Auginame pasitikėjimą savimi

Kasdien susiduriame su įvairiais žmonėmis ir pastebime, kad vieni jaučiasi nedrąsiai, varžosi tokių dalykų, kurie, atrodo, tikrai neturėtų sukelti problemų. Tuo tarpu kiti - elgiasi laisvai, yra atsipalaidavę, nesikuklina pasidomėti tuo, kas juos domina. Nejučiomis padarome išvadą - jų gyvenimas tikriausiai sėkmingas, jie tikrai viską spėja ir sugeba, jiems gerai sekasi viskas, ko besiimtų. Kuriai iš šių dviejų žmonių grupių norite priklausyti Jūs? Žinoma, antrajai, tačiau kur slypi šio skirtumo priežastis? Visa tai pasitikėjimas savimi.

Kas iš tikrųjų yra pasitikėjimas savimi? Ar galima jo išmokti ir valdyti visose situacijose?

Įsivaizduokite darbo pokalbio situaciją. Pirmasis kandidatas susitikimo su atrankos komisija metu rausta, prakaituoja, jo balsas dreba, nors pokalbiui buvo pasirengta iš anksto. Mąstant objektyviai - nėra ko bijoti, darbo vieta laisva ir darbdavys rasti kas ją užims. Tačiau šioje situacijoje atsidūrus iš tikrųjų kažkas nutinka: kyla nerimas, pasimetimas, trūkinėja balsas, šokinėja žvilgsnis, džiūva burna. Antrasis kandidatas įėjęs į patalpą nusišypso ir pasisveikina, ramiai prisėda į jam skirtą vietą, palaiko akių kontaktą. Jo kalbėjimas rišlus ir ramus, atsakydamas į klausimus jis nebijo ir pats pasidomėti apie neaiškumus. Kurį kandidatą rinktųsi darbdavys? Žinoma, šioje situacijoje svarbus vaidmuo tenka ir sugebėjimams, išsilavinimui, patirčiai, tačiau kyla klausimas ar pirmasis kandidatas sugebės atskleisti savo privalumus, ar darbdavys juo patikės. Negalima teigti, kad pirmasis kandidatas nepasitiki savimi: vis dėlto jis atėjo į pokalbį, jam ruošėsi ir bando gauti darbą, tačiau savo pasitikėjimą jam reikėtų ugdyti. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti, kaip tokią ir panašias situacijas galima pakeisti, kaip ugdyti pasitikėjimą savimi. Nustebsite, bet tai nėra taip sudėtinga, kaip iki šiol galvojote.

Pasitikėjimas savimi: mitai ir realybė

Susiduriama su nuomone, kad pasitikėjimas savimi laikomas gamtos dovana, įgimta charakterio savybe ir taip mistifikuojamas. Apie užtikrintus ir savo vertę žinančius žmones galvojame kaip apie laimės kūdikius, kurie viską gauna lengvai, neįdėdami daug pastangų. Manome, kad šie žmonės tokie buvo nuo vaikystės: aktyviai dalyvavo mokyklinėje veikloje, buvo visų mylimi, o visa tai lėmė besąlygiška tėvų parama ir nuolatinis skatinimas.

Deja, tikrovė yra kitokia. Atsidūrę naujoje aplinkoje, situacijose, kurios gali keistis nepalankia kryptimi, visi patiria stresą  ir nerimą, jaudulį. Elgesio skirtumas slypi mūsų viduje: užtikrintai jausimės tik tada, kai žinosime, kad tikrai norime pokyčių, kurių siekiame, susitaikysime su pasikeitusiomis aplinkybėmis ir žvelgsime į ateitį.

Derėtų viską įvertinti remiantis objektyviais kriterijais, pamėginti pažvelgti į realias savo gyvenimo situacijas iš šalies, tarsi žiūrint filmą. Suprasite, kad būti atviru ir natūraliu yra daug lengviau, nei mėginti slėpti nerimą, desperatiškai stengtis palikti gerą įspūdį. Nerimas - grandininė reakcija, nes jį pajutus ir pradėjus maskuoti esanti įtampa dar labiau išauga, nuolat mąstome kaip elgtis, ką sakyti, pradedame vaidinti. Su visu tuo susitvarkyti turime vos keletą akimirkų, tad rezultatas nebūna geras.

Nuoširdus prisipažinimas, kad jaudinatės dažnai suveikia daug geriau nei mėginimai užsidėti savimi pasitikinčiojo kaukę. Svarbu suvokti, kad nervingumas - natūrali reakcija, pažįstama ne tik jums, todėl aplinkiniai supras ir įvertins nuoširdumą.

