Programuotojo profesija

Vargu ar atsirastų žmogus, niekada negirdėjęs apie „Microsoft" įkūrėją Bilą Geitsą (Bill Gates) ar vieną iš „Apple" įkūrėjų Styvą Džobsą (Steve Jobs). Tai tik keletas IT sektoriaus žvaigždžių. Mūsų dienomis programuotojo profesija yra viena patraukliausių. Atlyginimai dideli, įsidarbinimo galimybės plačios, o prestižas solidus. Nors būti programuotoju gali ne kiekvienas.

Kur mokytis programavimo

Norint tapti programuotoju, reikia baigti atitinkamas studijas. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas siūlo informatikos, informacinių sistemų, programų sistemų studijas, Kauno technologijos universitetas, be minėtų programų, siūlo ir informatikos inžineriją. Vilniaus Gedimino technikos universitete siūlomos kompiuterių inžinerijos bei informacinių sistemų specialybės.

Programavimo žinių galima įgyti ir studijuojant kolegijoje. Socialinių mokslų kolegijoje galima rinktis programavimą ir multimediją, Vilniaus kolegijoje - programavimą kompiuteriams, Vilniaus verslo kolegijoje - programavimą ir interneto technologijas. Nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio JAVA programuotojo specialybę galima įgyti Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre.

Lietuvoje yra ir daugiau universitetų bei kolegijų, siūlančių programavimo studijas. Akivaizdu, kad norintys įgyti programuotojo specialybę turi plačias galimybes.

Ar reikia aukštojo išsilavinimo programuotojui

Aukštasis išsilavinimas - dar ne viskas. Informatikos ar programavimo diplomas dar nieko nereiškia: norint tapti sėkmingu programuotoju, neužtenka vien teorinių žinių. Tikrieji įgūdžiai ateina tik įgyjant darbo patirties. Būtent tokią nuomonę išreiškė du mano pašnekovai - Tomas ir Aurimas.

Aurimas - laisvai samdomas WEB programuotojas, kuriantis elektronines parduotuves, interneto svetaines bei kitus unikalius projektus įmonėms bei privatiems asmenims. Tomo darbo specifika taip pat panaši - interneto aplikacijų bei svetainių kūrimas. Tomas programavimu užsiima jau 8 metus ir dažniausiai dirba su dviem programavimo kalbomis - „JavaScript" ir PHP.

Vyrauja toks požiūris, kad programuotoju ne gimstama, o tampama. „Niekas tavęs neišmokys programuoti, jei pats to nenorėsi. Idealiausia, kai būsimasis programuotojas šią veiklą pradeda dar mokykloje, tada stodamas į universitetą jis jau suvokia, kaip viskas vyksta, - mano Tomas. - Galimybės mokytis programavimo yra beribės: internete ir knygose informacijos apstu. Geram programuotojui net ir atitinkamos specializacijos kursai nėra būtini, nes jis visko gali išmokti pats."

Žinoma, aukštasis mokslas neturi būti visiškai nuvertinamas. „Studijos aukštojoje mokykloje suteikia bazinių žinių, jos padeda turimas žinias susidėlioti į vieną visumą, - studijų pranašumus vardija Aurimas. - Diplomas reikalingas bendram išsilavinimui, be to, ir darbdavių požiūris į aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis yra šiek tiek palankesnis. Tačiau, kaip sakiau, diplomas nėra būtinas."

Aukštasis išsilavinimas programuotojui reikalingas jei jis nori siekti geresnių karjeros galimybių tarptautinėje kompanijoje - tokia Karolio nuomonė. Greičiausiai būsi priimtas į tarptautinę kompaniją ir gausi gerą atlyginimą būdamas geru programuotoju. Tačiau greičiausiai vis laiką darysi programavimo darbus ir abejotina ar būsi kviečiamas į aukštesnes pozicijas.

