Veiksmo drama "Gran Torino", recenzija

Pats Clintas Eastwoodas yra pasakęs, kad „Gran Torino" yra paskutinis filmas, kuriame jis pasirodo prieš kameras. Jeigu tai yra tiesa, tokiu atveju ši juosta jau tampa išskirtinė. Bent jau įdomių kino faktų gerbėjams. Beje, šį kūrinį Eastwoodas pats ir režisavo bei buvo vienas iš jo prodiuserių, taigi įdirbis tikrai didelis. Jau kurį laiką režisieriaus duoną valgantis Eastwoodas tikrai įrodė, kad šį amatą jis išmano, kone kiekvienas jo režisūrinis darbas yra savitas, įdomus ir vertas dėmesio. Kaip aktorius jis irgi nėra iš blogųjų, tad filmas, kuriame vaidina ir kurį režisuoja ši kino legenda po truputį tampanti asmenybė, lyg ir žada būti neblogas.

Režisierius Eastwoodas nėra linkęs į šiuolaikines, aktualias temas, ar originalius jų vaizdavimo būdus. Turbūt jis nėra kultinis šiuolaikinio jaunimo kino kūrėjas, tačiau senamadišku jo pavadinti taip pat negalima. Jo istorijos gana paprastos, aiškios, tačiau su pakankamai gilia potekste ir emocijomis. „Gran Torino" taip pat panašaus stiliaus. Filmas lėtokas, veikėjų nedaug, filmavimo lokacijos irgi vos kelios, taigi visa filmo esmė išgaunama pasinaudojus vos keliomis priemonėmis. Viena vertus, tai gali pasirodyti nuobodoka, tačiau kita vertus, filmas ir nėra skirtas tokiam žiūrovui, kuris nesulaukęs gaudynių ar kitokio veiksmo ima žiovauti. „Gran Torino" - automobilis, Fordas, pagamintas kokių septynesdešimtųjų pabaigoje. Būtent tokį savo garaže ir turi senukas Waltas, karo veteranas, kurio žmona ką tik mirė, vaikai jį be galo nervina, nes yra bukagalviai materialistai, o kaimynystėje gyvenantys „siauraakiai" irgi nervina, nes jie gyvena kaimynystėje. Waltas tvarką savo apylinkėse įvedinėja paprastai - atkiša į ramybės drumstėjus savo šautuvą, išsaugotą dar nuo karo. Storžievį veteraną bando suminkštinti vietinis pastorius, vykdantis paskutinį Walto žmonos norą - priversti jos vyrą nueiti išpažinties. Visgi nei pastoriaus, nei Walto vaikų, nei kitų aplinkinių pastangos niekuo nepadeda, nes seniui, regis nusišvilpt ant visų ir visko.

Visa ši pasakojimo priešistorė parodyta labai charakteringai ir aktorius Eastwoodas čia tikrai įdomus, nors gal ir ne itin išskirtinis. Toliau apie siužetą nepasakosiu, tik užsiminsiu, kad tam tikri ne visai malonūs įvykiai priverčia Waltą bendrauti su jo taip keikiamų „siauraakių" šeimos vaikais. Pati istorija gal kiek ir banaloka - senas moko jauną, o jaunas kai ko išmoko seną. Tai ko gero jau daug kartų matyta, tačiau ir režisierius Eastwoodas, ir aktorius Eastwoodas šią paprastą istoriją perteikia charakteringai.

Ko gero tai ir yra pagrindinis jo filmų bruožas. Visi puikiai žino „Merginą, vertą milijono", juostą, už kurią Eastwoodas gavo Oskarą. Istorija apie perspektyvią boksininkę, kuriai nesiseka taip pat nėra originali ir tikrai ne itin sudėtinga, tačiau filmą geru padarė ne istorija, o jo kūrėjai su Eastwoodu priešakyje. „Gran Torino" atvejis panašus. Mano manymu, kaip ir pridera geram režisieriui, Eastwoodas subtilėja su amžiumi. Jis jau nebesivaiko originalių ar šokiruojančių formų, sukrečiančio turinio, kaip daro jaunieji režisieriai. Veteranas kuria tas istorijas, kurias turbūt jau daug metų turi savo galvoje ir širdyje. Todėl ir atrodo, kad tie paprasti pasakojimai apie priemiesčio senuką nėra jau tokie ir paprasti. Kiekvienas Eastwoodo filmas, kad ir koks jis bebūtų, yra subrandintas ir gerai apgalvotas. Taip, „Gran Torino" nėra šedevras ir į kino metraščius turbūt ir teįeis kaip paskutinis Eastwoodo aktorinis darbas (jei taip iš tikrųjų ir bus), tačiau tai tikrai ne tuščias filmas. Pažiūėti jį verta, nes tai aukščiausios prabos darbas. Taip, paprastas, gal ne visiems įdomus, tačiau sukurtas vieno iš gerbiamiausių šių dienų kino kūrėjo.
Nežinau, kam filmas gali nepatikti. Žinoma, intensyvaus veiksmo ar gražių merginų gerbėjai tikrai itin nesimėgautų filmu, bet tokie žiūrovai ir nesirinks jo. Tiems, kas filmus mėgsta tik tokius, kuriuose pilna „žaisliukų", neturėtų eikvoti savo laiko. Filmas patiks tiems žiūrovams, kurie kiną mėgsta labiau dėl turino, o ne dėl formos. Kitaip sakant, žiūrovai, labiau linkę sekti siužetą, domėtis veikėjų charakteriais ir veiksmais, filmą „suvalgys" be vargo. Visi, norintis porą valandų praleisti su paprasta, tačiau neprailgstančia ir subtilia istorija, gali nedvejodami rinktis „Gran Torino".

Šiuo metu rodomų filmų repertuarai

Jonas

juvent@

vakar ziurejau ir galiu pasakyt, kad labai patiko. gal kai kurios vietos buvo truputi hm.. (jumoro prasme), bet siaip sitas senukas tikrai turi parako dar :) ir aisku, gerai sugalvota pabaiga. bravissimo, clintai!

2009-04-02 10:05