Profesinė mokykla – praktiniai įgūdžiai, paklausi profesija ir starto aikštelė

Europos bankininkai pirmiausia baigia profesines mokyklas

Lietuvoje skaičiuojama, kad 2015 metais tų, kurie baigė aukštąjį mokslą ir įstojo į profesinę mokyklą buvo 1800, 2016 metais - 2500. Į profesines mokyklas įstojusių aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius per metus išaugo net 40 proc.

Kodėl studijos prasideda ne nuo praktiškos profesijos ir, jei yra noro, jos žinias gilinant aukštojoje mokykloje, o atvirkščiai?

Vokietijoje beveik 60 proc. jaunuolių baigusiųjų mokyklas stoja į profesines mokyklas ir tik 18 proc. - į universitetus. Šveicarijoje baigusių profesines mokyklas procentas dar aukštesnis - beveik 80 proc. Pasirodo, jog kas antras Šveicarijos bankininkas pirmiausia mokėsi būtent profesinėje mokykloje. Lietuvoje gi beveik du trečdaliai baigusiųjų mokyklas renkasi aukštąjį mokslą. Turime situaciją, kai dažnai prekybos centro kasoje sėdi teisininkė, o plyteles butuose kloja pedagogas.

Kasininkai, padavėjai, pardavėjai, barmenai, virėjai, konditeriai, siuvėjai, floristai, socialinių ir viešbučio paslaugų sferos darbuotojai, prekybos ir sporto įmonių vadybininkai, multimedijos, kompiuterių tinklų specialistai - be tų žmonių neišsiverčiame nė dienos, jiems nėra jokios problemos rasti darbą. Jeigu aukštosios mokyklos suteiktų praktinių žinių, turbūt šiandien nebūtų reportažų, kad 1000 eurų atlyginimą siūlantis ūkis neranda paukščių priežiūros specialisto, nekalbant apie gerų virėjų, IT aptarnaujančių specialistų trūkumą.

Baigę profesinio mokymo centrus, atlikę praktiką, kuri sudaro apie 50 proc., o kartais ir daugiau mokymo turinio, geba atlikti konkrečius darbus, yra gerbiami savo srities žinovai, kopia karjeros laiptais, gilina žinias. Bet... Neretas jaunuolis turi įveikti neigiamą aplinkos, o neretai ir šeimos, požiūrį į profesinį išsilavinimą. Vis dar įsišaknijusi nuomonė, kad aukštasis mokslas turi būti vienintelis tikslas, nors, kaip rodo praktika, jau ne vienas jį baigęs grįžta įsigyti praktiškos profesijos.

Ar ne logiškesnė būtų nuomonė, kad pirmiausia svarbu turėti bet kur pritaikomą profesiją, kuri, jei yra noro ir gebėjimų, gali tapti atspirties tašku tolimesnėms studijoms?

Profesinėse mokyklose amato pirmiausia turėtų mokytis tie žmonės, kurie mato save sėkmingais praktikais.

Esate profesionalas ir mokate bendrauti? Darbą tikrai turėsite!

Dvi paprastos ir kasdienės istorijos: dvi dienas į pašto dėžutę neatnešė užsiprenumeruoto laikraščio. Skambinu į leidinyje nurodytą pristatymo tarnybą ir pranešu apie tai - ragelyje išgirstu burbtelėjimą: gerai, paskambinsiu, atneš. Apie atsiprašymą ar paaiškinimą, kodėl taip atsitinka - nė žodžio.

Po pusvalandžio praveriu Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos slenkstį, susipažįstu su jos direktoriumi Tautvydu Anilioniu, mokytoja Rima Šeibokiene, tą dieną mokykloje viešėjusia Aldona Biedermann iš Austrijos, kitais mokytojais. Po trumpai trukusio bendravimo pagalvoju, kad šių žmonių šilumą, dėmesį, visai dienai padovanotą gerą nuotaiką dar ilgai prisiminsiu. Suprantama, visi jie ugdo paslaugų sferoje dirbsiantį jaunimą, turi rodyti pavyzdį, tačiau juk nebūtinai kiekvienu atveju - niekas tokios pareigos neuždėjo. Ko gero, tai ir yra žmogiškojo bendravimo esmė, kai jis yra ne apsimestinis ar paradinis.

Pas mus į viešąją erdvę vis prasprūsta, švelniai tariant, ne itin teigiamų atsiliepimų apie aptarnavimo kultūrą, dažnai, ypač iš svetur atvykę žmonės pastebi šypsenų, malonaus bendravimo trūkumą. Ar tai profesinio mokymo centrų moksleivių bruožas?

