Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.


Vilniaus Universitetas

2010-05-05 16:28   Peržiūros : 1721   Spausdinti
Vilniaus Universitetas


Vilniaus Universiteto Istorija

1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Lyg ir nutolusiame nuo pagrindinių to meto Europos kultūros centrų Vilniaus universitete pakako peno subręsti pažangiausioms mokslo idėjoms. Europoje greitai išgarsėjo Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius poetas M. K. Sarbievijus, žymus oratorius, retorikos meistras Žygima­ntas Liauksminas, pirmosios Lietuvos istorijos autorius A.Vijūkas-Kojelavičius, lietuvių raštijos kūrėjas Konstantinas Sirvydas ir kiti. 1753 m. įkuriama Astronomijos observatorija, viena seniausių Europoje ir seniausia buvusioje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.

1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, universitetas atiteko valstybinei švietimo ir kultūros institucijai - Edukacinei komisijai. Po Lietuvos prijungimo prie Rusijos jis pavadinamas Vilniaus vyriausiąja mokykla, o 1803 m. jam suteikiamas "imperatoriškojo" titulas. Tuo metu universitete profesoriavo ir mokėsi daug garsių asmenybių: medikai vokiečiai Johanas Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, istorikas Joachimas Lelevelis, poetai Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis, istorikas Simonas Daukantas.

Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. universitetas buvo uždarytas ir neveikė iki 1919 m. Lenkijai aneksavus Vilniaus kraštą, 1919 - 1939 m. čia veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas, kuriame mokėsi ir būsimasis Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas. 1939 m. Vilniaus universitetas atnaujino darbą, atkėlus iš Kauno Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus, bet jau 1940 m., Lietuvai tapus Tarybų Sąjungos dalimi, jis buvo pertvarkytas pagal tarybinių universitetų pavyzdį. 1943 m. okupantai vokiečiai uždarė universitetą ir jis vėl atvėrė duris 1944 m. rudenį. Nors ir varžomas tarybinės ideologijos, Vilniaus universitetas plėtėsi ir stiprėjo, jame susiformavo tarptautiniu mastu pripažintos mokslinės mokyklos, subrendo daug iškilių asmenybių.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, patvirtintas Universiteto statutas, grąžinęs jam autonomiją.

Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.

Vilniaus universiteto misija

Įkurtas 1579 metais remiantis europietiškos krikščioniškosios kultūros ir švietimo tradicijomis, mokslo ir studijų vienovę laikydamas pamatiniu visos veiklos principu, kurdamas ir skleisdamas žinias bei išlaikydamas aukštą akademinę kompetenciją, Vilniaus universitetas:

  • užtikrina autentiškosios universitetinės kultūros tęstinumą ir per šimtmečius išsaugotų tradicijų bei naujų idėjų tarpusavo turtinimo aplinką;
  • puoselėja minties laisvę ir nuomonių įvairovę, atvirumą pasaulio idėjoms ir inovacijoms, kolegialumo, tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo ir akademinės etikos vertybes;
  • išsaugo ir stiprina lyderio vaidmenį tarp kitų Lietuvos mokslo institucijų visose klasikinio universiteto prigimtį išreiškiančiose mokslo srityse ir skatina tarptautiniu lygiu pripažintus, ypač tarpdalykinio pobūdžio, mokslinius tyrimus;
  • sudaro sąlygas studijuojantiems įgyti universalų išsilavinimą ir tapti veikliais bei atsakingais specialistais, pasižyminčiais plačiais pažinimo ir profesinio tobulėjimo visą gyvenimą poreikiais ir gebėjimais, aktyviais valstybės veiklos ir visuomenės gyvenimo dalyviais;
  • siekia, kad visų formų studijų kokybė atitiktų tarptautinį lygmenį ir tenkintų studijuojančiųjų, visuomenės ir valstybės poreikius.

