Komedija „Šunų viešbutis", recenzija

Antrą savaitę iš eilės Lietuvos kino teatruose rodoma komedija apie šunis. Galbūt taip yra visai ne atsitiktinis, o Holivudo prodiuserių kruopščiai apgalvotas sutapimas. Siekdami maksimizuoti gaunamą pelną jie sugalvoja daug ir įvairių dalykų. Kadangi „Šunų viešbutis" šiaip ja yra praktiškai bevertis, todėl siųsti į kino sales be jokio užnugario būtų kiek pavojinga. Šiuo atveju pasirinkta nebloga strategija ir prieš tai rodytas „Marlis ir aš" gali praminti nors kokius takelius „Šunų viešbučiui". Visgi aš tuo abejoju, nes pastarsis filmas tėra paprasta muzikinio klipo stiliaus vaizdelių seka su standartine istorija ir gerai žinomais juokais.

Filmas akivaizdžiai sukurtas vaikams ir nors tai nėra blogai, viskas čia tiesiog per daug elementaru. Kažkada rašiau apie filmą „Pasiutusi mergiotė", kuriame labiausiai išpeikiau tuos beverčius muzikinius intarpus be žodžių, kurie primena (o tiksliau tokie ir yra) muzikinius vaizdko klipus. Šiame filme taip pat periodiškai kas 10 - 15 minučių „prasukamas" toks klipas. Patys savaime tokie režisūriniai sprendimai nėra blogi, tačiau kai jie nuolat kartojami, jie tampa tikrai erzinantys. Be to, kyla paprastas klausimas - ar režisierius nemoka/ nežino kaip/ nenori/ tingi tas vietas užpildyti prasmingesniais kadrais ar siužetais? Ko gero atsakymas paprastas - taikomasi prie auditorijos. Vaikams tikrai patiks žiūrėti į pokštus krečiančius šuniukus, o fone skambant nuotaikingai muzikai jei juoksis net ir iš nelabai vykusių išdaigų. Beje, apie filmo siužetą net nekalbu, nes šiaip ar taip jums, jei žiūrėsite filmą, vis tiek nereiks spėlioti, kas bus toliau. Viskas aišku nuo pirmos minutės, užtenka pasakyti, kad brolis ir sesuo turi slaptą draugą šuniuką, kurio visi kiti (žinoma, buki suaugusieji) nekenčia...

Filmą režisavo pradedantis režisierius Thoras Freudenthalis, iki šiol kūręs praktiškai tik trumpametražius kūrinius. Galbūt dėl to šiame jo darbe ir nėra iš esmės jokios rimtesnės siužetinės linijos, viskas šabloniška ir paprasta. Gal šiam režisieriui dar per anksti kurti pilno metro juostas, o galbūt tai tebuvo pelningas komercinis pasiūlymas. Šiaip ar taip, bent jau mano nuomone, įdomaus filmo jam sukurti nepavyko, Filme vaidinantys aktoriai taip pat jauni, gal tik Liza Kudrow kiek labiau patyrusi, bet jos vaidmuo filme tik epizodinis ir, aišku, nieko neišsiskiriantis. Vaikai filme vaidina įprastai, bet nieko daugiau. Gana akivaizdžiai matosi, kad jie vaidina standartines situacijas, kurias jau daug kartu matėme įvairiose situacijų komedijose. Jie eprnelyg nesistengia, bet kita vertus, iš jų nieko labai daug ir nereikalaujama. Atrodo, kad kūrėjai tiesiog linksmai praleido laiką su vaikais ir šunimis, nufilmavo įvairių spalvingų kadrų ir išsiskirstė. Galbūt atitinkamai nusiteikus ir žiūriovams gali būti smagu, tik, aišku, nereikia tikėtis kažko ypatingo.

Manau, filmas gali patikti vaikams, gali patikti tėvams, kuriems patinka juoktis su savo vaikais. Turbūt juosta patiks tiems, kas negali atsispirti šuniukų žavesiui, nes šuniukų čia užtektinai. Filmas nepatiks tiems, kas nepagrįstai tikėsis kažko, labai verto pamatyti. Šis filmas tikrai yra eilinis ir nepaliekantis jokio įspūdžio, todėl jis skirtas praktiškai tik vaikams, todėl jis ir nėra labai brangus ar labai reklamuojamas. Jei turite mažų vaikų, brolių ar seserų, galite paprastai praleisti laisvalaikį kino teatre, tik nevertėtų vėliau kritikuoti ar peikti tokio filmo, nes jo misija tikrai aikivaizdi - šuniukai turi prajuokinti mažuosius žiūrovus. Juokitės ir jūs kartu, o „Šunų viešbučio" nevertinkite kaip labai rimto darbo, tada nesinorės labai kritikuoti.

Jonas

juvent@

man toks ispudis, kad neberodo geru filmu.

2009-03-20 23:42

Krabas

Jonai, kur nauja recenzija??

2009-03-26 09:08