„Nežinau, kaip yra kitur, bet mes mokome ne tik profesijos, profesinės žinios - tai savaime suprantamas dalykas. Mes stengiamės ugdyti savo mokinius taip, kad jie gebėtų kur kas daugiau: savo darbu dovanotų džiaugsmą kitiems ir patys jaustų mėgstamo darbo laimę. Paslaugų sferos darbuotojai kasdien ir nuolat bendrauja su daugybe žmonių ir jų darbo sėkmė labai priklauso nuo bendravimo kultūros. Amato abėcėlės išmokti ne taip sudėtinga, paslaugas teikia ir automatika ar robotai, bet niekas nepakeis gero žodžio, nuoširdaus dėmesio, įsigilinimo į kliento poreikius ar pokalbio. Tai pajutę žmonės visuomet sugrįžta pas tokį darbuotoją", - sako Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos direktorius.

Manau, kad moteris, atsiliepusi į skambutį dėl laikraščio, toje mokykloje nesimokė. Ir tikrai - kažkodėl nebesinori turėti reikalų su tąja platinimo tarnyba.

Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla - kas tai?

Vienuolės Margaritos Rimkevičaitės rūpesčiu 1927 metais Panevėžyje buvo įsteigta profesinė amatų mokykla, tad mieste profesinio mokymo tradicijos senos ir gilios. 2016 metais sujungus dvi profesinio mokymo įstaigas - Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinę mokyklą ir Panevėžio prekybos ir paslaugų mokyklą įkurta Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla.

Dabar baigusieji pagrindinės mokyklos 8 klases profesinio mokymo centre gali įgyti gimnazijos ir profesinį išsilavinimą. Profesinis išsilavinimas orientuotas į paslaugas: tai padavėjo ir barmeno, siuvėjo, virėjo, konditerio, floristo, dekoratyvinio apželdinimo ir aplinkos tvarkymo, apskaitininko-kasininko, prekybos įmonės vadybininko, socialinio darbuotojo padėjėjo, multimedijos specialisto, kompiuterinių tinklų derintojo, sporto klubo veiklos organizatoriaus, viešbučio darbuotojo specialybės.

Baigusieji 10 klasių gali baigti vidurinio ugdymo programą ir įgyti minėtas profesijas, o baigusieji 12 klasių mokosi trumpiau - tik profesijos subtilybių.

Mokykla orientuojasi į paslaugų sferos programų kryptis: maisto gamybos programos, aplinkotvarkos, gamtosaugos, informacinių technologijų programos.

Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos mokymo bazė orientuota į praktiškas paslaugas, kurios reikalingos kievieną dieną.

Profesinio mokymo centre yra vairavimo mokykla. Dekoratyvinio apželdinimo ir aplinkos tvarkymo, kompiuterių ir organizacinės technikos operatoriaus specialybių moksleiviams mokymo programoje numatytas „B" kategorijos vairavimo mokymas (teorija ir praktika). Kitų specialybių moksleiviai gali mokytis „B" kategorijos vairavimo kursuose po pamokų, jiems patogiu laiku.

Profesinės mokyklos mokytojai ir mokiniai - sportiško laisvalaikio gerbėjai.

Stojamųjų egzaminų nėra, už mokslą moka valstybė, pažangūs mokiniai gauna nedidelę stipendiją, visiems yra galimybė apsigyventi mokyklos bendrabutyje, gyvenantiems ne mieste ir važinėjantiems į pamokas kompensuojamos iškaidos už keliones.

Tai formalioji mokyklos gyvenimo pusė. O kokia jos dvasia, kuo gyvena mokiniai ir mokytojai?

Profesija, užsienio kalba, verslumo pagrindai

„Kadangi mūsų mokykla visai neseniai sudaryta iš dviejų, dar nesame įsivažiavę, bet turime aiškias gaires, kokiais siekiame tapti - aukšto lygio paslaugų sferos darbuotojų rengimo lyderiais, kad ne tik mes važiuotume į ES šalis semtis patirties, bet ir pas mus atvyktų tokiu pat tikslu", - sako M. Rimkevičiatės paslaugų ir verslo mokymo centro direktorius T. Anilionis. Jo nuomone, vienintelis dalykas, kišantis koją šiam siekiui, kad profesijos mokytojų atlyginimai pralaimi prieš specialistų atlyginimus įmonėse. Juk profesijos mokytojai turi būti savo srities asai ir papildomai dar pedagogai, o kaip juos išlaikyti?

„Bet aš džiaugiuosi, kad mokykloje turime branduolį profesionalų, mylinčių pedagoginį darbą ir jaunimą, tokiems sudarome visas sąlygas mokytis, tobulėti, kaip išgalėdami juos skatiname", - rūpesčiais dalijasi pedagogas.

Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos mokiniai 2016 m. spalio 22 - lapkričio 11 dienomis dalyvavo Erasmus+ programos mobilumo projekte „IT praktinių įgūdžių tobulinimas Europos šalių įmonėse" Ispanijoje, Valensijoje.

ES fondų parama ir dėmesys profesiniam mokymui didžiulis - pradedant mokslo bazių įrengimu, baigiant mokinių praktika, mokytojų stažuotėmis, profesinių gebėjimų savaitėmis, mainų programomis ir kt.