Vilniaus universiteto vizija

  • Atsižvelgiant į istorinę ir dabartinę Vilniaus universiteto svarbą Lietuvos visuomenei ir valstybei, įgyvendinti nacionalinio universiteto statuso suteikimo Vilniaus universitetui idėją, kartu užtikrinant išskirtinį (specifinį) savarankiškumą ir autonomiją mokslo ir studijų proceso organizavimo srityje bei tiesioginę atskaitomybę visuomenei;
  • įsitvirtinti Europos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvėje bei joje išsiskirti aukščiausiu mokslo lygiu, kurį išlaikytų tarptautinį pripažinimą pelnę ir pasiektų nauji Universiteto moksliniai kolektyvai, taip pat kasmet didinti aktyvumą europinėse mokslo ir studijų programose;
  • užtikrinti, kad darni humanitarinių, socialinių, fizikinių, biomedicinos ir technologinių mokslų plėtra ir jų sąveika išliktų ryškiausias Universiteto bruožas, iš esmės skiriantis jį nuo kitų Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų;
  • inicijuoti ir aktyviai įgyvendinti svarbius šalies ūkio plėtrai projektus, skatinti veiksmingą mokslo ir studijų institucijų bei aukštųjų technologijų įmonių sąveiką ir sudaryti palankias inovacijoms ir verslumui sąlygas bei aplinką;
  • sukurti gerai veikiančią studijų kokybės užtikrinimo sistemą, kuri garantuotų veiksmingą vykdomų studijų programų aktualumo stebėseną ir šiuolaikiškų programų rengimą bei skatintų modernių dėstymo metodų ir priemonių diegimą. Ši sistema turi užtikrinti, kad bendrieji ir profesiniai absolventų įgūdžiai ir kompetencijos atitiktų šalies ekonomikos, kultūros, darbo rinkos poreikius ir tendencijas;
  • gerokai išplėsti nenuosekliąsias, nuotolines ir kitas lanksčias studijų formas bei būdus ir tapti specialistų profesinės kompetencijos nenutrūkstamo tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą centru, padedančiu kurti nuolat besimokančią visuomenę.

Studijas Vilniaus universitete reglamentuoja Vilniaus universiteto studijų nuostatai.

Studijų sistema ir procesas

Studijų pakopos

Vilniaus universiteto studijos yra trijų studijų pakopų: pirmosios studijų pakopos - pagrindinės, ar­ba bakalauro, studijos, antrosios studijų pakopos - magistrantūros studijos, ir trečiosios studijų pakopos - doktorantūros studijos.

Pakopų aprašymai

Pirmoji studijų pakopa

Bakalauras - tai pirmasis kvalifikacinis laipsnis, pažymintis įgytą universitetinį aukštąjį išsimokslinimą ir suformuotus pasirinktos studijų krypties žinių pagrindus. Bakalauro studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 140 ir ne didesnė kaip 180 kreditų. Studijos baigiamos kvalifikaciniais egzaminais arba baigiamuoju bakalauro darbu. Nuolatinės bakalauro studijos dažniausiai trunka 4 metus.

Baigusieji pirmosios pakopos studijas ir įgijusieji bakalauro arba jam prilygstantį išsimokslinimą gali tęsti studijas magistrantūroje.

Antroji studijų pakopa

Magistro kvalifikacinis laipsnis žymi asmens aukštąjį tam tikros mokslo krypties išsilavinimą ir pasirengimą doktorantūros studijoms arba praktinei veiklai. Studijų trukmė magistrantūroje yra 1,5-2 metai. Per juos būtina surinkti nuo 60 iki 80 kreditų. Ne mažiau kaip 40% programos apimties turi būti skiriama moksliniams tyrimams ir mokslinio tiriamojo pobūdžio baigiamajam darbui. Studijos baigiamos magistro darbo gynimu. Įvykdžiusiems magistrantūros programą ir apgynusiems magistro darbą suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis ir išduodamas magistro diplomas.

Baigusieji antrosios pakopos studijas gali tęsti studijas trečiojoje pakopoje - doktorantūroje.

Trečioji studijų pakopa

Doktorantūra apima studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo priėmimo į doktorantūrą doktorantas kartu su savo vadovu parengia individualią doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programą, kurioje turi būti nurodyti visų užduočių atlikimo terminai. Doktorantūros studijas sudaro dalykai, kurių bendra studijų apimtis yra ne mažesnė negu 20 kreditų. Studijuojančiam doktorantūroje išugdomi gebėjimai vykdyti mokslinius tyrimus, savarankiškai dirbti mokslinį ir kūrybinį darbą. Doktorantūros studijų trukmė yra 4 metai.  Vilniaus universitete galima studijuoti doktorantūrą nuolatine arba ištęstine studijų forma. Apgynusiems daktaro disertaciją išduodamas daktaro laipsnio diplomas.

