Naminio sidro gaminimas

Turėtų stebinti, kad Lietuva vis dar nėra obuolių sidro kraštas.  Klimatas kaip tik, dirvožemis puikus, obuoliai sukaupia idealų cukraus kiekį. Gal klasikinė valstietiška  inercija ir sunkus  naujovių priėmimas. Nors, kaip sakoma, vyno paslapčių išmokti gali prireikti šimto metų. Sidro paslapčių išmokti gali prireikti ne mažiau laiko. Bepigu normandams, kurie sidro gamybą tobulina jau daugiau kaip 400 metų.

Sunku būtų sužinoti nuo kada Lietuvoje masiškai auginamos obelys. Pirmieji sodai jau minimi šešioliktame amžiuje. Galima spėlioti, kad masiškai ir kryptingai atrenkant veisles, obelys ir kriaušės imtos auginti tarpukaryje. Pirmieji eksperimentai su silpnais alkoholiniais gėrimais visai švieži, tarpukaryje įkurtas „Anykščių vynas" būvo naujiena ne tik provincijoje.

Sidras yra panašiai gaminamas kaip obuolių vynas. Tačiau į sidrą papildomai nededamas cukrus ir alkoholiui gaminti mielės naudoja natūraliai obuolių ar kriaušių sukauptą cukrų. Lietuvoje obuoliai ir kriaušės sukaupia apie 10 procentų cukraus (100 g/kilogramui sulčių). Tokio cukraus kiekio pakanka pagaminti 5 laipsnių silpną alkoholinį gėrimą. Skaičiuojama, kad iš 1 procento cukraus pasigamina 0,5 laipsnio alkoholio. Vanduo į sultis nepilamas.

Sidro skonį įtakoja gana daug faktorių. Suderinus jų visumą įmanoma gauti puikaus skonio sidrą.

1.  Obuolių sidro skonis labai priklauso nuo obelų veislės. Eksperimentams čia plati dirva. Sidrui  tinka tokios etnografinės veislės kaip „Antaninis", „Pepinas". Iš šių daugiau rūgšties turinčių veislių gausis rūgštesnis ir gaivesnis sidras. Toks sidras ilgiau laikysis. Vizualiai panašu, kad ir Normandijoje iš panašių gana rūgščių obuolių gaminamas sidras. Nors gal tai iš inercijos ir įpratimo. Tikėtina Normandijoje obuoliai sukaupia didesnį kiekį cukraus, pas mus etnografiniai sukaupia apie 8 procentus cukraus. Visai geras sidras gaunasi iš saldžiarūgščių modernesnių rudeninių ir žieminių veislių kaip „Auksis", „Aldas". Rūgštelės yra nedaug, bet malonaus gaivumo sidrui priduos. 2018 metais šie obuoliai sukaupė apie 10 procentų cukraus. Sidras išsilaiko iki ankstyvos vasaros. Malonesnio ir švelnaus skonio yra sidrai iš saldžiųjų obuolių. Tik tokie sidrai trumpiau laikosi. Nuo obuolių veislės priklausys sidro aromatas, labai malonų aromatą priduoda ananasiniai obuoliai. Įdomų skonį ir aromatą priduoda man nežinomas, greičiausiai senovinis ananasinis, kuris turi pavadinimą „Rokvaldo saldieji".

Kriaušės mūsų krašte retesnis vaismedis, naudojame tai ką turime, itin nežiūrėdami į veisles.

2.  Mielės turi daug įtakos sidrui. Obuoliai ir kriaušės turi natūralių mielių. Tačiau gana sunku bus išlaikyti vienodą kokybę pasitikint tik natūraliomis mielėmis. Be to, plaunant vaisius sumažėja mielių. Mažas kiekis mielių - tai vėlesnė aktyvios fermentacijos pradžia. Visai tikėtina, kad vėluojant mieliniam rūginimui į sidrą įsimes gedimas. Reikia žinoti, kad rūgime dalyvauja bent kelių rūšių mielės. Vienos atsakingos už pirminį aktyvųjį rūgimą, pasiekus  2 - 4 laipsnius alkoholio miršta. Vėliau ima dirbti kitos rūšies mielės.  Galima pridėti specialių arba panaudoti baltam vynui skirtų mielių. Supylus sausas mieles, jos ims dirbti po kelių dienų. Dėl to geriau mieles pradžioje sumaišyti šiltame vandenyje ir palaikyti porą valandų.

3. Rauginimo temperatūra sidrui mažesnė nei vynui. Fermentuojamos obuolių ar kriaušių sultys rudenį ar vėlyvą rudenį. Tokiu laiku lauke apie 15 - 18 laipsnių, tai optimali temperatūra sidro fermentacijai. Nors gali būti ir mažesnė naudojant specialias mieles. Maža temperatūra užtikrina lėtą rūgimą, kas užtikrina stipresnį aromatą.

4. Perpylimai ir brandinimo indų užpildymas daromas panašiai kaip su vynu. Pradžioje pripilamas  ¾ indo, uždaroma kamčiu su sifonu. Aktyvioji fermentacijos dalis vyksta apie 1 - 2  mėnesius. Šiltesniu periodu fermentacija vyksta aktyviau. Pasibaigus aktyviam fermentacijos periodui sidras kiek nuskaidrėja, iškrenta nuosėdos.  Sidras nupilamas nuo nuosėdų ir indas papildomas, kad laisvo tarpo liktų labai mažai, užkemšama kamščiu su alsuokliu.

5. Švara labai svarbi norint pagaminti kokybišką sidrą. Pradedame nuo obuolių plovimo. Plaunant obuolius ar kriaušes  bus prarastos mielės. Sugebėsit švariai surinkti - galima surizikuoti neplauti. Manau yra klaida į sidrą įdėti kitų uogų ar vaisių, geriau išspausti sulčių ir sumaišyti.

Sidro galutinė fermentacija vyksta užsukamuose buteliuose. Praskaidrėjęs dideliuose fermentacijos induose sidras išpilstomas į mažesnius butelius, įdedant kiekvienam buteliui po šaukštelį cukraus. Saldesnius sidrus galima vartoti po kelių mėnesių ir vargu ar jie išsilaikys ilgiau. Rūgštesni sausi sidrai gali laikytis metus ir kitus.