Grupinė terapija: gyventi savo gyvenimą – ir įmanoma, ir būtina

Pokalbis su „Aušros Vartų ligoninės" priklausomybės ligų konsultantu Mindaugu Karpuška.

Kaip atsiranda priklausomybės?

Žodis „priklausomybė" reiškia, kad žmoguje slypi slaptas noras būti priklausomu, turėti ryšį. Tokį lemtingą žmogaus siekį galima paaiškinti taip: žmogus yra pasaulio dalis (apie tai neretai girdime), todėl kažkokiu būdu pažeidus jo santykį su pasauliu, jis pajunta slystant pagrindą, ant kurio stovi. Toks žmogus jaučia vienišumą, baimę, nepasitikėjimą ir ieško išeities iš tokios būsenos.

Pavyzdžiui, vaikas auga šeimoje, kurioje neturi su kuo bendrauti. Tėvai rūpinasi tik materialiąja vaiko aprūpinimo puse: daiktais, žaislais, stengiasi skaniau pamaitinti, nenuvarginti darbais, bet pamiršta, kad vaikui labai reikia bendravimo. Nauji žaislai, TV laidos veikia emocijas, bet neplečia vaiko akiračio, neteikia reikiamos mažo žmogučio ugdymui informacijos. Augančiam, besiformuojančiam žmogui būtina ugdyti pojūtį, kad jis, būdamas dalimi pasaulio, kuriame gyvena, yra neįkainojama vertybė, vienintelis, nepakartojamas, apdovanotas neišsemiamomis galimybėmis kurti tiek save patį, tiek jį supantį pasaulį. Kai nėra tvirto ryšio su aplinka, kai aplinka nepriima žmogaus, kaip asmenybes, jis neišmoksta priimti savęs. Emocinis tokių  žmonių vystymasis sutrinka.

Nors emocijų sąvoka yra sunkiai apibrėžiama, daugelio asmenybės tyrinėtojų emocijos suprantamos kaip santykio su pasauliu išgyvenimas. Emocijų paskirtis - informuoti žmogų apie jo būseną, lyginant su jo poreikiais, tikslais, norais, vertybėmis. Negaudamas tokios informacijos žmogus ieško pakaitalo, „iliuzijos" priklausomybės ryšiuose.

Atkurti arba sukurti tokią savęs priėmimo, santykio su pasauliu išgyvenimo sistemą efektyviausiai padėti gali terapinė grupė.

Kas yra terapinės grupės ir kodėl jos efektyvios?

Terapinė grupė - tai galimybė gauti psichologinę pagalbą iš karto keletui žmonių. Grupė - tai tarsi sumažintas (supaprastintas) visuomenės modelis, tai tokia erdvė, kurioje žmogus gauna galimybę pamatyti save ir savo santykius su kitais žmonėmis tokius, kokie jie yra jo realiame gyvenime. Tai labai efektyvus ir populiarus metodas, kurio tikslas - saugioje aplinkoje, kurią užtikrina grupės terapeutas ir terapinės taisyklės, spręsti tarpasmenines, santykių ir kitokias problemas, vieni kitiems padedant pamatyti save realioje bendravimo situacijoje, suprasti kylančius jausmus ir keisti įprastinius reagavimo bei veikimo būdus. Taip mokomasi labiau pasitikėti savimi, priimti save tokius, kokie esame, geriau suprasti kitus žmones, užmegzti ir išlaikyti santykius, tvarkytis su kylančiomis psichologinėmis problemomis, atrasti, ką galime keisti, kad taptume laimingesni. Visa tai darydamas žmogus įgyja naujos patirties.

Kad ir kokios sudėtingos atrodytų asmeninės problemos, koks stiprus vienišumo ir bejėgiškumo jausmas beslėgtų, atėjęs į grupės susitikimą žmogus pamato, išgirsta, kad ir kiti turi panašių sunkumų, kad ir jie mąsto, jaučiasi panašiai. Tai palaiko ir suteikia pastiprinimą atsiverti, ieškoti pokyčių, kas labai aktualu priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, siekiantiems pasveikti. Priklausomybė kaip tik ir pažeidžia šias žmogaus gyvenimo sritis: asmeninius bei socialinius santykius, sutrikdo emocijas. Čia svarbu paminėti, kad pagrindinė sėkmės sąlyga - noras keistis. Žmogui galima padėti tik tada, kai jis pripažįsta, kad jam tos pagalbos reikia.