Išsilavinimo įtaka pasitikėjimui savimi

Manyti, kad pasitikėjimą savimi suformavo šeimos narių elgesys su jumis vaikystėje, yra klaidinga. Iš tikrųjų tėvų elgesys, meilė ir pasitikėjimas vaiku suteikia tik momentinį efektą - tai yra pasitikėjimą savimi vaikystėje. Tačiau tai, kas vyksta dabar yra tik mūsų pačių ,,nuopelnas". Be to, tėvų dėmesys ir meilė, netgi jų palaikymas, kuris dažnai siejamas ir su pasitikėjimu savo jėgomis suaugus, vaiką dažnai pastūmėja į sudėtingų situacijų vengimą, nes vos ištikus bėdai jis kreipiasi pagalbos į tėvus, taigi sulaukiama atvirkštinio efekto. Geriausia aplinka ugdyti pasitikėjimą savimi yra ta, kurioje nėra tėvų ar kitų pagalbininkų ir visus sprendimus reikia priimti savarankiškai.

Visiškai neigti sąryšio tarp auklėjamojo tėvų poveikio ir pasitikėjimo savimi buvimą negalima, tačiau didžiausia reikšmė čia tenka savarankiškumo skatinimui, o ne paramai ar palaikymui. Vaikas, kuris yra savarankiškas daug daugiau sprendimų priima pats: jis pats nusprendžia ką ir su kuo žaisti, nugriuvęs pats atsistoja ir kt. Savarankiškas elgesys padeda suvokti savo galimybes, pažinti savo poreikius, o tai savęs pažinimas ir priėmimas yra pirmas žingsnis pasitikėjimo savimi link.

Išsilavinimas padeda formuotis asmenybei, be to, mokykla ir universitetas yra ta vieta, kur tėvai jau negali padėti ir su užduotimis reikia susitvarkyti savarankiškai. Negalima teigti, kad geresnį išsilavinimą turintis žmogus labiau pasitiki savo jėgomis - taip gali būti, tačiau tai nėra bendra taisyklė. Išsilavinimas suteikia patirtį ir žinias, sukelia tam tikrus iššūkius ir problemas, su kuriomis esame priversti susitvarkyti. Sėkmingas mokslų baigimas reiškia, kad visus iššūkius sėkmingai įveikėme, taigi taip susiformuoja ir pasitikėjimas savo jėgomis.

Pasitikėjimo savimi ingredientai

Pasitikėjimas turi penkis esminius bruožus, juos suprasti padeda įsivaizdavimas, kaip mūsų vietoje elgtųsi kiti - tie, kuriems pasitikėjimo savimi netrūksta.

1. Prognozė

Pasitikėjimas savimi visada yra susijęs su prognozavimu, ateities įvykių projektavimu. Tam nereikia antgamtinių gebėjimų, įgimtos įžvalgos ar neklystančios intuicijos. Visą darbą prognozuojant atlieka protas, kurį kontroliuojate jūs. Iš anksto apmąstyti galimus situacijos pasikeitimus, galvoje sumodeliuoti veiksmų planą reiškia žinoti, kas laukia. Net jei tam ir neskiriate dėmesio, jūsų protas apie tai galvoja, tačiau kaip labiausiai tikėtiną parenka atsitiktinį scenarijų, kurio be pagrindo bijote.

2. Realizmas

Priešingai vyraujančiai nuomonei, net labiausiai pasitikintys savimi asmenys to nedaro aklai. Pasitikėjimas turi būti pagrįstas realiomis galimybėmis: sukaupta patirtimi, žiniomis, fiziniais gebėjimais, talentais ir panašiai. Visi turime trūkumų ir nesame tobuli, todėl nemokėjimas ar negalėjimas atlikti tam tikrus dalykus nėra pagrindas nepasitikėjimui savimi. Remkitės tuo, ką galite ir mokate, visada įvertinkite riziką, kad nepavyks. Mes natūraliai linkę remtis buvusia sėkme, kurios pagrindu planuojame ateitį, tačiau kartais nepasiseka atlikti net gerai išmanomo darbo, todėl viską vertėtų vertinti remiantis protu, logika ir įvertinant objektyviais kriterijais.

3. Tinkami ištekliai

Asmuo, kuris įsipareigoja pasiekti naują tikslą ar yra nežinomoje ir neapibrėžtoje situacijoje, su nepažįstamais žmonėmis, negali iš anksto žinoti rezultatų, jų reikšmės ir padarinių. Jei jis realiai vertina situaciją, žino, ko gali tikėtis. Situacijos analizė taip pat padeda iš anksto apsvarstyti, kaip viskas gali pakrypti ir ką reikės daryti siekiant perimti situacijos valdymą į savo rankas. Šios žinios - tai svarbūs pasitikėjimui savimi ištekliai, padedantys greičiau susiorientuoti, priimti tikslesnius sprendimus.

