Geriausios aukštosios mokyklos

Geriausių aukštųjų mokyklų pasirinkimo kriterijai ir perspektyviausios studijų programos 2019 m.

Pasirinkti tinkamas studijas ir geriausią aukštąją mokyklą - vienas svarbiausių sprendimų jauno žmogaus gyvenime. Gana dažnai abiturientai studijas renkasi spontaniškai: remiasi draugų nuomone, žiniasklaidoje vyraujančiu aukštosios mokyklos įvaizdžiu, žinomumu, renkasi populiariausias studijų programas net gerai nepasvarstę, ar apskritai ateityje norės dirbti tokį darbą. Tačiau visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį į studijų kokybę, taip pat į labiausiai darbdavių poreikius atitinkančias studijų programas.

Kriterijai renkantis aukštąją mokyklą

Studentai pirmiausia turi nuspręsti, ar rinksis studijas kolegijoje, ar universitete. Beje, studijos universitete - ne visada kokybiškesnės, nors universitetai sulaukia daugiau absolventų prašymų studijuoti. Tik apie 40 proc. Lietuvos universitetų absolventų dirba darbą, kuriame būtinas aukštasis išsilavinimas. Apskritai, darbdaviai labiau patenkinti kolegijų absolventų žiniomis ir gebėjimais. Tai siejama su daugelio neuniversitetinių Lietuvos aukštųjų mokyklų pagrindiniu tikslu - darbo rinkai greitai paruošti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurių šiuo metu darbo rinkai trūksta labiausiai. Galime išskirti šiuos aukštųjų mokyklų atrankos kriterijus:

1. Studijų kokybė - moksliniai tyrimai, inovacijos, ilgalaikės strategijos, studijų programų turinys ir kt. Maždaug pusė studijų programų Lietuvos aukštosiose mokyklose turi trūkumų, todėl yra akredituotos ne 6, bet 3 metams, 2018 m. uždaryta apie 60 (maždaug trečdalis) studijų programų. Pavyzdžiui, Nyderlanduose kritikuotinos tik iki 20 proc. studijų programų. Jei šiuo metu pasirinktos aukštosios mokyklos studijų kokybė - vidutinė, tačiau artimiausiu metu mokslo institucija yra numačiusi konkrečias priemones studijų kokybei gerinti, studijavimo galimybių joje neverta atmesti.

2. Aukštosios mokyklos atvirumas visuomenei. Atviros visuomenei aukštosios mokyklos savo interneto svetainėse, įvairiuose leidiniuose, renginių metu dalijasi informacija apie veiklą, pasiekimus, atliktus kokybės, studijų programų vertinimus, studijų programų turinį, mokymosi metodus, tarptautinių mainų galimybes, dėstytojų kompetenciją ir kt. Atviresnė aukštoji mokykla kelia daugiau pasitikėjimo.

3. Konkurencija tarptautinėje studijų erdvėje. Iki šiol palankiau vertinamos studijos užsienyje, ne Lietuvoje, o vidutiniškai apie 7 proc. abiturientų išvyksta studijuoti svetur. Tačiau šalies aukštosios mokyklos rodo vis geresnių rezultatų. Pastaraisiais metais buvo pagerinta daugelio Lietuvos aukštųjų mokyklų materialinė bazė, investuota į dėstytojų kvalifikaciją, tad tuo pačiu pagerėjo ir studijų kokybė.

Kriterijai renkantis studijų programą

1. Įsidarbinimo galimybės po studijų. Prieš pasirenkant studijų programą, svarbu pasidomėti jos absolventų įsidarbinimo statistika. Kai kurių sričių specialistų (IT, reklamos) poreikis rinkoje - itin didelis, o kai kurie specialistai darbo pagal specialybę gali apskritai nerasti.

2. Absolventų kuriama pridėtinė vertė darbo rinkoje. Vienų aukštųjų mokyklų absolventai po studijų turi sukaupę tik teorinių žinių bagažą, kitų - teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, studijų metais yra dalyvavę tarptautinių mainų programose, organizacijų veikloje ir kt. Pavyzdžiui, programavimą studijuojantis Andrius po pirmo kurso atliko praktiką nedidelėje programavimo įmonėje. Dar nebaigęs studijų jis įsidarbino tarptautinėje kompanijoje programuotoju. Vaikinas pasakoja, kad kone kiekvieną savaitę sulaukia darbo pasiūlymų - tiek lietuviškų startuolių kūrėjų, tiek iš verslo gigantų, pavyzdžiui, „Amazon".

3. Personalas - dėstytojų kvalifikacija, moksliniai laipsniai, pasiekimai, narystė organizacijose ir kt.

4. Studentų nubyrėjimas. Šis kriterijus gali parodyti, jog pasirinkta studijų programa neatitinka studentų poreikių, todėl svarbu sužinoti, kiek studentų į šią studijų programą įstojo ir kiek studijas metė.

Populiariausios ir daugiausia stojančiųjų dėmesio sulaukiančios studijų programos

Socialiniai mokslai. Socialiniai mokslai - vieni populiariausių kolegijose: juos renkasi apie 40 proc. studentų. Kelerius paskutinius metus socialinių mokslų populiarumas kiek smuktelėjo, tačiau ir šiuos mokslus baigę aukštųjų mokyklų absolventai ateityje tikrai ras darbą, ypač jei turės reikiamų kompetencijų ir gebės prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. Tarp socialinių mokslų išskiriama psichologija, kurios populiarumas vis dar auga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Kvalifikuotų psichologų poreikis ateityje nemažės, nes kvalifikuotų psichologų pagalbos reikės žmonėms, susiduriantiems tiek su kasdienybės iššūkiais, tiek ir su rimtomis psichologinėmis problemomis.

