Rūšinių vynų charakterių apžvalga

• 

Tikriausiai dažnam iš mūsų užėjus į parduotuvę ir sustojus prie gausiai nukrautų vyno lentynų, kyla klausimas kodėl ant rūšinių vynų yra nurodomi vynmedžių pavadinimai, kuo jie skiriasi, kaip tai įtakoją vyno skonį. Siekdami palengvinti vyno pasirinkimą, šiame „MV rekomenduoja" bene visą dėmesį skirsime vynmedžių aprašymui.

Kiekviena vynuogių rūšis turi tam tikrus tik jai būdingus bruožus, todėl naudinga žinoti svarbiausių rūšinių vynų savybes. Svarbiausiais vadinami tie, kurių kokybė yra pranašesnė, o skonis - neabejotinai savitas. Nepopuliarios vynuogių rūšys irgi gali duoti derlių gardžiam vynui, tačiau jo populiarumui gali trukdyti specifiniai reikalavimai vynuogyno dirvos tipui, dirbtiniam derliaus mažinimui.

Svarbu paminėti, kad dalis vynų, pagaminti tik iš vienos vynuogių rūšies, dažnai neturi šio ženklinimo etiketėje. Tarkime, Prancūzijoje tai nedaroma dėl kai kurių rajonų teisinių normų. Tiesiog šios šalies įstatymai dažnai leidžia žymėti tik vynuogyno rajono pavadinimą.

Negalima teigti, kad rūšinis nemaišytas vynas yra pranašesnis už maišytą ar atvirkščiai. Maišyto ar nemaišyt vyno kokybė priklauso nuo vyno žaliavos savybių. Kartais nemaišyta žaliava, vyndario nuomone, yra tikrai gera, o kartais tam tikras jos savybes būtina pagerinti maišant.

Muscat

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje populiariausias yra rūšinis "Muscat" vynas. Verta atsiminti, jog ‘Muscat' vynmedžiai turi keletą atmainų, ne visada aiškiai paženklinamų etiketėse. Tai ‘Muscat Ottonel', ‘Muscat d'Alexandrie', ‘Muscat blanc a petits grains', ‘Muscat rose a petits grains'. Egzistuoja ir daugybė "muskatų", neturinčių nieko bendra su tikruoju "Muscat" ar tik panašiai skambantį pavadinimą. Tai Morio - ‘Muskat', ‘Muscadelle' vynmedžių derliaus vynai. Auginamos ir raudonų uogų derlių duodančios ‘Muscat' vynmedžių atmainos, tačiau ar tai tos pačios kilmės, ar tik to paties vardo vynmedžiai, gana sunku pasakyti. Žymiausi raudonieji "Muscat" yra iš Italijos - Moscato di Scanzo, Krymo ir Kipro. Visi kiti šio vardo raudonieji vynai dažniausiai yra tik bandymas pasinaudoti "Muscat" vardo populiarumu.

Absoliuti dauguma "Muscat" vynų yra saldūs arba pusiau saldūs. Sausų yra nedaug, geriausi jų - iš Elzaso. Geriausi saldieji vynai gaminami Prancūzijoje. Tai natūraliai saldūs, tačiau pastiprinti "Muscat de Riversaltes", "Muscat de Frontignan", "Muscat Beaumes de Venise", "Muscat de Mireval". Elzase gaminami vėlyvojo skynimo derliaus "Muscat Selection de Grains Nobles" ar "Muscat Vendange Tardive". Tarptautiniu mastu gerai vertinamas portugališkas "Moscatel de Setuba", itališkas arti Afrikos esančių Pantelleria salų ‘Muscat' derliaus vynas "Moscato de Pantelleria". Lietuviams gerai žinomas, o ir specialistų vertinamas "Tokaji Muscat". Žymiausias putojantis "Muscat" yra "Asti Moscato".

Cabernet Sauvignon

Neabejotinai patys garsiausi raudonieji rūšiniai vynai. Jie retai vadinami kitu vardu, bet jei itališkas vynas pavadintas tik "Cabernet" - tikėtina, kad tai ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Cabernet Franc' derlių derinys. "Cabernet Sauvignon" vynų gimtinė - Bordo, tačiau šio rūšinio "Cabernet Sauvignon" vyno Bordo vyndariai negali siūlyti dėl įstatymo reikalavimų. Per pastarąjį šimtmetį pradėta "Cabernet Sauvignon" vynus gaminti visame pasaulyje. Naujojo pasaulio vynai pastaruoju metu dažnai pradeda dominuoti ne dėl tikrosios savo kokybės, o dėl agresyvios pardavimų strategijos.

