Metas miegoti

„Aš nepavargęs!" - kategoriškai pareiškia mažasis priešgyna, kai nepermaldaujami tėveliai jį dar kategoriškiau siunčia miegoti. Ir nors prieš penkias minutes jis buvo įbedęs nosį į lėkštę, vargšės akytės merkėsi ir jis net nepažiūrėjo mėgstamo filmuko iki galo, vos nuskambėjo įsakmus „miegoti", miego kaip nebūta, mažylis vėl žvalus ir linksmas kaip pavasario saulė. Jis netgi pasišovė padėti mamai išplauti indus, nuvalyti tėčio batus. Žodžiu, pirma reikia suguldyti mašinėles, kas bus daroma ilgai ir kruopščiai. O kai pagaliau pavyksta paguldyti jį į lovytę, epopėja tik prasideda. „Pasek pasaką, noriu gerti, noriu į tualetą, bijau tamsos, noriu tave pabučiuoti..." Dažniausiai mama užmiega greičiau.

„Metas miegoti". Prisimindama savo vaikystę, suprantu mažylius, kurie visomis išgalėmis vilkina miegą. Atrodė, kad vos atsigulsi į lovą, mama išeis iš kambario ir uždarys duris į pasaulį, kuriame tebeverda gyvenimas, tik jau be tavęs. Neįmanoma nusakyti jausmo, kuris apninka vaiką tą akimirką, kai jis lieka vienas su jį gaubiančia tamsa: baime, nerimu, vienatve, jausmu, kad esi atskirtas nuo artimųjų - tad koks gi ten miegas. Man visas šias „fobijas" padėjo įveikti mama, kartą pasakiusi, kad atsigulę į lovytę, mes patenkame į nuostabią, pasakišką miego karalystę, nelyginat žiūrėtume nuotykių filmą, kurio veikėjai esame mes patys. O kad filmo nesujauktų mano „užmigimo ožiukai", reikia užmigti ramiai ir tyliai - tada gerosios fėjos neišskris pasibaisėjusios, o lauks manęs, pasirodančios miego karalystėje, besisupančios ant savo stebuklingų gėlių. Vaikams miegas, tai tarsi laikas, kai jie nebevaldo juos supančios tikrovės. Paverskite vakarinius „atsisveikinimus" su diena ir pasiruošimu miegui įprasta, malonia ceremonija. Vakarienė, prausimasis, dantukų valymas, pasakėlės sekimas, lopšinė, mamos pabučiavimas ir pagaliau mylimiausias meškiukas, ištikimai laukiantis šeimininko prie pagalvės - kasdieniai ritualai, kurie ramina jūsų vaikelį. Jeigu jis įsitikinęs, kad viskas vyks įprasta seka, jam bus kur kas lengviau žygiuoti įprastiniais laiptukais tiesiai į miego karalystę. Taigi „žingsnis po žingsnio" atliekame svarbiausius ritualus, kurie padės jums išvengti migdymo kovų.

„Prausiamės kartu". Galima net palenktyniauti, kuris greičiau išsivalys dantukus ir apsirengs pižamą.

„Įjungiame paieškos sistemą". Tegul mažylis pats išsirenka knygelę, kurią kartu skaitysite prieš miegą.

„Pasaka prieš miegą". Žinoma, jūs galite sekti banalią pasaką apie princą ir princesę. Tačiau kur kas įdomiau, jei seksite pasaką apie jūsų pramuštgalvio nugyventą dieną: tarytum princas jis ir jam visą dieną teko grumtis su buitiniais sunkumais savo pasakiškomis priemonėmis. „Princas nenorėjo valgyti manų košės" - sekate jūs. „Jis labai pyko ant savo karalienės-motinos už tai, kad ji jį maitina sveiku, bet neskaniu maistu. Staiga pasirodė liūtas Kudlius (šuniukas Kudlius) ir pareikalavo košės, kuri jam pasirodė, nors ne itin sveika, bet labai gardi. Princas išprašė karalienės-motinos, kad ši padalytų košę perpus". Tokia pasakiška praėjusios dienos įvykių interpretacija jus įgalins išvengti konflikto, o vaikas mielai padės kurti pasaką.

