Pirmosios atostogos be tėvų

Aušra Daugvilaitė

Artėja pavasaris, vasara, o tuo pačiu ir atostogų laikas. Jau ūgtelėjusiam mažyliui ateina metas praleisti pirmąsias savo atostogas be tėvų, leisti savarankiškai atostogauti nuolat prašo ir paauglys. Su išaugusiu vaiko savarankiškumo poreikiu tėvams visada sunku susitaikyti, tačiau ar tikrai visos su tuo susijusios baimės yra pagrįstos?

Pirmosios atostogos pas senelius kaime, išvykimas į vasaros stovyklą ar kelios dienos su draugais - naujas gyvenimo etapas tiek vaikui, tiek jo tėvams. Užuot buvę savanaudiški ir visą vaiko dėmesį pasiimdami tik sau, tėvai turėtų skatinti vaiko savarankiškumą įvairiais amžiaus tarpsniais. Nors tai atrodo paprasta ir natūralu, šeimoje dažnai kyla įvairių problemų ir interesų susipriešinimų, o tai lemia vaiko savarankiškumo ir tėvų saugumo jausmo sąveika. Tai ypač aktualu, kai tėvai ir vaikai dėl įvairiausių priežasčių (mokslo mainų, ilgų vasaros stovyklų ir pan.) yra priversti išsiskirti ilgesniam laikui. Bijoma, kad vaikas nesugebės savimi tinkamai pasirūpinti, sukels problemų sau ir aplinkiniams. Vis dėlto ši baimė yra pagrįsta - iki šiol su tėvais gyvenęs vaikas dar neturi tinkamų įgūdžių, tačiau būtent buvimas atskirai nuo tėvų priverčia jį išmokti savarankiškumo, sprendimų priėmimo ir ugdyti gyvenimui svarbius įgūdžius.

Nors paaugliui ir darželinukui suteikiamas skirtingas laisvės kiekis, vaikai abiem atvejais tai suvokia taip pat. Visų pirma, vaikui svarbu tiksliai apibrėžti laiką, kurį jis atostogaus vienas - tai suteiks tam tikro saugumo ir užtikrintumo jausmo. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į vaiko poreikius, atsakyti į jam kylančius klausimus ir apžvelgti tai, kad būdamas be tėvų jis turės būti savarankiškesnis.

Atostogos pas senelius

Pirmosios savarankiškos vaiko atostogos dažniausiai prabėga su seneliais. Paprastai ilgesnei jų priežiūrai paliekami vaikai nuo ketverių metų ar netgi mažesni. Dažnai būtent ši patirtis būna pirmasis ilgesnis vaiko ir tėvų išsiskyrimas, šiems išvykus atostogų vieniems ar darbo reikalais.

Tiek vaikui, tiek tėvams atostogos su seneliais yra kupinos naujų atradimų bei emocijų. Jauni tėvai dažnai mažylio priežiūrą patiki seneliams: tai puiki proga pailsėti, išeiti pasilinksminti ar tiesiog važiuoti į kelių dienų komandiruotę. Vis dėlto kelios dienos ir kelios savaitės sukelia skirtingas emocijas: savo tėvais be abejo pasitikime, tačiau tuo pačiu žinome, kad jie nebus tokie rūpestingi anūkui kaip mes (arba atvirkščiai - dėmesio vaikui skirs per daug), kad kartu būdami ilgą laiką pavargs nuo vaiko energijos ir pan. Prie jaudulio prisideda ir asmeninė reakcija: grįžus namo po darbo vaikas nelauks jūsų namuose, o pramogaus pas senelius kaime... Šis pokyčio momentas gali pasirodyti psichologiškai sunkus, tačiau turite aiškiai suvokti, kad augantis savarankiškumas ne tik natūralus, bet ir būtinas procesas. Prisiminkite kaip nuvedėte vaiką į darželį ar pirmą  kartą palikote su aukle - atostogos su seneliais yra analogiška situacija.

Atostogos su seneliais vaikui taip pat naujiena. Senelių padedamas jis išmoksta būti savarankiškesnis, prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų (pavyzdžiui, su tėvais gyveno bute, o vasarą leidžia senelių sodyboje), naujų taisyklių ir reikalavimų jo atžvilgiu. Be to, bendravimas su vyresniais žmonėmis suteikia vaikui naujų žinių ir išminties. Jei atostogas jis leidžia sodyboje ar kaime - vaikas turi puikią progą labiau pažinti gamtą, daugiau pabūti gryname ore.