"Cabernet Sauvignon" vynai retai būna lengvi, dažniau vidutinio svarumo ar net masyvus. Taninų kiekis yra ženklus. Jų švelnumas priklauso nuo derliaus sirpimo sąlygų. Vaisių skonis dažniausiai primena minėtus aromato komponentus. Poskonis dažniausiai ilgas, ganėtinai sausas. Brandinimas ąžuolo statinėse vynui gali suteikti prieskoningą, kokosų, dūmų, šokolado, vanilės, kedro medienos būdą.

Merlot

Neatskiriamas "Cabernet Sauvignon" partneris savo kilmės vieta, bendru panaudojimu ir dabartiniu geografiniu paplitimu. "Merlot" vynai žinomi tik šiuo vardu. Klaidingai "Merlot" vardu vadinti tik Čilės ‘Carmenere' vynmedžių vynai. Esminis "Merlot" skirtumas nuo "Cabernet Sauvignon" - visada mažiau svarus skonis, skirtinga skonio tekstūra bei išlaikymo potencialas. "Merlot" iš esmės yra švelnesnio skonio, todėl šis vynas yra itin mėgstamas pradedančiųjų vyno mėgėjų ar ragaujančiųjų vyną be maisto arba su lengvais užkandžiais.

Kadarka

Žymiausia Vengrijos vynuogių veislė, Bulgarijoje žinoma ‘Gamza' vardu. "Kadarka" vynai neretai gaminami iš prasto sirpumo derliaus, tad ne visada yra išraiškingo charakterio. Kai yra galimybė nuskinti gero sirpumo derlių, vynai yra svaraus skonio, ganėtinai daug taninų, suteikiančių galimybę vyną išlaikyti. Iš sausų vynų geriausiai žinomi ‘Kadarka' derliaus pagrindu pagaminti "Egri Bikaver". Apskritai geriausias neišnaudotos kokybės potencialas - "Szekszardi Kadarka" vynai.

Dėl prastos vyndarystės ir nenusistovėjusių vyndarystės "madų" ganėtinai sunku apibendrinti rūšinių "Kadarka" vynų stilių. Dažniausiai tai vidutinio svarumo vynai su pasitaikančiu vynuogių, aronijų ir kitų tamsių uogų charakteriu. Retsykiais jiems būdingas burnoje išliekantis prieskoningas pojūtis.

Chardonnay

Daugelio nuomone, tai geriausia vynmedžių rūšis baltojo vyno gamybai. "Chardonnay" vynų kilmės vieta - Burgundija, tačiau dabar šio derliaus vynai gaminami visame pasaulyje. Burgundija jau nebepirmauja "Chardonnay" vynų kokybės srityje. Šiuo metu svarbūs Kalifornijos ‘Sonoma' ir ‘Carneros' vynuogynų, Oregono, Vašingtono valstijų; Australijos ir Naujosios Zelandijos vynai. Rytų Europos šalyse geriausi "Chardonnay" gaminami Bulgarijoje. Prieš kelerius metus pradėta gaminti daugiau sirpaus charakterio vynus - tam įtakos turėjo "skrajojantys vyndariai", konsultuojantys viso pasaulio vynines. Vengrijoje tai pat yra geras šios rūšies vynų gamybos potencialas, tačiau šiuo metu jis ne iki galo išnaudotas. Beje, "Chardonnay" iki šiol nepralenktas blanc de blancs stiliaus šampanizuotų vynų gamyboje.

Iš esmės galima išskirti du labai skirtingus "Chardonnay" vynų stilius. Pirmieji - blyškios spalvos, lengvo skonio, gausūs rūgščių ir net mineralinio skonio vynai. Jų charakteris - gėlinis, persikų ir obuolių. Antrieji vynai - sodrios spalvos, svaraus skonio, charakteriu primenantys labai sirpius atogrąžų vaisius. Vyno stilius neretai priklauso ne nuo kilmės vietos, bet nuo vyndarystės būdo.