Vientisosios studijos

Vilniaus universitete taip pat vykdomos vientisosios studijos. Vientisosios studijos apima dvi pirmąsias studijų pakopas (pirmąją ir antrąją). Jų trukmė yra 5-6 metai. Studijų apimtis siekia 200-240 kreditų. Vilniaus universitete vientisosios yra teisės, medicinos ir odontologijos studijos. Baigus vientisąsias studijas įgyjamas magistro laipsnis.

Baigusieji medicinos ir odontologijos vientisąsias studijas toliau gali studijuoti rezidentūroje (norintys dirbti gydytojais privalo baigti šias studijas).

Medicinos ir  odontologijos rezidentūra

Medicinos ir odontologijos rezidentūra yra laipsnio nesuteikiančios medicinos ir odontologijos krypties studijos, skirtos gydytojui, siekiančiam įgyti ar pakeisti gydytojo profesinę kvalifikaciją. Rezidentūrą sudaro teorinė dalis ir gydytojo rezidento profesinės veiklos praktika. Rezidentūros studijos vyksta pagal Studijų ir mokymo programų registre įregistruotas rezidentūros studijų programas. Medicinos ir odontologijos rezidentūraos studijų forma yra nuolatinė. Baigusiems šias studijas išduodamas rezidentūros pažymėjimas, nurodantis suteiktą gydytojo ar odontologo specialisto profesinę kvalifikaciją. Medicinos ir odontologijos rezidentūros trukmė yra 3-6 metai.

Daugiau apie doktorantūros studijas skaitykite info sektoriuje Doktorantams, o apie rezidentūros studijas - info sektoriuje Rezidentams.

Studijų formos

Nuo 2009-09-01 pirmakursių studijos Vilniaus universitete vyksta pagal nuolatinę ir ištęstinę studijų formas. Ištęstosios studijos gali trukti pusantro karto ilgiau nei tos pačios nuolatinės studijos. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

Studijų apimtis ir trukmė

Studijų apimties mato vienetas yra kreditas. Vienas kreditas atitinka 40 sutartinių studento darbo (auditorinio ir savarankiško) valandų, o tai sudaro vieną studijų savaitę.

Semestras susideda iš 16 savaičių auditorinio darbo ir 4 savaičių egzaminų sesijos.

Bendras per semestrą surenkamų kreditų skaičius yra 20. Vidutinė vienerių metų nuolatinių studijų apimtis yra 40 kreditų.

Studijų programos

Studijų programa - tai tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir priemonių visuma. Studijų programos turinį sudaro dalykai, kurie skirstomi į tris grupes:

  • bendrojo universitetinio lavinimo dalykus;
  • studijų programos pagrindų dalykus;
  • studijų programos specialaus lavinimo dalykus.

Studijų programoje studijuojami dalykai pagal vaidmenį skirstomi į:

  • privalomuosius;
  • pasirenkamuosius;
  • laisvuosius.

Privalomieji dalykai

Privalomieji dalykai yra nurodyti programos studijų plane, pasirenkamuosius dalykus studentai privalo pasirinkti iš programoje pateikto sąrašo, o laisvuosius dalykus galima rinktis iš bet kurio fakulteto (instituto, centro) siūlomų dalykų, taip pat iš bet kurios kitos programos (ir kitame Universitete) privalomųjų ar pasirenkamųjų dalykų.

Studijų programa po pirmųjų ar vėlesniųjų studijų metų gali turėti vieną ar daugiau šakų, leidžiančių studentui pagrindinėse ar vietisosiose studijose pasirinkti tam tikrą specializaciją.

Daugiau apie Vilniaus universiteto studijų programas skaitykite studijų programų kataloge.

Studijų būdai

Visas studijų laikas skirstomas į auditoriniam darbui  ir savarankiškoms studijoms skirtą laiką. Studijos gali būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu.

 


Kategorijos: Studijos, mokslai, studentų renginiai, Aukštosios mokyklos, Universitetai
Motyvacija mokytis

Motyvacija mokytis: kaip ją sustiprinti?

