Portugalija - išskirtinės architektūros šalis

Tąkart į Portugaliją važiavau išsamiai nepasidomėjus apie šalį. Galvoje sukosi tik girdėti stereotipai: Europos išlaikytinė, atsigavusi tik po EXPO 98, saulėti paplūdimiai, Porto vynas, Madeira, graudžios Fado dainos ir sostinė Lisabona.

Dabar galiu išbraukti beveik pusę šių teiginių. Portugalija pribloškė savo gamta, kalnais, Atlanto pakrančių grožiu, architektūra. Sužavėjo spalvingasis Porto, daugiatautė Lisabona, senoji sostinė Koimbra.

Portugalija, tai Europos - žemės kraštas, kur galima sėdėti nuleidus į Atlanto vandenyną kojas. Kad pasiektum tą kraštą, reikia pravažiuoti visą Europą. Kelias neprailgsta, nes eina per nuostabius Pirėnų kalnus Prancūzijoje ir Ispanijoje, Kantabrijos
Kalnus Ispanijoje ir miškingas Portugalijos kalvas, Atlanto pakrante. Ką domina šventos vietos - tai pravažiuojama ir Šv. Jokūbo keliu nuo Lurdo iki Santjago de Kompostela.

Porto - antras pagal dydį ir ko gero vienas spalvingiausių miestų, kur į uostą leidžiasi kalva, apkibusi spalvingais namukais, o tarp jų vingiuoja siauros gatvelės. Vakarais iš barų tikrai sklinda Fado garsai, o skersgatviuose tikrai teks prasilenkti su vietiniais vaikinais. Uosto žibintai nušviečia krantinėje stovinčius laivus. Nepatingėkit vakare pasivaikščiot po Potrą ir pajusti tikrą jo dvasią. Ryte akį pamalonina architekto Eifelio kūrinys - dviaukštis Maria Pia tiltas.

Porto

Porto gatvės

Toliau kelias veda į Koimbrą - senąją Portugalijos sostinę. Čia galima pasigrožėti senąja miesto architektūra, XII a. Katedra ir Universitetu bei išskirtiniu Portugalijos architektūros bruožu - azuležu ( keramikinių plytelių mozaika puoštais ne tik rūmais, bet ir namais). Azuležu - tai mėlyna ir balta spalvomis margintos plytelės, jomis sudėliojami atskiri paveikslai, o kitų spalvu plytelėmis dekoruojamas visas pastatas. Dabar jau daug plytelių yra atsilupinėjusios, bet vistiek gražu.

Azulezu

Kuo toliau, tuo gražiau. Mes jau prie Batalijos vienuolyno - Portugalijos gotikos šedevro, tiksliau išskirtinio manuelio stilaus atchitektūros. Vienuolynas pastatytas Šv. Mergegės Marijos garbei, atsidėkojant dievui už pergalę prieš Kastilijos karalių. Šis stilius suklestėjo valdant karaliui Manueliui I (XV a.) ir buvo pavadintas jo vardu.
Manuelio stiliumi gausiai išpuoštos išorės ir vidaus detalės, tai juvelyriškai išraižyti ornamentai, grakščios kolonos. Skliautai primena gėles ir medžių lapiją. Iškaltos detalės persipina viena su kita: tai įvairios virvės, inkarai, tamplierių ordino kryžiai. Beje Portugalijos vienuolynai priklausė tamplierių ordinui. Čia visur pilna jų ženklų.

Batalijos vienuolynas

Batalijos vienuolyno bokštelis

Manuelio stiliaus detalė

Manuelio stiliaus dekoras

Tamplierių ženklai

Kitas įstabaus grožio ir didybės vienuolynas yra Lisabonoje - Šv. Jeronimo vienuolynas. Praeityje priešais vienuolyną buvo uostas, iš kurio išplaukė Vasco da Gamos laivai ieškoti Indijos. Karalius Manuelis I jūrų kelio į Indiją atradimo garbei ir pastatė vienuolyną. Jame yra žymiojo keliautojo Vasco da Gamos kapas. Šv. Jeronimo vienuolynas taip pat išsiskiria manuelio stiliaus dekoru. Ir vėl gi sutinkame tamplierių ženklus, šalia vienuolyno plevėsuoja vėliavos su tamplierių kryžiais.

Šv. Jeronimo vienuolynas

Dabar priešais pagrindinį vienuolyno įėjimą, grindinio plytose yra išgraviruoti 2007 m. Lisalonos sutarį pasirašiusių prezidentų parašai. Yra ir Lietuvos prezidento V. Adamkaus parašas. Buvusio uosto vietą puošia aikštė su pasaulio žemėlapio mozaika ir paminklas atradėjams, kurio viršuje yra apžvalgos aikštelė.

Lisabonos sutartis

Paminklas atradėjams

Dar vienas manuelio stiliaus šedevras - Belemo bokštas. Šis ažūrinis bokštas buvo tvirtovė, muitinė ir kalėjimas. Šv. Jeronimo vienuolynas ir Belemo bokštas vieninteliai XV a. statiniai išlikę po stipraus žemės drebėjimo Lisabonoje 1755 m.

Belemo bokštas

Iš praeitie galima sugrįžti į dabartį. Portugalijos sostinė Lisabona sukėlė socialinį ir kultūrinį šoką, bet gerąją prasme. Kodėl? Neveltui Lisabonoje yra tolerancijos siena. Ten tiek skirtingų tautų ir spalvų žmonių ir visi gyvena kartu, o ne atskiruose juodaodžių ar azijiečių kvartaluose. Lisabona didelis ir gražus miestas, bet stebėti žmones buvo įdomiausia. Jeigu dieną aikštės pilnos turistų, tai vakare viskas pasikeičia. Į aikštes susirenka vietiniai. Ypač įspūdingai atrodo išeiviai iš Afrikos. Moterys pasipuošusios ryškiais, spalvingais drabužiais, vyrai su kostiumais, skrybėlėti. Vyksta pokalbiai prie alaus bokalo ar šiaip.

Tolerancijos siena

Žmonės

Susitikimas

Pokalbis

Būtinai pasivažinėkite tramvajumi tuo, kuris kyla į viršutinį Alfamos kvartalą. Galima nuvažiuoti iki Šv. Jurgio tvirtovės ir iš viršaus pasigrožėti vaizdu į miestą, pasivaikščioti po daugybę senamiesčio gatvelių. Gatvelės siauros, tad įsitenka tik vieni tramvajaus bėgiai.

Tramvajus

Gatvė

Šv. Jurgio tvirtovė

Vakare verta nuvažiuoti į buvusį EXPO 98 miestelį, kur visomis šviesomis spindi moderni architektūra. Iš ten puikiai matosi ilgiausias Europoje tiltas (17,5 km.), einantis per Težo upę.

EXPO'98

Portugalija paliko gerą įspūdį: maistas skanus, viešbučiai, kuriuose gyvenome, nedideli, bet jaukūs. Tad nepabijokit ilgos kelionės iki Portugalijos ir ta šalis Jūsų nenuvils.

Saulė Prušinskaitė