„Muzikinė skrynelė". Kartu su mažyliu išrinkite muziką, kuri skambės jam užmiegant. Tarp kitko, kai kurie vaikai labai mėgsta savos kūrybos dainas - įrašykite jas.

„Tylos metas". Vaikai labai bijo, kad, jiems nesant, įvyks kažkas įdomaus. Natūralu, kad jie mano, jog tai nutiks tada, kai jie nueis miegoti. Todėl paverskite šį migdymo procesą visai šeimai svarbiu įvykiu. Nutraukite savo darbus, išjunkite televizorių ir apsimeskite, kad jūsų gyvenimas irgi apmirė.

„Metas miegoti!" Vaikų laiko pojūtis menkai išvystytas - tai taip pat apsunkina guldymą miegoti. Pabandykite, kad miegučio metą praneštų koks nors garsinis signalas, pavyzdžiui, žadintuvas.

„Aš tave myliu!" Ar kada susimąstėte, kad mažylis, kaip įmanydamas, vilkina miegutį tik todėl, kad nenori išsiskirti su jumis? Jis nieko netrokšta, tik jūsų meilės, todėl švelnus pabučiavimas ir palinkėjimas saldžių sapnų turi būti kruopščiai suplanuoto vakarinio ritualo baigiamasis akordas.

Psichologai neabejoja, kad kategoriškas atsisakymas miegoti jus erzina. Pasistenkite nesierzinti! Suprantama, kad jūs skubate išnaudoti likusį „laisvą laiką" tik sau, tačiau pakentėkite. Supraskite, jūsų „mažasis despotas" ne automatas, jis negali atsijungti jums panorėjus. Vaikai, ypač ikimokyklinukai, kasdien apdoroja aibes naujos informacijos, apmąsto daugybę nepatirtų gyvenimo situacijų. Įsijauskite į jų padėtį - jie neturi patirties, jie neturi su kuo lyginti! Todėl vakarais jiems sunku pristabdyti dienos įspūdžių „virškinimo" procesą. Jie nenori išmainyti ką tik atskleisto pasaulio, kur dar tiek visko įdomaus ir nepažinto, į paslaptingą miego karalystės labirintą. Ką gi vis tik daryti, kad vakaras ir diena pavirstų poilsiu ir jums, ir mažyliui? Kupiname netikėtumų pasaulyje vaikams būtini nuolatiniai prasmingi ženklai - nelyginant kelio ženklai, kurie suteiktų jiems pasitikėjimo. Visų pirma tai griežtas režimas ir įprastinė vakarinio gyvenimo tvarka. Nustatykite miego metą. Stebėkite savo mažylį. Pasekite, kada jis aktyviausias, o kada užmiega akimirksniu. Jums padės tradiciniai išoriniai signalai, kuriuos „siunčia" mieguistas vaikas: akytės limpa, mažylis dažnai jas trina, susierzina be priežasties, ožiuojasi, ima verkšlenti. Labai svarbu migdyti tuo pačiu laiku. Būtinas migdymo atributas yra vakarinis ritualas. Niekada negrasinkite miegu kaip bausme. Vaikai ima traktuoti naktį kaip pavojų, o nekaltas atsisakymas eiti miegoti gali pavirsti rimtu miego sutrikimu.