Kaip vyksta darbas grupėse?

Grupių susitikimai vyksta atskirai priklausomiems asmenims bei jų artimiesiems. Paprastai grupę sudaro 6-8 ir daugiau dalyvių. Susitikimai trunka pusantros valandos ir vyksta kartą per savaitę. Kaip investicija į save, terapinių grupių lankymas nereikalauja daug laiko bei pastangų, o pagalbos ir palaikymo duoda tikrai daug.

Pagrindinės taisyklės, kurios aptariamos ir primenamos kiekvieno susitikimo metu ir kurios užtikrina grupės darbą:

Konfidencialumas - tai, apie ką kalbame grupėje, nėra aptarinėjama už grupės ribų.
Atvirumas ir rizikavimas - tam, kad grupinė terapija būtų efektyvi, reikia stengtis rizikuoti kalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus. Bet rizikuoti, būti atviram tiek, kiek grupės dalyvis nori ir gali.
Empatiškumas - nekritikuojame, nepertraukinėjame, nevertiname kitų grupės narių. Stengiamasi juos suprasti, išsakyti savo jausmus, kylančius klausantis kito grupės nario.
Punktualumas - tam, kad grupė būtų veiksminga ir atneštų naudos, stengtis nevėluoti ir nepraleisti grupinės terapijos užsiėmimų.

Kartą per mėnesį organizuojame atvirų durų dienas, atsakome į klausimus. Pastebėjome, kad dažnai į mus besikreipiančios problemų dėl alkoholio turinčios moterys pageidauja tik moteriškos grupės. Nors tai gali trukdyti dirbti su tam tikrais gynybos mechanizmais, šiuo metu kaip tik svarstome tokią galimybę.

Kodėl reikia pagalbos priklausomo žmogaus artimiesiems?

Neabejotinai, šeimos, kurios susiduria su priklausomybe, patiria didelį stresą, depresiją. Priklausomo žmogaus artimuosius lydi nuolatiniai vidiniai prieštaravimai, klausimai ir abejonės.

Dažniausiai šeimos nariai, kurie turi priklausomybe sergantįjį, patys save stigmuoja. Priklausomybės problemą šeimoje dažnai bijoma pripažinti dėl neigiamo visuomenės, darbdavių, kolegų ar net draugų bei giminių nusistatymo. Dažniausiai tėvai, kurių vaikai serga priklausomybe ar vaikai, turintys priklausomus tėvus, arba žmona, kurios vyras geria, slepia savo išgyvenimus, yra uždaro būdo, stengiasi vengti pokalbių apie šeimą, nekviečia į namus svečių, atsisako laisvalaikio, bendravimo su draugais. Jie užsidaro savyje ir visais imanomais būdais siekia kontroliuoti (ar sukontroliuoti) tokį asmenį. Emocijomis, mintimis jie tampa priklausomi nuo savo geriančio, ar kitus kvaišalus vartojančio šeimos nario, gyvena tarsi jo gyvenimą, kartoja tas pačias klaidas, jaučia kaltę ir atsakomybę už kito vartojimą. Kiek įmanoma labiau atstatyti sveikus santykius, išmokti drąsos gyventi savo gyvenimą, grąžinti sau teisę į jausmus ir emocijas - tokie ir būtų pagrindiniai priklausomų asmenų šeimos narių grupės pagrindiniai tikslai.

Net kai priklausomas asmuo sėkmingai sveiksta, artimųjų mąstymas gali likti nepasikeitęs ir persmelktas įtampos, baimės, kad priklausomybė sugrįš. Reikia išmokti gyventi pačiam ir leisti gyventi kitiems. Tai yra ir įmanoma, ir būtina.

Tomas Knabikas

"Aušros Vartų" ligoninė - pirmoji Lietuvoje privati ligoninė, kurioje gydomi sergantieji priklausomybių ligomis (narkomanija, alkoholizmu). Ji duris atvėrė 2001 metais.