Gira – geriausias vasaros gėrimas

Į Lietuvą nepastebimai atėjo vasara, su savimi atsinešdama naujus planus, išvykas, pramogas. Šeimininkėms tai pats darbingiausias laikas, kai gamtoje, soduose sirpsta uogos, noksta daug įvairių vaisių, kuriuos vėliau galima bus panaudoti skanių valgių ir gėrimų gamybai. Vasara - pats karščiausias metų laikas. Todėl troškuliui numalšinti pasiūlysime pasidaryti savos gamybos natūralios giros iš įvairių vasaros produktų.

Giros istorija

Gira - tai labai silpnas alkoholinis gėrimas, kuriame yra tik 0,7%-2,2% alkoholio. Gėrimas gaunamas vykstant rūgšties ir alkoholio fermentacijai. Giros sudedamieji elementai yra kviečiai, rugiai, miežių miltai arba ruginės duonos, cukraus ir įvairių vaisių užpilas.

Gėrimas buvo gaminamas ir vartojamas jau neatmenamais laikais. Gira pradėta gaminti Rytų Europoje. Rusijoje rašytiniuose šaltiniuose ji pirmą kartą paminėta 989 m. Ypač išplito XVI a. Lietuvoje šiame amžiuje aptikti pirmieji giros receptai. Girą gausiai vartodavo Lietuvos karaliai, kunigaikščiai, bajorai, miestelėnai, amatininkai, dvasininkai, ji buvo naudojama ne tik troškuliui numalšinti, bet ir baudžiavos metais kaip maistas. Šiais laikais gira vadinama nacionaliniu Lietuvos (baltų) ir rusų gėrimu.

Giros skonis

Natūralios giros skonis priklauso nuo produktų, iš kurių ketinate ją gaminti. Tai gali būti įvairiausi vaisiai, prieskoniai, grūdai, suteikiantys girai savitą, unikalų skonį.

Požiūris į giros skonį amžiams bėgant kito. Seniau buvo manoma, kad giros privalo būti rūgštokos. Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje išplito saldintos giros, gaminamos pagal Maskvoje patvirtintas receptūras. Jos būdavo pilstomos iš gatvėse pastatytų tarybinių giros cisternų.

Šiuo metu beveik visos Lietuvoje parduodamos giros saldinamos dirbtiniais saldikliais, jos nėra fermentuojamos, gamybai naudojamos nenatūralios medžiagos, dažikliai, todėl gėrimas praranda natūraliai girai būdingas savybes.

Giros poveikis organizmui

Natūrali gira nuo senų senovės buvo vertinama dėl jos teigiamo poveikio organizmui. Ja būdavo malšinamas ne tik troškulys - gira praplaudavo žaizdas, ją vartojant greičiau gydavo lūžę kaulai, atsistatydavo skysčių disbalansas, išsivalydavo inkstai, kepenys, suaktyvėdavo jų veikla. Carinės Rusijos ligoninėse girą duodavo gerti be išimties visiems ligoniams. Rusijoje XIX a. girą populiarino žymūs rusų medikai. Ligoninėse ji buvo būtinas ligonių gėrimas, nes saugodavo kepenis nuo cirozės, skrandžio žarnyno traktą nuo kolitų, gastritų, opaligės. Sovietmečiu gira buvo įtraukta į visų gydyklų, sanatorijų, poilsio namų, net pionierių stovyklų valgiaraščius tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Pasaldintą girą gamindavo ne tik alaus bravorai, bet ir duonos gamyklos, pieninės. Klinikiniai tyrimai rodo, kad gira gerina apetitą ir virškinimą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, o svarbiausia - gira išplauna skrandžio žarnyno traktą, išvalydama organizmą nuo galutinių maisto apykaitos produktų, šlakų.

Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo peršalimo, karščiavimo, vandenligės, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Joje gausu vitamino B. Medaus gira vartojama anginos, peršalimo ligų profilaktikai, razinų gira - širdies, kraujagyslių, nervų, raumenų ligoms gydyti, nes yra turtinga fiziologiškai aktyviu mikroelementu kaliu. Mėtų girą rekomenduojama gerti kamuojant neurozei, nemigai, hipertonijai. Siekiant, kad veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė, stangresnė (nebūtų raukšlių), anksčiau girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi.

Giros gamyba

Senovėje gira buvo verdama namų sąlygomis, o nuo XIX a. - ir pramoniniu būdu. Natūralios giros gaminimo paslaptis slypi misos paruošime. Geriausios giros yra išgaunamos rauginimo būdu. Gira savaime surūgsta dėl savo sudėtyje esančių atitinkamų raugalų ir bakterijų.

Duonelė - svarbiausia giros sudėtinė dalis

Sovietmečiu naudota giros gamybos technologija - rauginimas mielių grybeliais. Iš duonos, pasukų greito proceso metu buvo išgaunamas didelis kiekis šio gėrimo.