„Miego įpročiai". Visi mes turime savo įpročius prieš miegą. Vienas negali užmigti „neprarijęs" prieš miegą kelių kokio menkaverčio detektyvo puslapių. Kiti būtinai turi paklausyti ramios muzikos, paplepėti telefonu su drauge, pasibarti su namiškiais. Mažyliai turi savo „kozirius": čiulptuką, mamos paglostymą, pasupimą ir t.t. Jeigu neatliksi kurios nors repertuaro dalies, pasigirs kovos šūksnis, tarsi jūsų numylėtinis tik to ir laukė. Aišku, galima sujungti vienu metu dulkių siurblį, skalbyklę, muzikos centrą ir apsimesti, kad negirdite jo širdį veriančio šauksmo, tačiau vis tiek ilgai neištversite. Verčiau susikurkite strateginį planą, kaip atpratinti jūsų turtą nuo jo „kozirių". Tarkime, jis neužmiega, jei nėra šalia suaugusiųjų. Pakalbėkite su mažyliu apie tai, pasakykite, kad visi žmonės turi miegoti naktimis savo lovose ir netrukdyti vienas kitam. Dar kartą apgalvokite vakarinį guldymo ritualą, sukurkite švelnumo, globos, jaukumo atmosferą. Be abejonės, pirmą vakarą (gal ir antrą, ir trečią, ir ketvirtą) jūsų mažieji „vaiduokliai" kartkartėmis pasirodys tarpduryje, o jeigu dar nevaikšto, terorizuos savo riksmu visus namus. Kantriai ir švelniai paaiškinkite mažyliui, kad jis privalo miegoti. Pamažu mažylis jus kvies rečiau ir rečiau.

Papildomi sunkumai. „Vyturiai". Ką daryti, jei jūsų mažylis ateina į jūsų kambarį, vos išaušus, ir pareiškia apie visišką kovinę parengtį. Gal jį pažadino pirmi saulės spinduliai ir jis nebegalėjo užmigti? Gal jis tiesiog išsimiegojo? Vieni vaikai miega ilgiau, kiti trumpiau. Nepaisant priežasties, pailginti rytinį jų miegą gali tik vėlesnis guldymas vakare. Darant tai palaipsniui, jo kėlimosi laikas pailgės „jūsų naudai". Jeigu jūsų mažylis vyturys iš prigimties, paaiškinkite jam, kad, kol jūs miegate, nebūtina jūsų kambaryje leisti elektrinio traukinuko. Jis gali tyliai pažaisti savo kambaryje.

„Noriu gerti!" - pasigirsta iš vaikų kambario. Vos jūsų  svečiai šiek tiek atsipūtė, tarpduryje pasirodo žvalus mažylis naktiniais rūbeliais, kuris prieš pusvalandį buvo iškilmingai paguldytas į lovytę. Jau kalbėjome, kad jūsų mažylis nenori su jumis skirtis. Jis pasitelks visą savo išradingumą ir sugalvos neįtikinamiausių dingsčių, kad būtų su jumis. Pamyluokite „vargšelį" ir pabandykite vėl paguldyti į lovytę, sakydama, kad ryte jo laukia kai kas nepaprasto (pavyzdžiui, kelionė į atrakcionų parką). Psichologai mano, kad tokios naktinės klajonės reiškia, jog vaikui akivaizdžiai dieną stigo bendravimo su jumis. Pasistenkite su juo pabūti papildomą valandą ir rezultatas bus akivaizdus.

Naktiniai košmarai. Jeigu kas nors imtųsi aprašyti visą vaikų susapnuotą siaubą, knyga būtų gana stora. Ko tik jie nesapnuoja. Ir monstrą pikto kaimyno veidu, ir skraidančius kraugerius, labai primenančius darželio auklėtojas ir siaubingas sepijas, iš akies trauktas ledų pardavėjas. Vaikų naktinių košmarų priežastys gali būti labai banalios: baimė prieš pasirodymą, iš vakaro pažiūrėtas baisus filmukas, nerimas dėl artimiausių žmonių sveikatos. Neverta kartu su mažyliu pradėti ieškoti pabaisos, apsigyvenusios jo kambaryje. Verčiau tiesiog užtikrinkite jį, kad jūs šalia ir jokiu būdu neleisite jo skriausti. Net sapne.

