Vaikų agresijos slopinimas

Daugelis vaikų išgyvena periodą - tarp dvejų ir ketverių metų - kai mušimasis ir kandžiojimasis yra bendravimo forma, dažnai vienintelė, kad išreikštų vienokią ar kitokią būseną, pavyzdžiui: „Aš pykstu" arba „Noriu to". Dar nemokėdami kalbėti, vadinasi, nemokėdami kitaip išreikšti savo norų ir prašymų, jie paleidžia į darbą savo kumštelius arba aštrius vaikiškus dantukus.

Nepaisant to, kad tai normali vaiko raidos stadija, toks agresyvumas gali tapti įpročiu. Pasak psichologų, vaikai, kurie augdami neišmoksta slopinti savo agresijos ir, užuot komunikavę kalba, griebiasi kumščio, dažnai tampa tikrais muštukais. Kumščiu jie gali išsikovoti savo norimą daiktą, todėl kiti vaikai jų ima šalintis ir bijoti. Jeigu jūsų vaikui dabar būtent tokia vystymosi stadija, telieka tikėtis, kad ji greitai praeis. Norėdami tai pagreitinti (ir apginti kitus vaikus), pasinaudokite patarimais, kurie gali padėti jūsų vaikui atsikratyti šių agresijos įpročių.

Atkreipkite dėmesį. Jeigu pamatėte, kad jūsų vaikas, dar nelankantis mokyklos, trenkė kitam, pirmiausia prieikite prie jo aukos. Pakelkite nuskriaustą vaiką ir pasakykite: „Mano mažius nenorėjo tavęs nuskriausti". Apkabinkite nuskriaustąjį, pabučiuokite ir išveskite iš kambario. Taip jūs parodysite, kad visiškai nekreipiate dėmesio į savo vaiką, nes jums labiau rūpi jo žaidimo draugas. Staiga jūsų vaikas pastebi, kad juokai baigti, jis liko vienas. Paprastai užtenka tai pakartoti du ar tris kartus ir mušeika supranta, kad agresija jam ne į naudą.

Nustatykite taisykles. Visų pirma išaiškinkite savo mažyliui, kad jų privalu laikytis. Tiesiog sakykite: „Mūsų namuose galioja tokia taisyklė: mes nieko niekada nemušame ir mūsų niekas nemuša." Keturmečiams ir vyresniems vaikams reikalavimai gali būti dar konkretesni: „Mūsų namuose galioja tokia taisyklė: jeigu tau reikia žaislo, o su juo žaidžia kitas vaikas, palauk." Dažniausiai agresyvūs vaikai patys nepajėgia pakeisti savo būdo. Tapkite angelu sargu. Pavyzdžiui, jeigu žaislą, su kuriuo jis nori pažaisti, turi kitas vaikas, nesitvardantis mažylis gali impulsyviai jį atimti. Teks jam dažnai priminti jūsų nustatytas taisykles. Tapkite jo antruoju „aš", jo angelu sargu.

Jeigu vaiko agresyvumas didėja, pasakykite jam tai ir pasiūlykite alternatyvius problemos sprendimo būdus. Sakykite: „Suprantama, tokioje situacijoje tu nori trenkti, bet to negalima daryti. Bus geriau, jeigu man pasakysi, kad supykai. Gali pasakyti, kad nori trenkti, bet žinai, jog to nedera daryti."

Atidžiai stebėkite vaikus, kurie įžeidinėja žodžiu. Nepraleiskite pro pirštus žodinės agresijos - labai dažnai ji būna rimtesnių dalykų pradžia. Vaikas gali žodžiu „paspausti mygtuką", išprovokuodamas žaidimo draugą jam trenkti. Jeigu taip nutinka, kol kas nekaltinkite ir nekreipkite dėmesio į vaiką, kuris trenkė pirmas bei sukėlė muštynes. Turi būti nubaustas agresyviai kalbėjęs vaikas. Paskelbkite minutės pertraukėlę. Dažniausiai nusiraminimas būna veiksmingiausias, kad vaikas suvoktų, jog blogai elgėsi ir kad privalo pasitaisyti. Pasak psichologų, mažus vaikus derėtų pasodinti kelioms minutėms ant kėdučių, kad niekas jų netrikdytų, o vyresnius išsiųsti į skirtingus kambarius. Tik neleiskite jiems pajusti, kad tai bausmė. Tiesiog paaiškinkite, kad esate priversti tai daryti, nes norite, kad baigtųsi nesutarimai, norite, kad visi būtų patenkinti. Sakykite: „Jūs niekaip nesiliaujate mušęsi, o aš noriu, kad jūs susitaikytumėte. Todėl nutariau jums padėti. Skelbiu kelių minučių pertraukėlę ir laukiu, kol jūs nusiraminsite."