Motyvuoti save mokytis nesunku, bet naudinga! 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5
Studijų programos Vilniaus Universitete, priėmimo sąlygos
Universiteto g. 3, Vilnius
Telefonas: +370-5-2687000, nesireklamuoja,o tuo labiau laisvalaikio ar g, El. paštas: studijos@cr.vu.lt
1 2 3 4 5
Šuns paklusnumo ugdymas Šuns paklusnumo ugdymas

Šuns paklusnumas, šuns drausmės ugdymas, kaip tapti vedliu šuniui

Valgomasis briedžiukas Valgomasis briedžiukas

Valgomojo briedžiuko patiekalai, kaip atpažinti briedžiuką, patiekalai su briedžiuku, geriausi briedžiukų receptai, padažas iš briedžiuko su grietinėle.

Madingas plaukų dažymas 2024 Madingas plaukų dažymas 2024

Madingas plaukų dažymas 2024, populiariausi plaukų dažymai 2024, madingos plaukų dažymo technikos, madingos plaukų spalvos 2024, plaukų dažymai, įvairios plaukų dažymo idėjos

Kepenėlių tortas Kepenėlių tortas

Tortas iš vištienos ar jautienos kepenėlių perteptas majonezu ir morkų - svogūnų mišiniu.

Silkė su džiovintais pomidorais ir moliūgų sėklomis Silkė su džiovintais pomidorais ir moliūgų sėklomis

Silkės su džiovintais pomidorais receptas, moliūgų sėklomis receptas, silkė su džiovintais pomidorais, šventinės silkės receptas, silkė su garnyru.

Šventinis silkės receptas ,,Kalėdinis vainikas'' Šventinis silkės receptas ,,Kalėdinis vainikas''

Silkė su avokadais, šventinės silkės receptas, nuostabus šventinis silkės patiekalas.

Vištiena su moliūgu pupelėse Vištiena su moliūgu pupelėse

Orkaitėje keptos vištos su moliūgais ir pupelėmis receptas

Moliūgų rauginimas Moliūgų rauginimas

Rauginto moliūgo receptas, kaip rauginti moliūgą, raugintas moliūgas, moliūgų rauginimo receptas.

Raudonųjų serbentų uogienė Raudonųjų serbentų uogienė

Raudonųjų serbentų uogienės receptas, tiršta serbentų uogienė, raudonųjų serbentų uogienės gaminimas, kaip pagaminti serbentų uogienę.

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių, pomidorų savo sultyse receptas, marinuotų pomidorų receptas, kaip marinuoti pomidorus,

Motyvacija mokytis Motyvacija mokytis: kaip ją sustiprinti?

Motyvuoti save mokytis nesunku, bet naudinga!

daugiau
Nr. 10 - Londono Ekonomikos bei Politikos Mokslų mokykla (London School of Economics and Political Science) / Didžioji Britanija "Forbes": TOP 10 Europos universitetų

Kokie Europos universitetai yra populiariausi tarp absolventų: universitetų pavadinimai, šalys, kuriuose jie įsikūrę.

daugiau
Profesija - pardavimo vadybininkas

Pagal ką rinktis, kur dirbti pardavimų vadybininku. Kas bjauriausia pardavimo vadybininko darbe. Pardavimo vadybininko perspektyvos.

daugiau
Studijos Vokietijoje – ar apie jas žinai viską?

Vokietijoje galima studijuoti dalykus, kokie Lietuvoje apskritai nedėstomi!

daugiau
Krylovo kvartetas, arba vaikiška sovietizmo liga Lietuvoje

Švietimas ir mokslas Lietuvoje yra ta sfera, kurioje be paliovos vykdomi visokeriopi ekspe­ri­mentai, reformos...

daugiau
Darbai reklamos srityje (II dalis). Žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūra.

Žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūros vaidmuo. Media agentūros vadovas. Tyrimų analitikas. Specialių projektų (BTL) projektų vadovas.

daugiau
Darbai reklamos srityje (I dalis). Kūrybinė agentūra

Ką studijuoti. Kokie darbai siūlomi kūrybinėse agentūrose. Karjera ir perspektyvos.

daugiau
Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.