Elektroninės prekybos agentai – specialistai, kurių poreikis vis auga

Šių metų birželio pradžioje stambi JAV siuntų bendrovė „UPS" pristatė savo naujausią rinkos tyrimą bei pranešė, jog pirmą kartą istorijoje elektroninėse parduotuvėse buvo įsigyta daugiau prekių, nei realiose. Prie tendencijos, kad pirkėjai vis dažniau ne naršo parduotuvių lentynas, o sėdi sukišę nosis į kompiuterio ar išmaniojo telefono ekraną prisideda „tūkstantmečio vaikai". Ši karta, pasak elektroninės prekybos rinkos tyrimo duomenų, daugiau nei pusę jiems reikiamų prekių įsigyja elektroninėse parduotuvėse. Tokio tipo parduotuvių išlaikymas kainuoja pigiau, tačiau reikia investuoti į kokybiškas prekių nuotraukas, užsakymų administravimą, turinio, prekių aprašymų redagavimą. Tendenciją, jog tokių specialistų netrukus ims trūkti pajuto Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės mokyklos vadovybė. Šioje mokykloje prieš trejus metus buvo pradėti ruošti elektroninės prekybos agentai. Tuo metu, kai skaitote šį tekstą, mokyklą palieka pirmieji šios specialybės absolventai.

Panevėžiečiai dar tik susipažįsta su elektronine prekyba

Mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis pripažino, jog Panevėžyje elektroninė prekyba dar yra pakankamai nauja sritis. Galbūt todėl ir šią specialybę moksleiviai renkasi ne taip aktyviai, kaip tikėtasi.

„Didesniuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune, tokios mokymo programos yra pačios populiariausios, - sakė T. Anilionis. - Juk nei viena mokymo programa neatsiranda, jei tam nėra rinkos poreikio. Prieš trejus metus, kai sukūrėme šią mokymo programą, elektroninė prekyba buvo nauja prekybos forma. Šiandien ji tampa vis labiau įprasta. Tai - perspektyvi sritis. Savo mokykloje ne tik suteikiame įgūdžių, kaip administruoti ar valdyti el. parduotuvę - mokome ir apie informacines technologijas, verslumo įgūdžių."

Panevėžio mieste tai yra vienintelė tokio tipo mokymo programa.

T. Anilionis taip pat pripažįsta, jog elektroninė prekyba - puiki galimybė visiems, nenorintiems palikti gimtojo miesto, tačiau nerandantiems juos dominančio darbo. Juk elektroninė parduotuvė gali pasiekti pirkėjus bet kuriame Lietuvos kampelyje, o pardavėjas taip pat gali dirbti iš bet kur.

Į mokyklą įstoja ir turintys magistro išsilavinimą

Į Margaritos Rimkevičaitės mokyklą kreipiasi ir vyresni žmonės, siekiantys šios specialybės kaip savo antros ar net trečios kvalifikacijos. Kai kurie pasinaudoja galimybe tokią specialybę įgyti mokydamiesi nuotoliniu būdu.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Grybauskienė teigė, jog vyresnio amžiaus mokyklos mokiniai, kurie elektroninės prekybos agento specialybę pasirenka kaip antrąją (t. y. jau yra baigę kokią nors kitą aukštąją mokyklą ir specialybę), turimas žinias tiesiog pritaiko elektroninei prekybai.

„Turime ir žmonių, kurie į šią specialybę įstojo baigę vidurinę mokyklą, arba netgi turėdami universitetinį ir magistro išsilavinimą. Tokių įstojo 19, mokslus jie baigs kitąmet. Dalis mokosi nuotoliniu būdu, nes jų motyvacija ir reikalavimai jau kiek kiti - jie reikalauja konkrečių žinių, kurias galėtų pritaikyti", - sakė N. Grybauskienė.

Pašnekovė teigė, jog būsimieji elektroninės prekybos agentai mokosi ne tik sukurti internetinį puslapį, tačiau ir nupiešti jo dizainą, kad jis taptų patrauklus pirkėjams, taip pat įgauna žinių apie tinkamą prekių sandėliavimą, logistiką. Šios programos metu studentai mokomi ir rinkodaros, reklamos pradmenų.