4. Konkrečios situacijos vertinimas

Pasitikėjimas savimi yra kintantis: jei šiandien savimi pasitikite, nereiškia, kad pasitikėsite ir rytoj! Kiekviena situacija, į kurią patenkame, susideda iš skirtingų aplinkybių, turi skirtingus padarinius. Todėl kiekvienu atveju reikalinga ją įvertinti atsižvelgiant į visus aspektus. Pavyzdžiui, jei pirmasis pasimatymas buvo sėkmingas, nereiškia, kad toks bus ir antrasis: jį sudaro kitos aplinkybės, kurios nuolatos keičiasi.

5. Laikinumas

Įgijus ar pagerinus pasitikėjimą savimi negalima pamiršti, kad jis yra laikinas, paremtas dabartine patirtimi ir realybe. Pavyzdžiui, geras teniso žaidėjas grįžęs po kelerių metų pertraukos savo jėgomis teniso aikštelėje pasitikės gerokai mažiau, nei tuo metu, kai aktyviai sportavo. Žinoma, yra ir kita medalio pusė: nauji pasiekimai, potyriai teigiamai veikia jūsų pasitikėjimą savimi, tad nepamirškite įvertinti savo pasiekimų ir didžiuokitės jais.

Kaip padidinti pasitikėjimą savimi?

Kaupti patirtį. Susidūrimas su nauja, nepažįstama situacija sukelia nesaugumo, neapibrėžtumo, nežinios jausmą. Kuo daugiau patirties sukaupsite, tuo mažiau šių neigiamų jausmų liks. Tai nereiškia, kad turėtumėte išgyventi visas įmanomas situacijas - tereikia mokėti jau turimą patirtį susieti su bendru kontekstu.

Situacijose, kurias jau gerai žinote, pasistenkite jaustis saugiai. Čia pavojų tyko kur kas mažiau, nes viską jau žinote, pažįstate. Tai gali būti ir puiki treniruotė: jei bijote kalbėti prieš auditoriją, esant progai visada pasitreniruokite draugų kompanijoje (visiems klausant pasakykite palinkėjimą, tostą). Šiuos žmonės jau pažįstate, žinote, ko iš jų galima tikėtis, taigi baimę įveikti bus lengviau.

Vertinti rezultatus. Patirtis kaupiasi savaime: kasdien patiriame kažką naujo, tačiau be vertinimo ji yra bereikšmė. Patirtis turėtų paskatinti padaryti išvadas, įvertinti poelgių rezultatus. Tai padės išvengti klaidų kartojimo.

Tinkamai įvertinti tikslinga ne tik teigiamus dalykus, pasiekimus, bet ir nesėkmes. Padarytos klaidos, žinoma, pasitikėjimo savimi neprideda, tačiau jų analizė svarbi ateičiai, tad pasistenkite visada suvokti klaidų priežastis, numatyti, kaip kitą kartą tokioje situacijoje pasielgtumėte.

Susitaikyti su naujovėmis. Naujovės ir pokyčiai sukelia daugiausia streso ir neapibrėžtų situacijų, tačiau jos yra neišvengiamos. Padėkite savo protui suvokti, kad naujovių vistiek reikės, kad nuo jų pabėgti neįmanoma ir priimkite jas ne kaip gyvenimo iššūkį, o kaip natūralų pokytį, kasdienio gyvenimo procesą.

Apskaičiuoti riziką. Paprasčiausias būdas išmokyti plaukti - įmesti į vandenį, bet kyla rizika paskęsti. Tokios pačios taisyklės galioja ir realiame gyvenime. Įvertinkite, ar tai ko imatės jums nėra per sudėtinga, nesukelia didelės rizikos. Žinojimas, kad rizika yra apskaičiuota leis tvirčiau stovėti ant žemės, panaikins neužtikrintumo ir nežinios jausmus.

O dabar prisiminkite straipsnio pradžioje pateiktą pavyzdį apie darbo pokalbį. Pirmasis kandidatas perskaitęs šį straipsnį ir vadovaudamasis pateiktais patarimais gali tapti pasitikinčiu savimi kaip ir pirmasis. Žinoma, tai nėra trumpalaikis procesas, o nuolatinis patirties kaupimas, taikymas ir situacijų bei rizikos analizė ilgainiui turi tapti elgsenos modeliu, kurį taikysite net nesusimąstydami. Kai kurie to išmoksta savaime ankstyvoje vaikystėje, mokykloje ar universitete, o tie, kuriems pasitikėjimo trūksta gali pradėti mokytis jau dabar.

Aušra Daugvilaitė

sxc.hu nuotr.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.