Ko reikia tapti programuotoju

Nors programuotojų ateitis yra daug žadanti, svarbu suprasti, kad ne visi gali jais tapti. Visų pirma būtinas polinkis į tiksliuosius mokslus. „Jei iš prigimties esi humanitaras - programavimas ne tau, - įsitikinęs Aurimas. - Būtinos geros matematikos žinios ir loginis mąstymas. Dar svarbiau mokėti turimas matematines ar kitų loginių mokslų žinias pritaikyti kuriant algoritmus, rašant programas."

Aurimas mano, kad kiekvienam programuotojui yra privalomas noras mokytis. „Svarbu, kad užtektų valios mokytis pačiam. Programavimas - tokia plati ir neišsemiama sritis, kad jos galima mokytis visą gyvenimą." Smalsumas siekiant išsiaiškinti tai, ko dar nežinai, irgi praverčia. „Pamatai patinkančią programą ir klausi savęs: kaip ji veikia? Kaip ją būtų galima padaryti dar geresnę? Kokios jos ribos?, - smalsumo svarbą pabrėžia Tomas. - Nuolatinis noras išsiaiškinti, kaip veikia tam tikra programa, turi būti užkoduotas programuotojo galvoje."

„Galų gale programavimas - tai tavo gyvenimas, - taikliai profesiją apibūdina Tomas. -Svarbu, kad pasirinkta veikla teiktų malonumo ir būtų tau priimtina. Jei nemėgsi savo darbo, tai neturėsi motyvacijos tobulėti, o jei netobulėsi, labai greitai iškrisi iš darbo rinkos. Technologijos nuolat kinta ir tobulėja, tad IT specialistas turi spėti koja kojon su pažanga."

Nusprendus išbandyti savo galimybes programavimo srityje, būtina apsišarvuoti kantrybe. „Visų pirma jos prireiks mokantis programavimo - tikrai reikės daug ko išmokti. Nesitikėkite, kad programavimo veiklos pradžioje viskas vyks sklandžiai, tad kantrybės prireiks ir ieškant padarytos klaidos, dėl kurios neveikia visa programa. Galų gale kantrybė būtina ir dirbant su klientais, nes gana retai nutinka, kad pirmas klientui pateiktas variantas jam ir tinka, ir patinka", - darbo subtilybes pasakoja Aurimas.

Programavimo kalbos

Kokie tie praktiniai įgūdžiai, kuriuos turi išmanyti programuotojas? Svarbiausias dalykas - mokėti programavimo kalbą (tai programoms užrašyti skirta dirbtinė kalba). Jų yra ne viena. Kadangi tapti visų programavimo kalbų specialistu nerealu, reikia mokėti bent vieną ar kelias.

WEB programavimo sferoje populiari PHP programavimo kalba. Teigiama, kad ji turi daug pranašumų, o išmokti ja naudotis nėra labai sunku. Kompiuterių žaidimų sferoje dėl savo didelės spartos vertinama „C++" programavimo kalba, bet ji kritikuojama dėl menko saugumo (kalba menkai apsaugota nuo galimų klaidų) ir vadinama kiek atgyvenusia.

Kaip pirmąją programavimo kalbą daug kas renkasi „Python". Nors ji kartais laikoma šiek tiek žemesnio lygio, teigiama, kad tai gana lengvai perprantama ir gana universali kalba, tinkama ir WEB programavimui, ir komandinėms aplikacijoms, ir sudėtingesnėms sistemoms kurti (pavyzdžiui, moksliniams matematiniams skaičiavimams atlikti). Plačias galimybes siūlo nenauja, bet vis dar populiari ir perspektyvi JAVA programavimo kalba: ja galima kurti serverius, tinklalapius, mobiliąsias aplikacijas ir daug kitų programų.

Gana perspektyvia kalba laikoma ir „JavaScript", šiuo metu jos populiarumas auga. Vis didėjančio susidomėjimo sulaukia ir „Ruby" programavimo kalba: ji universali, greitai perprantama ir kasmet vis tobulinama, tad ir programavimas, naudojant šią kalbą, lengvėja ir greitėja. „Ruby" labiausiai išgarsėjo dėl savo karkaso interneto projektams kurti („Ruby On Rails").