„Šiandien sakoma, jog apie trečdalis lietuvių apsipirkinėja internete, - sakė N. Grybauskienė. - Elektroninė prekyba įgauna pagreitį, nes nei pirkėjas, nei žmogus, administruojantis elektroninę parduotuvę, nėra apriboti, pavyzdžiui, galima keliauti ir priimti užsakymus."

Panevėžyje - didelė ir perspektyvi niša

Margaritos Rimkevičaitės mokyklos direktoriaus pavaduotoja teigė, jog mokykla daug metų moko IT technologijų ir smulkiojo verslo organizavimo. Elektroninės prekybos agento mokymo programa - tarsi šių dviejų sričių sintezė.

„Ši programa yra tokia visaapimanti. Jos mokome jau trejus metus, taigi studentai jau laiko paskutiniuosius egzaminus. Ir vis tik ne vien egzaminų rezultatai bus svarbiausi - įdomiausia, kur jie įsidarbins, kur pasuks", - sakė N. Grybauskienė.

Jos teigimu, ir Panevėžyje pamažu randasi parduotuvių, kurios kuria savo elektronines versijas.

Šiemet elektroninės prekybos agento profesiją įgis 14 moksleivių. Mokymasis trunka trejus metus, tačiau priimami 10 klasių baigę moksleiviai, taigi pirmuosius dvejus metus jie vis dar mokosi vidurinės mokyklos kurso, o paskutiniaisiais metais įgyja specialybę.

Besimokantieji šios specialybės turėjo galimybę atlikti praktiką Portugalijoje.

„Kol kas sulaukiau tokio moksleivių grįžtamojo ryšio - kad elektroninė prekyba iš esmės taip pat vyksta ir ten, ir čia, Lietuvoje, tiesiog užsienyje ženkliai daugiau žmonių tuo naudojasi", - sakė N. Grybauskienė.

Elektroninę parduotuvę sukurti nėra labai sudėtinga, tačiau klausimas - kiek žmonių bus pasirengę įsigyti prekes tokiu būdu?

„Jei Vilniuje jau maisto produktai pristatomi į namus, tai Panevėžyje dar belieka apie tai tik svajoti. Tačiau dėl šios priežasties tai yra didžiulė niša su įvairiomis galimybėmis. Galima iškart kurti savo verslą ir pristatyti ir maisto ir ne maisto prekes", - svarstė N. Grybauskienė.

Praktikos metu darbą derino su kelionėmis

Šiuo metu elektroninės prekybos agento specialybę bebaigianti Jomantė Glemžaitė turi galimybę palyginti praktiką Lietuvoje ir Portugalijoje - mergina į šią šalį buvo išvykusi pagal „Erasmus+" programą.

J. Glemžaitė prisimena, jog Panevėžio bendrovėje vadovas kiek pabijojojo praktikantams leisti patiems kurti elektroninę parduotuvę.

Portugalijos bendrovė, kurioje mergina praktikavosi, turėjo elektroninę kompiuterinių programų ir paslaugų - internetinių puslapių, vizitinių kortelių kūrimo - parduotuvę.

„Nežinau, ar daug šiai įmonei padėjome - visą mėnesį kūrėme filmukus apie jų paslaugas. Jau paskutinėmis dienomis mums leido sukurti pagrindinį elektroninės parduotuvės puslapį. Šios praktikos metu buvo ir pramogų, ir kelionių, savaitgaliais aplankėme vandenyną, Lisaboną", - pasakojo J. Glemžaitė.

Paklausta, kaip pasirinko šią specialybę J. Glemžaitė prisiminė, jog į Margaritos Rimkevičaitės mokyklą nusekė įkandin broliui.

„Pasirinkau, atrodo, smulkaus verslo organizavimą. Tačiau jau atėjus man papasakojo apie naują perspektyvią mokymų programą, pasiūlė pabandyti. Na ir pabandžiau,"- sako J. Glemžaitė.

Ji teigia išmokusi programavimo, internetinių puslapių dizaino, gavusi daug žinių apie rinkodarą, verslą, verslo teisę.

Mergina pamažu bando užsiimti prekyba, tačiau savo puslapio dar nėra sukūrusi - tam užtenka reklamos socialiniuose tinkluose. Ji šiuo metu dirba padavėja ir jaučiasi gerai, nors teigia žinanti ir įmonių, kuriose yra reali perspektyva įsidarbinti pagal specialybę.