Šiuo metu Lietuvoje parduodama gira pagaminta ne rauginimo būdu, giros rauginimui naudojamos kepimo mielės nėra tinkamos (nuo mielių rūšies priklauso ir pats rūgimo procesas ir jos metu susidarančios medžiagos bei B grupės vitaminai). Išpilstyta į skardines ir butelius gira dažnai būna prisodrinta angliarūgšte.

Giros rūšys

Seniau lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Įprastinės giros buvo daromos iš duonos, džiovintų obuolių, beržo ar klevo sunkos, miežių salyklo. Yra surinkta per 100 originalių įvairiausių girų receptų, siekiančių XVI a. Giros dar buvo daromos iš pieno, medaus, miško uogų, žiedlapių, pumpurų, pyragų, nuovirų, javų, trauktinių ir kt. Pagal gamybos technologiją jos skirstomos į miltines, keptines, virtines, duonines, vaisines giras.

Girų receptai

Pateikiame įvairių giros receptų, kuriuos išmėginę ne tik papildysite savo gėrimų racioną, bet ir pagerinsite sveikatą.

Kviečių gira

5 l vandens, 1 kg padegintų kviečių, 1 kg cukraus, 20 g apynių, vanilės žievelė.

Kviečius, apynius suberti į vandenį ir 30-60 min pavirinti. Skystimą perkošti, atšaldyti, sudėti iškildytas mieles, cukrų, vanilės žievelę. Vieną parą parauginti, išpilstyti į butelius, sandariai užkimšti ir laikyti šaltoje vietoje.

Gira skaniausia antrą trečią dieną.

Duonos gira

1 kg džiovintos duonos, 10 l vandens, 800 g cukraus, 40 g mielių, žiupsnelis mėtų, razinų.

Riekelėmis supjaustyta duona gruzdinama, kol pageltonuoja, ir užpilama verdančiu vandeniu. Įdedama mėtų. Po 24 val. perkošiama, suberiamas cukrus, supilamos su cukrum ištrintos mielės, išmaišoma ir laikoma šiltokoje vietoje. Rūgstant nugraibstomos atsiradusios putos. Įrūgusi gira supilstoma į butelius, į kiekvieną įdedama po 2-3 razinas ir gerai užkemšama. Laikoma šaltai. Kitą dieną jau galima gerti. Ilgiau pastovėjusi gira skanesnė. Šaltoje patalpoje ją galima išlaikyti 1-2 mėn.

Apynių gira

10 l vandens, 100 g apynių, 100-200 g mielių, 1 kg cukraus, 0,5 l medaus, kokių nors maistinių kvapų lašų.

Vandenį su apyniais pavirinti 15-20 min., po to puodą sandariai uždengti ir palaikyti keletą valandų. Skystimą perkošti, leisti nusistoti, nupilti. Jeigu jis atvėsęs, truputį pašildyti, suberti cukrų, sudėti medų, iškildytas mieles, įlašinti keletą lašų pasirinkto kvapo, įmesti duonos plutą ir pastatyti šiltoje vietoje, kad gerai išrūgtų.

Po to supilti į statinaitę arba butelius, sandariai užkimšti ir laikyti vėsioje vietoje. Apynių gira yra labai stipri ir gali ilgai stovėti.

Kmynų gira

0,5 l kmynų, 0,5 l vandens, 0,5 kg cukraus, 200 g razinų, 50 g mielių.

Kmynus nuplauti ir virti vandenyje apie 10 min. Paskui perkošti, ataušinti, suberti cukrų, sudėti iškildytas mieles. Kai paviršiuje atsiras putų, suberti razinas, girą supilstyti į butelius arba didesnį indą ir užkimšti. Laikyti šaltoje vietoje.

Mėtų gira

50 g mėtų, 5 l vandens, 2 stiklinės cukraus, 25 g mielių, 0,5 šaukštelio tarkuoto apelsino žievelės, 0,5 šaukšto citrinos rūgšties.

Mėtos užplikomos verdančiu vandeniu, suberiamas cukrus, citrinos rūgštis, uždengiama ir laikoma 8 valandas. Perkošus sudedamos mielės ir paliekama rūgti. Paruošta gira paskaninama tarkuota žievele ir 2-3 dienas palaikoma užkimštuose buteliuose.

Medaus gira

1 l medaus, 10 l vandens, 200 g mielių, 200 g razinų, 3-5 citrinos.

Medučio gira - iškilmingoms progoms

Medų užpilti karštu virintu vandeniu ir maišyti, kol jis ištirps. Vandenį ataušinus supilti iškildytas mieles, vieną parą palaikyti šiltoje vietoje, pridengus švaria skepetaite, kol gira pradės putoti. Putas nugraibyti. Suberti nuplautas bei nusausintas razinas, supilti išspaustas citrinų sultis.