Pagirkite jų pastangas. Psichologai pataria, kad jeigu vaikas stengiasi, būtina pagirti jo pastangas. Pasakykite jam: „Man patinka tavo elgesys." Vaikai mieliau reaguoja į pagyrimą, jeigu mato, kad tėvai tikrai jais patenkinti. Neverta sakyti: „Geras berniukas" ar „Gera mergaitė", vaikai dažnai į tai nekreipia dėmesio. Verčiau pasakykite: „Kaip man patiko, kai pamačiau, kad tu atidavei žaislą broliukui, užuot mušęsis. Dabar žinau, kad ramiai galiu jį palikti tau pasaugoti." Toks pagyrimas vaikams labai daug reiškia. Mat jie pajunta, kad gali ir gerai pasielgti.

Susikurkite „gero poelgio" scenarijų. Vaikas, gąsdinęs kitus, labai greitai pastebi, kad fizinė agresija tik laikina pergalė. Jis gali atimti jam patikusį žaislą arba pasisupti be eilės sūpynėse, tačiau netrukus jam paaiškės, kad liko vienas, be draugų. Galbūt net jis pats nori pasitaisyti.

Stenkitės išmokyti vaiką kritiškai mąstyti. Pirma aptarkite su juo, kas bus, jei jis panaudos jėgą. Jeigu jūsų vaikas nuolat muša kitus vaikus mokyklos žaidimų aikštelėje, galite jam pasakyti: „Žinai, kas bus, jeigu nesiliausi muštis?" Jis gali atsakyti: „Taip. Mane nubaus tvarkdarys, nuves pas direktorių ir nebeleis daugiau žaisti." Galite jam atsakyti: „Bet tu gi nori, kad tave girtų? Ką gi mums padarius, kad tavo elgesį tik girtų ir tau gerai sektųsi?" Vaikai mielai į tai reaguoja. Kai tik vaikas pradės suvokti, kad jo laukia nemalonumai, galite jam suteikti progą pasitaisyti. Pabandykite įkalbėti mažylį, kad jis mandagiai paklaustų vaikų, ar jį priima žaisti. Dar geriau, tegul jis atmeta kamuolį į aikštelę ir laukia, kol vaikai jį pakvies.

Užveskite vaiko blogo elgesio dienoraštį. Psichologai siūlo, kad kai mažas vaikas ima griebtis agresijos, derėtų kurti pasakas, kur pagrindinis veikėjas būtų jis. Prisikarpykite fotografijų iš žurnalų arba paimkite paties vaiko nuotraukų, modeliuokite situacijas, kuriose jis gerai pasielgia ir dėl to nusipelno pagyrų.

Kalbėkite su juo tada, kai jis ramus, o ne kai susierzinęs. Kai vaikas labai įniršęs, nuraminti jį ne taip lengva. Išklausykite jo norus. Gana veiksmingas būdas padėti vaikui - paanalizuoti jo elgesį kitu kampu. Pavyzdžiui, vaikas, kuris siekia, kad žaidimų aikštelė priklausytų tik jam vienam, gali to pasiekti... vaizduotėje. Pasakykite jam: „Puiku, visą šią savaitę galėsi žaisti tik tu vienas. Vienas supsiesi sūpynėse, visi vaikai tik stovės aplink ir plos tau." Kai jis supras, kad slapčiausi jo norai tėra viso labo fantazijos, plius dar ir juokingos, pakalbėkite su juo rimtai. Sakykite: „Matai, visa tai gana viliojantis noras, visgi vienam žaisti neįdomu, smagiau su vaikais. Taigi sugalvokime, kaip mums geriau pasielgus."

Pasak psichologų, jėga tramdyti vaiko agresiją galima tik tada, kai ji kelia pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei. Jeigu vis tik jums tenka tramdyti vaiką jėga, prieikite prie jo iš nugaros ir prispauskite rankas. Apžerkite jį, smakru prispauskite jo galvą. Vieniems vaikams laikymas per prievartą sukelia įniršį, kitus gi nuramina, mat jie suvokia, kad jūs pajėgūs jį sutvardyti. Nepamirškite, kad vaikas turi suvokti, jog jūs jį laikote tik tam, kad nuramintumėte, o ne tam, kad panaudotumėte prieš jį jėgą ir kad jis jokiu būdu nepagalvotų, jog jūs jį skriaudžiate.

Corbis nuotr.

Parengta pagal užsienio spaudą

Anonsas.lt