Smurtaujantis jaunimas be pagražinimų - dramoje „Gran Torino"

Jaunimo smurtas - viena centrinių filmo „Gran Torino" temų. Pasak šios šokiruojančios dramos režisieriaus Clinto Eastwoodo, Amerikoje „gaujos egzistavo visais laikais, tai nėra koks nors naujas fenomenas. Bet neapykanta kitos rasės žmonėms pasiekė naują mastą. Jaunuoliai įsilieja į gaujas, ten ieško pripažinimo, kurio neranda namie. Pyktį dėl savo bejėgiškumo išlieja ant silpnesnių. Gaujos yra skaudus mūsų visuomenės veidrodis".

78-erių metų Clintas Eastwoodas jau gali sau leisti kalbėti apie kitą Amerikos pusę - kur kiekvieno didmiesčio skirtingų kultūrų jaunimas kovoja tarpusavyje. Jungtinės Valstijos toli gražu nebėra margas taikiai gyvenančių kultūrų kaleidoskopas vienoje šalyje.

„Gran Torino" - tai ne disneilendiški Amerikos vaizdeliai su linksmais atrakcionais. Jaunimo gaujos, pasirengusios bet kokiems žiaurumams. Nesvarbu, kas joms priklauso: juodaodžiai, išeiviai iš Pietų Amerikos ar azijiečiai. Šiurkšti gatvė, į kurią turistams geriau nepatekti. Jokių pagražinimų - net ir filmo herojų kalboje. Režisierius siekė kuo įtaigesnio realizmo, todėl prisipažįsta, kad nesiterliojo su normatyvinės leksikios atranka: „Nesiekiau atrodyti „politiškai korektiškas", nes ir gatvės kalba nėra tokia. Žmonės keikiasi kiekvieną dieną, jie pasako ir „fuck", ir „šūdas", tad kodėl mano kuriamas gatvės gyvenimas turėtų būti sterilus?"
Paties režisuotoje įsimintinoje istorijoje Clintas Eastwoodas vaidina atsiskyrėlį karo veteraną, atsisakantį gyventi pagal modernėjančio pasaulio taisykles ir konfliktuojantį su kaimynystėje įsikūrusiais imigrantais iš Azijos. Filme „Gran Torino" garsiausias Holivudo režisierius meistriškai vedžioja po tamsiausius žmonių poelgių ir minčių labirintus, paliesdamas amžinąsias temas: šeimą, meilę, gyvenimą, pasiaukojimą, mirtį.

Šokiruojanti veiksmo drama „Gran Torino" kinuose nuo kovo 27 d.