Medaus girą supilstyti į butelius, užkimšti ir laikyti šaltoje vietoje. Ji gaminama šventėms, vestuvėms ir kitoms iškilmingoms progoms.

Pieno gira

5 l liesesnio pieno, 200 g cukraus, 50 g mielių.

Cukrų ištirpdyti piene. Pieną užvirinus atvėsinti iki kambario temperatūros. Įdėti cukruje ištrintas mieles ir užraugti. Atvėsinus išpilstyti į butelius.

Daržovių giros

Morkų gira

1 kg džiovintų morkų, 10 l vandens, 2 kg cukraus, 1 pakelis vanilinio cukraus, 100 g mielių.

Džiovintas morkas užpilti karštu virintu vandeniu, palaikyti apie dvi valandas, kad vanduo būtų tamsios spalvos. Po to perpilti per marlę arba tankų sietelį. Vandenį, subėrus į jį cukrų, ataušinti, supilti iškildytas mieles ir palaikyti šiltoje vietoje apie 5 val. Į pradėjusią putoti girą suberti vanilinį cukrų, supilstyti į butelius arba į sandariai uždengiamą indą ir pastatyti šaltai.

Morkų girą galima gerti kitą dieną.

Burokėlių gira

1 kg burokėlių, 10 l vandens, 1 kg cukraus, pakelis vanilinio cukraus, 100 g mielių, 0,5 kg razinų.

Burokėlius išvirti, nulupti, smulkiai sutarkuoti. Vandenį užvirinti, į jį sudėti sutarkuotus burokėlius ir palaikyti apie 20 min. Skystimą perkošti, ataušinti, supilti iškildytas mieles, suberti cukrų ir pastatyti šiltoje vietoje, kad gira parūgtų. Kai ji kiek parūgsta, suberti gerai nuplautas bei nusausintas razinas. Po to ją supilstyti į butelius (arba statinaitę), suberti vanilinį cukrų ir sandariai užkimšti. Girą galima gerti kitą dieną. Ji saldžiarūgščio, savito skonio.

Senovėje tokią girą darydavo bulviakasio, linamynio, kūlimo talkininkams.

Uogų giros

Vyšnių gira

5 l vandens, 2 l vyšnių, 1 kg cukraus, 50-100 g mielių, 20 g apynių.

Apynius pavirinti vandenyje 15 min. ir perkošti. Vyšnias išspausti ir sultis supilti į praaušintą vandenį su apyniais. Suberti cukrų, sudėti iškildytas mieles, parauginti apie 12-24 val. ir supilstyti į butelius.

Girą tinka gerti trečią dieną. Ji yra saldžiarūgščio skonio, rausvo atspalvio, stiproka.

Spanguolių gira

2 kg spanguolių, 1 kg cukraus, 40 g mielių, 10 l vandens, apie 50 razinų, pakelis vanilinio cukraus.

Nuplautas uogas suberti į puodą, užpilti vandeniu ir užvirinti. Suberti cukrų. Spanguolių skystį ataušinti, į jį sudėti iškildytas mieles ir pastatyti, kad parūgtų. Kitą dieną nugraibyti atsiradusias putas, suberti razinas bei vanilinį cukrų ir, sandariai uždengus, palaikyti 2-3 dienas. Po to ją galima gerti.

Spanguolių gira yra rūgštoko skonio.

Citrinų gira

300 g razinų, 3 citrinos, 10 l vandens, 800 g cukraus, 40 g mielių, esencijos (geriausia aviečių).

Į emaliuotą kibirą ar indą sudedamos nuplautos razinos, griežinėliais supjaustytos citrinos, užpilama verdančiu vandeniu ir palaikoma 24 val. Perkošiama, supilamos ištrintos mielės, suberiamas cukrus, įlašinama esencijos, išmaišoma ir rauginama. Išrūgusi gira supilstoma į butelius ir gerai užkemšama.

Laikoma šaltai. Po 12 val. jau galima gerti.

Obuolių gira

2kg obuolių, 200 g cukraus, 400 g medaus, 60 g mielių, 2 šaukštai malto cinamono, 8 l vandens.

Obuolius nuplauti, supjaustyti plonomis riekelėmis, sudėti į emaliuotą indą, užpilti šaltu vandeniu ir užvirti. Puodą nukaisti ir palaikyti 2-3 val., kol pritrauks. Nuovirą perkošti (geriausiai per smulkų koštuvą) ir padėti į šaltą vietą, kad įrūgtų.

Palaikius 2-3 dienas, girą dar kartą perkošti ir išpilstyti į butelius. Juos sandariai uždaryti ir palaikyti šaldytuve 5-6 dienas.

Girą rekomenduojama patiekti atšaldytą.

Dovilė Pociūtė-Slotkienė

Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

admin

Testas.

2008-06-25 18:17