. Vienas iš anksčiausiai pasidengiančiu ledu ežerų, pasitaiko puikių ešerių ant pirmaledžio ir didelių kuojų ant paskutinio ledo.  Ledas ilgai laikosi, ypač vakarinėje pakrantėje už salos. Privažiuojama iš kelių pusių: per Šnieriškių kaimą prie salos ir šiaurinio galo, nuo trasos Molėtai Ignalina 21 kilometre, arba iš kitos pusės posūkis 1 km prieš Laukagalį. Kairėje nuo Molėtų padarytas plynas kirtimas, posūkio į stovyklavietę ženklas. Privažiuojamas pietinis ežero galas ties vienintele legalia stovyklaviete. Galima privažiuoti per Kraujelių kaimą į vakarinį pakraštį.

   Nelegalios stovyklavietės išsidėsčiusios palei visą ežerą. Nežiūrint į draudimus, vasarą čia pilna poilsiaustojų ir abejotina ar be išankstinio vietos "rezervavimo"  pavyks aptikti laisvą lopinėlį palapinei. Čia susiformavusios daug metų stovyklaujančios bendruomenės kurios "rezervuoja" vietas.
   Pats grožis vėlyvą pavasarį ir ankstyvą rudenį, kai stovyklavietės ištuštėja. Aplink ežerą  vingiuoja takelis kuriuo labai smagu padaryti pėsčiųjų žygį ( apie 12 kilometrų ) Neskubėkite, sustokite kurioje nors stovyklavietėje ir išsikepkite dešrelių.

Čia rasite Alnio žemėlapį skirtą spausdinimui

Pėsčiųjų maršrute vakariniame Alnio krante gali tekti bristi per samanotą, liūlančią pelkę, tačiau galima padaryti nedidelį lanką ir kojų nešlapinti. Dviračių maršrutas tik kalnų dviračiams, pastovūs kalniukai ir nusileidimai. Lengvieji automobiliai šiauriniame gale vargu ar pervažiuos iš ežero ištekantį Alnės upelį.