„Aš galiu ilgai pasakoti, kokią daugybę paramos švietimui programų, europinių projektų laimi mūsų mokyklos bendruomenė, esame nuolatiniai įvairių Erasmus programų laimėtojai - ir mokytojai, ir mokiniai. Bet kol kiekvienas nepajunta, ką tai reiškia, tol tai bus tik žodžiai. Viskas prasideda nuo paprastų ir konkrečių dalykų - pirmiausia siekiame, kad mokiniai gerai mokėtų užsienio kalbą. Suprantame, kad 14-15 metų jaunuoliams mokymasis yra sunkus darbas, bet stengiamės prisitaikyti prie jų gebėjimų ir tuo pačiu atkakliai siekiame, kad mūsų mokinių užsienio kalba būtų nepriekaištinga, ypač profesinė. Jaunystėje išmokta svetima kalba tikrai neslėgs pečių, juolab, kad mokiniai turi galimybių pritaikyti ją praktiškai", - pasakoja direktorius skaičiuodamas, kiek mokinių turi galimybes išvykti praktikai į kitas šalis. Geografija plati: Vokietija, Austrija, Portugalija, Graikija, Ispanija, Italija ir kt. ES šalys.

Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos moksleiviai virtualios mokymosi aplinkos Moodle mokomajame susitikime Graikojoje, Tėbų mieste.

Kitas svarbus mokinių žingsnis į profesines aukštumas - domėjimasis, mokymasis, smalsumas, o mokytojams - šiuolaikinis mokymosi programų turinys ir nuolatinis jų tobulinimas.

„Atsirado poreikis sveikatingumo centrams turėti veiklos organizatorius - parengėme programą, turime smulkaus verslo organizatoriaus programą. Nematau kliūčių, kodėl šios ar kitos specialybės absolventai negalėtų kurti savo paslaugų centro ar panašaus verslo. Pas mus nėra nė vienos bet kurios specialybės programos, kuri nesisietų su verslumo ugdymu, mūsų tikslas ne tik parengti gerus vykdytojus, bet ir suteikti pagrindus, kad mokiniai gebėtų kurti savus verslus", - pasakoja mokyklos vadovas pridurdamas, kad užsienyje stažuojasi ne tik mokiniai, bet ir molytojai.

Profesiniame mokyme didžiąją laiko dalį užima praktiniai užsiėmimai.

Mokyklos vadovo nuomone europinių programų lėšos turėtų pasiekti ne tik profesinio rengimo centrus, bet ir smulkias bei vidutines įmones, kad jos turėtų motyvą priimti profesinių centrų mokinius. T.Anilionis mano, kad tai sustiprintų praktinį mokymą, nes dabar dalis įmonių vengia praktikantų bijodami jiems patikėti sudėtingesnius įrenginius.

Mokyklos vadovas sako, kad jo pagrindinis darbas yra realių, jis pabrėžia, kad ne deklaratyvių, o realių, ryšių su darbdaviais ir įmonėmis palaikymas, jų poreikių išsiaiškinimas, tai garantuoja moksleiviams darbo vietas. Oficialiai tai vadinama dualiniu mokymu, kai darbo rinkos dalyviai nurodo tam tikrų specialistų poreikį, priima juos praktikai. Dualinio mokymo sistemoje praktika įmonėje sudaro iki 2/3 mokymo turinio. M.Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos direktorius dar priduria, kad idealiu atveju pavyksta pasiekti, kad mokiniai praktikuotųsi ne vienoje, bet keliose įmonėse - tik taip jie įgyja skirtingų patirčių, daugiau pasitikėjimo. To ir siekia profesinis mokymas, tą ir gauna bei vertina moksleiviai.

Tautvydas Anilionis, Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos vadovas

Žinios, praktika ir meilė savo darbui bei žmonėms - trys atramos, ant kurių laikosi bet kurio profesionalo darbas, taip pat ir profesinis ugdymas. Tuo remdamiesi mes tikime, kad profesinį ugdymą pakelsime į tikrą, ne menamą kokybę.

Aldona Biedermann, Austrijos ne pelno įmonės „Bildungsberatung &Vermittlungsagentur", pagal europines programas tarpininkaujančios ES šalių mokinių praktikai Austrijoje, vadovė

Iš Lietuvos atlikti profesijos praktikos į Austriją kasmet atvažiuoja apie 270 mokinių. Manau, kad tai labai teigiamas dalykas, nes tos šalies įmonėse yra ko pasimokyti - tiek profesinių įgūdžių, tiek verslumo. Dabar šalis laukia UNESCO organizacijos sprendimo dėl nacionalinio paveldo ir smulkiojo verslo vienkiemiuose įtraukimo į saugotinų objektų sąrašą. Tai reiškia, kad kone kiekviename Austrijos vienkiemyje vystomas koks nors verslas. Kodėl to nepasimokyti? Ir nereikia sakyti, kad ten Austrija, ten kitaip. Sienos reikalo esmės nekeičia.

Danutė Ramoškevičiūtė, Margaritos Rimkevičiatės paslaugų ir verslo mokyklos nuotraukos