Sauvignon Blanc

Tai vynuogių rūšis, retai vadinama kitu vardu. Užrašas "Sauvignon" vynų etiketėse kartais naudojamas kaip trumpinys. ‘Sauvignon Blanc' vynuogių rūšies vynai yra vėsaus klimato vynuogynų specializacija. Labiausiai žinomi rūšiniai prancūziški Luaros slėnio vynai bei baltieji Bordo, kuriuose ‘Sauvignon Blanc' atlieka svarbiausią, bet ne vienintelį vaidmenį. Geriausių "Sauvignon Blanc" vynų gamybos vieta dabar yra ne Luaros slėnis, o Naujoji Zelandija. Nuo pastarosios kiek atsilieka Čilės "Sauvignon Blanc" rūšiniai vynai.

Kekfrankos

Ši vynmedžių rūšis auginama Vengrijoje bei Austrijoje, kur yra žinoma ‘Blaufrankisch' vardu. Dauguma vengriškų "Kekfrankos" vynų yra pernelyg skysto skonio, atsiradusio dėl labai gausių vynuogių derlių. Tačiau šie vynai, įdėjus pastangų, gali būti kokybiški. Geriausi vynai gali būti gaminami Soprono ir Villany apylinkėse. Markizas Piero Antinori Vengrijoje gamina vieną geriausių, o gal net geriausią, "Bataapati Kekfrankos Reserve" rūšinį vyną.

Vyno spalva paprastai būna skaisčiai avietinė dėl ženklaus rūgštingumo paryškintų pigmentų. Vynas kvepia vyšniomis, žole, braškėmis bei pipirais. "Kekfrankos" dažniausiai yra vidutinio svarumo ar lengvesnis.

Tempranillo

Tai sąlyginai naujas svarbiausios lygos žaidėjas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai savotiškas ispanų analogas prancūziškiems "Cabernet Sauvignon" bei italų "Sangiovese" vynams. "Tempranillo" rūšiniai vynai pradėti populiarinti, norint gaminti ne tokius šiurkščius, kaip iki tol populiarius "Garnacha" vynus. Kitose šalyse gaminami "Tempranillo" vynai kol kas dar ne visada prilygsta ispaniškiems.

Tempranillo" vynai neturi labai aiškiai išreikšto savo rūšinio aromato. Dažniausi braškių, aviečių, spanguolių, slyvų bei mėlynių kvapai. Šie vynai labai retai gali kvepėti serbentais.

Dauguma vynų yra vidutinio svarumo, tačiau dalis gali būti pavadinti svariais. Taninų pojūtis gali būti pakankamai akivaizdus, tačiau vynai turi daug vaisių skonio. Dažnas "Tempranillo" vynų brandinimas amerikietiško ąžuolo statinėse suteikia vanilės, prieskonių, skrebučių charakterį.

Riesling

Kai kurie vyno žinovai teigia, kad ‘Riesling' vynmedžiai duoda derlių geresniam vynui nei ‘Chardonnay'. ‘Riesling' derlius yra tinkamas saldiems ir sausiems vynams gaminti. "Riesling" kilmės vieta yra Vokietija. Ši šalis iki šiol išlieka saldžių aukščiausios kokybės "Riesling" vynų lyderė. Tikriausiai geresnius sausus "Riesling" vynus gamina Elzaso vyndariai Prancūzijoje. Atsargiai reikia vertinti "Riesling" vynus iš šilto klimato šalių: Vengrijos, Australijos. Minėtų šalių vynai dėl šilto vynuogynų klimato neturi reikiamo gaivumo. "Riesling" vynai labai retai brandinami ąžuolo statinėse, tačiau tai nesumenkina jų aromatų ir skonių sudėtingumo.

"Riesling" aromatas primena gėles, arbatą, žalius obuolius, kriaušes, citrusinius vaisius (laimą ir greipfrutus), ananasus, persikus, abrikosus, figas. ."Riesling" vynai retai būna masyvaus skonio. Jie lengvi ar vidutinio svarumo. Geriausi "Riesling" dažnai yra aiškaus mineralinio skonio, kuris kartu su rūgščių pojūčiu sukuria "plieninį" skonį. Vaisių charakteris beveik visada labai ryškus, ilgai išliekantis burnoje.

Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.