Viena iš egzotiškesnių programavimo kalbų - „Scala". Ja naudojasi kai kurios garsios užsienio įmonės (keli pavyzdžiai - „LinkedIn", „Twitter", „The Guardian", „Sony", „Siemens"). Šios programavimo kalbos specialistų daugėja ir Lietuvoje.

Kokią programavimo kalbą pasirinkti

Programavimo kalbos pasirinkimas yra gana keblus klausimas. Reikia rinktis tą kalbą, kuri geriausiai padėtų įgyvendinti norimus tikslus. Pirmiausia reikia rasti dominančią sritį ir tik tada pagal ją rinktis programavimo kalbą. Atvirkščias variantas nerekomenduojamas - nėra tikslinga mokytis kokios nors kalbos galvojant, kad gal kada nors kam nors ją panaudosite.

Todėl, kai pradedantieji programuotojai klausia, kuri programavimo kalba yra pati geriausia, vieną atsakymą į šį klausimą pateikti sunku. „Tam tikrai programai sukurti galima naudoti vieną iš kelių kalbų. Pavyzdžiui, žaidimams kurti tinka ir JAVA, ir „C++", bet gali nutikti taip, kad tiek JAVA įvaldęs programuotojas, tiek su „C++" dirbantis specialistas bus įsitikinęs savosios programavimo kalbos pranašumu. Čia, kaip sakoma, skonio reikalas", - pasakojo Aurimas.

Galbūt tada verta rinktis tą programavimo kalbą, kuri leis daugiausia uždirbti? Tačiau ir tokia nuomonė dažnai kritikuojama. Pasak Aurimo, svarbu rinktis tą kalbą, kuri yra artimiausia, o ne, kaip manoma, pelningiausia ar perspektyviausia. „Jei tikslas - tik pinigai, karjera ilgai nesitęs, o jei profesionaliai darai tai, kas tau patinka, tikrai rasi būdų, kaip iš to užsidirbti."

Bet kokiu atveju programuotojo atlyginimas ir galimybės susirasti darbą iš dalies priklauso nuo to, su kokia programavimo kalba jis dirba. Tik svarbu suprasti, kad pati programavimo kalba savaime negarantuoja didelio ar mažo atlyginimo. Atlyginimas labiau priklauso nuo rinkos tendencijų, t. y. nuo tam tikrą kalbą mokančių programuotojų paklausos bei pasiūlos.

Aurimas pasakojo, kad dirbantieji su JAVA programavimo kalba turi galimybę gauti labai gerą darbo vietą, o PHP verta mokėti todėl, kad šią kalbą įvaldžiusiems programuotojams siūloma gana daug galimybių įsidarbinti. Kadangi šios srities specialistų netrūksta, tai ir atlyginimai nėra labai dideli. Gerai mokančių dirbti „Ruby" programavimo kalba yra ne tiek daug, kiek reikia, tad šioje srityje dirbantys specialistai gali tikėtis kur kas didesnio uždarbio (mažiausi atlyginimai dažniausiai yra 2 000 eurų, o viršutinė riba kur kas aukštesnė).

Bet jokiu būdu negalima atlyginimo įsprausti į vienus rėmus, nes jis priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas jų - darbo patirtis. Pradedantieji programuotojai gali tikėtis uždirbti 500-700 eurų, kelerių metų darbo patirtį turintys programuotojai - 800-1 200 eurų, tik patyrusių programuotojų algos yra kur kas didesnės.

Programuotojo karjera

Atlyginimas labai priklauso ir nuo pareigų bei pasirinktos specializacijos. Yra įvairių programavimo krypčių: duomenų sistemų programavimas, interneto projektų programavimas, staklių programavimas ir kt. Programuotojai reikalingi tiek stambiose įmonėse (jos dažniausiai turi galimybę pasiūlyti didžiausias algas), tiek IT bendrovėse, tiek IT produktą kuriančiose įmonėse (pastarosios vilioja programuotojus ne didelėmis pinigų sumomis, bet iššūkiais ir galimybe dirbti įdomesnį darbą).