Patarimai neišsimiegantiems tėvams.

Nežinia, kas labiau kenčia dėl to, kad mažylis blogai miega naktimis - jūs ar jis. Todėl miegokite, kai jis miega. Pasistenkite, vos pasitaikius progai, pamiegoti, o ne nudirbti visus susikaupusius darbus. Laikydamiesi šios taisyklės, jūs pailsėsite. Namiškiai padėkite vienas kitam! Mama ne geležinė, tėtis irgi turi daug darbų.

Mamos! Grumdamosi su kasdienybe, būtinai raskite laiko sau. Nors 10-15 minučių pasėdėkite krėsle ir pamąstykite, arba išvis nemąstykite. Pailsėkite, kol jūsų atžala, ramiai pučiantis šalia lovelėje, nesuriko. Būkite pasiruošusi nesėkmėms. Nelaimei (o gal laimei), vaikų miegas (kaip ir viskas, kas susiję su vaiku) visiškai neprognozuojamas. Tad nesitikėkite, kad ateinanti naktis bus tokia pat rami, kaip praėjusi. Kartais perdėtas rūpestis ir nuolatinis „kudakavimas" gali sukelti atvirkštinį efektą. Bereikalingas pasiaukojimas atsiliepia naktį. Pagalvokite ar neperžengėte ribų visomis išgalėmis tenkindama bet kokią savo įsiožiavusio mažylio užgaidą.

Brangūs tėvai! Nekaltinkite savęs, kad norite bent naktį atsijungti nuo kasdieninių rūpesčių. Tai ne egoizmas, tai natūralus žmogaus poreikis ilsėtis ir miegoti. Juk tik gerai išsimiegoję, jūs galėsite energingai pasinerti į naują žaidimą, kurį nedelsiant pasiūlys vos pabudęs jūsų turtas.

Kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Vaikų kambarys - vieta, kur mažylis turi jaustis „padėties šeimininkas". Tai jo užuovėja suaugusiųjų pasaulyje, jo buveinė, jo slaptavietė. Rengdami vaikų kambarį, laikykitės saugumo taisyklių - jokių aštrių kampų, atsiverčiamų spintų durų, nepatvarių krėslų. Parodykite mažyliui, kas kur padėta, kur jis dės žaislus. Būtinai veskitės jį į baldų parduotuvę - tegul jis pats išsirenka lovytę, jeigu jau išaugo savo ankstesnį guolį. Tai bus dar vienas akstinas vakare jį laiku užmigdyti. Jokiu būdu nepaverskite vaikų kambario „kankinimų kamera", tai yra, bausmių vieta. Niekada nerakinkite jame jo šeimininko. Jo kambarys mažyliui turi asocijuotis tik su šviesiais ir džiugiais įvykiais.

„Aukle, negaliu užmigti". Nemiga kamuoja 40% paauglių ir vyresnio amžiaus žmonių. O kiek vaikų pabunda neišsimiegoję ir dėl to būna nepatenkinti, neklauso jūsų, jaučiasi nelaimingi! Jeigu vaikas skundžiasi, kad „nemiegojo visą naktį", neaiškinkite jam, kad jis pagrąžina, o pasistenkite išsiaiškinti jo skundų priežastį. Paprastai kaltas būna dienos režimas. Tikriausiai jūsų mažasis princas pernelyg apkrautas ir nieko deramai nespėja. Todėl naktį, užuot ilsėjęsis, jis guli ir jaudinasi, kad rytoj jį vėl visi bars. Labai dažnai vaikas naktį negali užmigti dėl per didelės įtampos. Vakarojimas kartu ir ritualinis guldymas miegoti nuramins mažylį ir jo neapniks slogios mintys.

Parengta pagal užsienio spaudą

Anonsas.lt

zavuole

mano visa seima issimiegam puikiai su patalyne, tai visi ryte prabude jauciames zvalus ir gerai nusiteike

2010-04-15 15:06