Verslo ir vadybos studijų kryptis. Šioje studijų krypčių grupėje vis dar aktyviai domimasi vadyba, rinkodara ir reklama. Pernai tarp populiariausiųjų pateko tarptautinio verslo studijos, reklamos vadyba, tarptautinė rinkodara ir vadyba ir pan. - platesnio spektro disciplinos.  Reklamos, rinkodaros specialistų paklausa užsienyje - labai didelė: metinis jų atlyginimas siekia 62,5 - 131 tūkst. JAV dolerių. Lietuvos mastu 2018 m. reklamos ir rinkodaros specialistų trūko daugiau nei pusėje savivaldybių: 32-ose iš 60-ies.

Humanitariniai mokslai. Tarp humanitarinių mokslų daugiausia populiarumo pastaraisiais metais sulaukia netradicinės kalbos, pavyzdžiui, skandinavų filologija. Šių kalbų specialistų poreikis nuolat didėja. Tuo tarpu anglų filologija populiarumą tarp stojančiųjų praranda, o ir iš tradicinių užsienio kalbų verčiančių vertėtų rinkoje šiuo metu netrūksta. Vėlgi daugiau stojančiųjų dėmesio sulaukia siauresnės krypties studijos, pavyzdžiui, anglų kalba ryšiams su visuomene.

Menų studijų kryptis. Tarp meno krypties studijų populiariausios išlieka grafinis dizainas, mados, pramoninis, interjero, vizualinių komunikacijų dizainas, audiovizualinis menas, medijų menas, fotografija, architektūra ir kraštovaizdžio dizainas. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) skelbia, kad 2019-2022 m. prognozuojama meno ir kultūros darbuotojų paklausa: aktorių - 18,8 proc., archyvų ir muziejų specialistų - 16,9 proc., regimojo meno kūrėjų ir atlikėjų - 15,7 proc., muzikantų, dainininkų ir kompozitorių - 15,1 proc., kitur nepriskirtų kultūros darbuotojų - 15,3 proc. Taip pat per pirmuosius 6 mėn. po studijų darbą randa 50 proc. baigusiųjų dizaino krypties studijas.

Matematikos ir kompiuterių mokslų studijų kryptys. Šiuo metu paklausiausios - su IT susijusios studijų programos: taikomoji matematika, informacijų sistemų, programavimo, projektavimo studijos. IT studijos populiarumu ir perspektyvomis jau baigia pasivysti, o kai kurios - net ir lenkia universitetus. Į prestižinių specialybių sąrašą sugrįžo ekonomika: per 6 mėn. po studijų įsidarbina 80 proc. ekonomikos absolventų.

Biomedicinos mokslų kryptis. Medicina išlieka populiariausia studijų programa, tačiau daugelį atbaido aukšti konkursiniai balai ir studijų trukmė. Tad nemažai būsimųjų studentų renkasi kitas biomedicinos krypties - reabilitacijos, slaugos, medicinos technologijų ir kt. - studijas. Išskirtinės šiame kontekste - grožio industrijos studijos: kosmetologija, estetinė kosmetologija, grožio terapija, burnos higiena, odontologinė priežiūra, kineziterapija ir pan. XXI a., vyraujant tobulos išvaizdos kultui, augant estetikos kriterijams, vis daugiau žmonių investuoja į grožio ir sveikatos puoselėjimo procedūras. Grožio industrijos pajamos nesumažėjo net pasaulinės 2008-ųjų krizės metu, o ir pati industrija kasmet pateikia naujovių.

Ypatingas dėmesys - kosmetologijos studijoms

Grožio paslaugų sektorius Lietuvoje auga, todėl didėja ir aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Kasmet šalies aukštosiose mokyklose vien apie 200 studentų baigia kosmetologijos studijas. Kosmetologijos studijos - vienos labiausiai patobulėjusių per pastarąjį dešimtmetį.

Kosmetologijos studijos Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (TTVAM) - tarp populiariausiųjų. Jas patariama rinktis tiems (tiesa, beveik visos studentės - merginos), kurie mėgsta rūpintis ne tik savo, bet ir kitų grožiu, domisi grožio industrijos naujovėmis, mėgsta bendrauti, nes dirbant kosmetologo darbą bendravimas - labai svarbus. TTVAM orientuojasi į plataus spektro studijas, siekia ruošti modernius kosmetologijos profesionalus, kurie geba įvertinti kliento odos būklę ir identifikuoti problemas, nustato kiekvieno kliento poreikius, parenka tinkamas priemones, medžiagas, įrangą ir daug dėmesio skiria atliekamų paslaugų kokybei. TTVAM kosmetologijos studijas baigusi Karolina pasakojo, kad studijų metais ji išnaudojo visas galimybes, paskutiniajame kurse įsidarbino viename prestižiniame grožio saline Vilniuje, o ir po studijų nesustoja tobulėti - vyksta į seminarus, mokymus.

Tarp baigusiųjų kosmetologijos studijas daugiausiai uždirba veido priežiūros procedūras atliekantys specialistai.

Rūta Anusevičienė