Reikia nepamiršti ir to, kad dažnai programuotojai programavimu užsiima tik pirmame karjeros etape. Karjeros tikslu neretai tampa programinė inžinerija (kai kiti programuotojai programuoja pagal vieno žmogaus sukurtas schemas). Kai kurių kitų programuotojų tikslas - nuosavos įmonės.

Be to, ne visi norintieji programuoti renkasi Lietuvos rinką. Galimybių studijuoti užsienyje yra apstu - tereikia įstoti ir turėti galimybę už studijas susimokėti ir (arba) pragyventi svečioje šalyje. „Teko girdėti, kad baigus informatikos studijas Didžiojoje Britanijoje rasti darbą yra ganėtinai lengva. Turiu keletą pažįstamų, kurie šiuo metu dirba programuotojais garsiose užsienio įmonėse. Pasak jų, darbas nėra lengvas, bet darbo sąlygos puikios, o atlyginimai kelis kartus didesni nei Lietuvoje", - patirtimi dalijosi Tomas.

Patogiausia tai, kad dirbti programuotoju užsienio kompanijose gali ir gyvendamas Lietuvoje. „Mano vienas buvęs kolega dirba iš namų. Tenka pačiam mokėti mokesčius ir pačiam ieškotis užsakymų, bet jis tikrai nesiskundžia, nes jo užsakovai - užsieniečiai, o jie už suteiktas paslaugas linkę pakloti kur kas daugiau. Tereikia turėti gerą kompiuterį ir spartų interneto ryšį", - pasakoja Aurimas. Kita vertus, programuotojai ir kiti IT specialistai yra tie darbuotojai, kurie ir Lietuvoje gauna bene didžiausius atlyginimus, tad ieškoti darbo užsienyje ne visiems atrodo būtina.

Programuotojų sėkmės istorijos

Robertas įgijo informatikos bakalauro laipsnį Vilniaus universitete. Programavimu šis vaikinas pradėjo domėtis būdamas maždaug 16 metų, tad studijų pasirinkimas buvo sąmoningas ir apgalvotas - programavimas buvo ta sritis, be kurios Robertas neįsivaizdavo savo gyvenimo. Tad ir studijuodamas jis daug dėmesio skyrė savarankiškam papildomam mokymuisi, kartais gaudavo ir pavienių užsakymų kam nors parengti kokią nors programą.

Pirmąjį rimtą darbą vaikinas susirado baigęs studijas. Įsidarbino vienoje vidutinio dydžio įmonėje, kur kūrė, tobulino ir prižiūrėjo įmonės apskaitos sistemas bei elektroninę parduotuvę. Po kelerių metų, ieškodamas naujų iššūkių ir patrauklesnių darbo sąlygų, įsidarbino kitoje įmonėje, kur užsiėmė interneto projektų programavimu ir plėtra. Šiuo metu Robertas dirba laisvai samdomu programuotoju ir siūlo įvairias su interneto projektais susijusias paslaugas - nuo jų kūrimo, plėtros iki klaidų šalinimo bei sistemų integravimo.

Dalius programavimu susidomėjo būdamas 14 metų. Tuo metu jis itin mėgo kompiuterių žaidimus, tad pradėjo domėtis, kaip juos būtų galima kurti pačiam. Pirmasis jo įgyvendintas projektas - žaidimo serverio sukūrimas. Vėliau Dalius ėmėsi mokytis kurti interneto tinklalapius ir įvairias programėles.

Dabar, būdamas 20 metų, Dalius gali pasigirti, kad jau įgyvendino daugiau nei 80 projektų - nuo interneto tinklalapių, paprastų programėlių iki rimtų programų kūrimo. Dalius įkūrė ir savo įmonę: kartu su keliais bendraminčiais jis teikia IT paslaugas tiek įmonėms, tiek individualiems asmenims. Jo klientai - ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir žmonės iš viso pasaulio. Būtent galimybę dirbti nuotoliniu būdu Dalius labiausiai ir vertina.