Patarimai:

• - Vaikas neturėtų būti per mažas - pernelyg ankstyvos šnekos apie kelionę ir buvimą atskirai nuo tėvų gali sukelti nepagrįstų baimių ar įtampos. Turite jausti, kada vaikas jau pasiruošęs pabūti be jūsų priežiūros.
• - Neplanuokite iš anksto - su vaiku patartina kalbėtis likus kelioms dienoms iki atostogų. Tokiu būdu jam užteks laiko pasiruošti ir išsiaiškinti rūpimus klausimus, tačiau bus išvengta dvejonių.
• - Jei vaikas šiek tiek nerimauja vienas iš tėvų turėtų jį palydėti pas senelius, supažindinti su laikina gyvenamąja vieta, padėti išsikrauti daiktus. Taip vaikui bus lengviau apsiprasti su pasikeitusia aplinka ir joje integruotis.
• - Atsisveikinimo ir išsiskyrimo momentas yra emociškai sunkus tiek vaikui, tiek tėvams, todėl nereikėtų rodyti liūdesio ar ašarų.
• - Paskambinkite ir pasidomėkite kaip jūsų mažyliui sekasi, tačiau nedarykite to per dažnai.
• - Jei atostogauja vaikas, atostogaukite ir jūs: užuot kankinę save mintimis apie mažylį eikite pasilinksminti, keliaukite, skirkite laiką sau.

Pirmoji vasaros stovykla

Važiavimas į vasaros stovyklą - tai tikras nuotykis, kupinas iššūkių ir naujos patirties. Tačiau taip jaučiasi ne tik vaikas, o ir jo tėvai. Sūnaus ar dukros atidavimas į svetimas rankas sukelia didelį neapibrėžtumą, dingsta saugumo jausmas, trūksta pasitikėjimo kitais.

Priklausomai nuo šeimos tarpusavio santykių šis tėvų ir vaikų išsiskyrimas gali būti daugiau ar mažiau emociškai skausmingas. Tai šiek tiek sudėtingiau nei atiduoti vaiką senelių ar auklės globon - stovykloje vaikas bus ne vienas, neturės asmeninio prižiūrėtojo, o ir tas, kurį ji turės - nėra taip gerai pažįstamas, kad išsyk keltų pasitikėjimą. Šioje situacijoje pravartu į viską pažiūrėti iš šalies: į stovyklą atvyks ir kiti tokio paties amžiaus vaikai, tad jūsų sūnus ar dukra tikrai nėra per jauno amžiaus. Kiti tėvai savo vaikus patikės stovyklos vadovams, kurie yra baigę specialius mokymus, geba bendrauti su vaikais ir turi tam reikalingos patirties.

Vaikui pirmoji stovykla reiškia tikrai daug - visų pirma tai pasitikėjimas savimi ir tėvų pasitikėjimas juo. Vaikas tai aiškiai suvokia ir pasistengs pateisinti tėvų lūkesčius, įrodyti, kad gali būti savarankiškas. Iškilus problemoms tėvų šalia nebus, o stovyklos vadovas jam skirs tik tiek dėmesio, kiek yra būtina, tad jis išmoks elgtis įvairiose situacijose, pasitelkti aplinkinių pagalbą. Be to, stovykla - puiki proga susirasti naujų draugų, tad vaikas čia turi puikią progą lavinti ir savo bendravimo įgūdžius.

Patarimai:

• - Jei vaikas labai drovus ar nedrąsus, į pirmąją stovyklą leiskite jam važiuoti su vyresniu broliu ar seserimi, geriausiu draugu ar klasioku.
• - Vaikui tikrai kils daug klausimų apie stovyklą - iš anksto pasiruoškite į juos atsakyti, paskaitykite reklaminę medžiagą, tam tikras detales aptarkite su stovyklos vadovu. Į visus klausimus turite atsakyti sklandžiai, sužadinti vaikui pasitikėjimą, o ne nerimą.
• - Pasidalinkite su vaiku savo patirtimi - papasakokite kaip jūs vykote į stovyklą, leidote atostogas su pusbroliais kaime ir kt., tačiau venkite neigiamų atspalvių. Teigiama patirtis įkvėps vaiką, jis jausis užtikrintas.
• - Prieš vykstant į stovyklą aptarkite su vaiku ir opius klausimus, kad jis žinotų, kaip turi reaguoti ir elgtis (jei pasimeta nuo grupės, susižaloja, patiria kitas aplinkinių sukeltas neigiamas emocijas).
• - Išvykimas į stovyklą turi būti trumpas ir sklandus, todėl patariama vengti ilgų atsisveikinimų, ašarų ir įkalbinėjimų, net ir tuo atveju jei pats vaikas bijo ar verkia.

Paauglio atostogos be tėvų

Dažnas paauglys atostogas su tėvais ar seneliais prilygina kalėjimui, iš kurio jis jau seniai svajoja ištrūkti. Šiame amžiuje mintys sukasi apie laisvę ir nepriklausomybę, tad ateina laikas išmokti pasirūpinti savimi pačiam.

Tėvams visada sunku susitaikyti su mintimi, kad vaikas jau užaugo. Kyla natūralūs klausimai: ar jis sugebės tinkamai planuoti savo finansus, pasirūpinti savimi, pasigaminti maisto, laiku spėti į autobusą... Kyla nerimas dėl tokių pavojų kaip alkoholis ar narkotikai - juk jūsų nebus šalia ir negalėsite visko kontroliuoti! Visos šios mintys įkyriai lenda į galvą, tačiau ar baimės tikrai pagrįstos? Juk savo vaiku pasitikite, žinote, kad jis yra protingas ir žinos kaip elgtis įvairiose situacijose.

Paauglys - jau beveik suaugęs, tad geba įvertinti riziką ir susidurti su nežinia. Geriausias būdas jam prisiimti atsakomybę - keliauti su draugais. Buvimas tarp jų tarsi įpareigoja: prieš draugus nesinori apsikvailinti, jiems taip pat prireikia pagalbos, patarimų, vienija bendri interesai. Būdami kartu paaugliai taip pat pasidalina ir sukaupta patirtimi. Pavyzdžiui, kartu stovyklaujant vienas geba surasti malkų laužui ir jį užkurti, kiti - ruošti maistą. Suteikite savo vaikui progą įrodyti, kad jis vertas jūsų pasitikėjimo ir iš tikrųjų pasitikėkite juo!

Patarimai:

• - Derinkite laisvę ir kontrolę. Pasiūlykite paaugliui vienam vykti į stovyklą ar netolimą kelionę su draugais, tačiau pareikalaukite, kad savo draugus supažindintų su jumis, nurodytų jų telefono numerius, kuriais galėtumėte su vaiku susisiekti išskirtiniais atvejais. Skatinkite susitikimus su draugais jūsų namuose, sodyboje ar kitose vietose, kur galėsite su jais susipažinti iš anksto (žinoma, venkite rodyti perdėtą dėmesį - tai sūnaus ar dukros, o ne jūsų draugai!).
• - Aptarkite finansinius reikalus. Bent už dalį savo pramogų paauglys turėtų susimokėti pats: taip jis jausis labiau įsipareigojęs ir tuo pačiu savarankiškesnis.
• - Paaiškinkite jam, kad nerimaujate ir sutarkite, kokiu būdu jis jus informuos ar viskas gerai. Tai gali būti skambutis ar trumpoji žinutė, laiškas elektroniniu paštu - svarbu tai, kad jis pats su jumis susisiektų. Jei su paaugliu mėgins susisiekti tėvai jis jausis kontroliuojamas ir į tai reaguos neigiamai.
• - Pakalbėkite apie rūkymą, alkoholį ir narkotines medžiagas. Nemoralizuokite, tačiau griežtai nubrėžkite ribą - namuose galiojančios taisyklės išlieka ir kitur, o nusižengimas joms užkirs kelią tarpusavio pasitikėjimui.
• - Stenkitės nusiraminti ir į viską žiūrėti teigiamai. Nors paauglys ir perdėtai pasitiki savo jėgomis, jokie perkalbinėjimai ir gąsdinimai to nepakeis, o tik sukels konfliktą.

sxc.hu, scanpix nuotr.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.