Aukštųjų mokyklų lyderiai – Vilniaus universitetas ir Kauno kolegija

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge ketvirtus metus iš eilės pirmauja Vilniaus universitetas (VU), dideliu balų skirtumu lenkdamas kitas valstybines aukštąsias mokyklas. Į geriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų penktuką pirmąkart pateko Mykolo Romerio universitetas. Tuo metu tarp geriausių šalies kolegijų pirmauja Kauno kolegija.

Po VU reitinge rikiuojasi Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), M. Romerio universitetas (MRU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA). Pastaroji šiemet iškrito iš lyderių penketo, ją išstūmė viena pozicija aukštyn pakilęs M. Romerio universitetas.

Reitingo, kurį sudarė Demokratinės politikos institutas, rezultatai gauti susumavus daugiau nei 40 įvairių vertinimo kriterijų. Šie kriterijai buvo apjungti į 4 grupes: studijas, mokslą, finansų valdymą bei viešąją nuomonę.

Lietuvos universitetai vertinti pagal tokius rodiklius kaip studijų programų pasiūla, mokslinė produkcija, studijų sąlygos, akademinis personalas, stojančiųjų pasirinkimo pirmumo vertinimas, studentų ir verslo atstovų nuomonė, įvairūs finansinių išteklių valdymo efektyvumo parametrai.

Vilniaus universitetas išlieka ryškiu reitingo lyderiu. Pavyzdžiui, penktąją vietą užėmusį MRU pagal surinktus balus VU lenkia beveik dvigubai, o paskutinėje 14 vietoje likusią Lietuvos kūno kultūros akademiją - 3,5 karto. VU pirmauja beveik visose kriterijų grupėse, tik finansinių išteklių valdymo srityje šią aukštąją mokyklą aplenkė Kauno technologijos universitetas.

„Reitingo rezultatai rodo didelį atotrūkį tarp Lietuvoje veikiančių valstybinių aukštųjų mokyklų. Šimtabalėje vertinimo sistemoje tik 2 universitetai sugebėjo peržengti 50 balų kartelę. Tai signalas, kad norėdami pasiūlyti patrauklias studijas, apimančias tiek aukštą studijų bei mokslo lygį, tiek skaidrų ir efektyvų valdymą, universitetai privalo smarkiai pasitempti. Reitingo duomenys kiekvienai aukštajai mokyklai padės tiksliai identifikuoti, kuriose srityse reikėtų didžiausių pokyčių", - mano Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos iniciatorius, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys dr. Mantas Adomėnas.

Anot jo, net ir reitingo lyderiai - VU bei KTU - neturėtų būti patenkinti savo rezultatais. Jei jų pasirodymas būtų vertinamas dešimtbalėje sistemoje, Vilniaus Universitetas gautų 7, o KTU pažymys balansuotų tarp 5 ir 6. Tuo tarpu 10 iš 14 reitinge įvertintų universitetų nesugebėtų gauti nė ketverto. Tiesa, M. Adomėno teigimu, šie balai nerodo itin žemo Lietuvos universitetų studijų lygio.

„Būtent studijų srityje universitetų rodikliai yra tolygesni, didesni skirtumai ir „duobės" matyti mokslinėje veikloje. Būtent čia daugumai Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų reikėtų smarkiai pasitempti, o valstybei - daugiau investuoti į mokslinius tyrimus. Manau, kad mokslo lygį kilstelės ir universitetų jungimosi planai. Apsijungti žada Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, kurti konsorciumą - Klaipėdos ir Šiaulių universitetai", - teigia M. Adomėnas.

Vienas iš aukštosios mokyklos vertinimo kriterijų - studentų ir verslo lyderių (darbdavių) požiūris į studijas. „Vienas įdomiausių faktų, paaiškėjusių atlikus požiūrio tyrimus, yra tas, kad vyresnių kursų studentai kur kas skeptiškiau vertina studijų kokybę negu pirmakursiai ar antrakursiai. Jei pirmame kurse linkusių rinktis tą pačią studijų programą, net jei už ją reikėtų mokėti visą kainą, yra 58 proc., tai ketvirtame kurse ši dalis sumažėja iki 34 proc." - pastebi tyrimus atlikusios kompanijos „Macroscope" tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Anot jos, atsižvelgiant į tai, kad būtent vyresni studentai turi galimybę susidaryti tikslesnį vaizdą apie universiteto suteiktas paslaugas, o dalis jų - dar ir palyginti jas su studijomis užsienyje, šios išvados turėtų priversti Lietuvos universitetus susimąstyti. „Ketvirtakursiai studentai gali pateikti bene objektyviausią studijų vertinimą. Deja, jų nuomonė apie šalies universitetus yra dar prastesnė nei bendras visų studentų vertinimas", - sakė R.Lazdin.

Kolegijų lyderė - Kauno kolegija

Pirmąkart sudarytoje kolegijų vertinimo skalėje pirmauja Kauno kolegija. Nuo jos nežymiai atsilikdama antroje vietoje rikiuojasi Vilniaus kolegija. Po jų pirmajame penketuke taip pat rikiuojasi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Žemaitijos kolegija bei Klaipėdos valstybinė kolegija. Iš viso įvertinta 21 kolegija.

Kaip pastebi reitingo sudarytojai, jei Lietuvos valstybinių universitetų reputacija visuomenėje beveik sutampa su jų pozicija reitinge, tai kolegijų atveju situacija visai kitokia. Dalis kolegijų, kurios pagal turimą reputaciją užimtų labai aukštas vietas, bendrame reitinge rikiuojasi toli nuo lyderių ir užima pozicijas antrajame dešimtuke.

„Tokį nesutapimą tarp objektyvių studijų vertinimo kriterijų ir visuomenės nuomonės galima paaiškinti tuo, kad kolegijos Lietuvoje yra gana jaunos - kolegijų sektoriui vos 10 metų. Todėl nenuostabu, kad, kitaip negu universitetų atveju, dar nenusistovėjo kolegijų reputacija visuomenėje, nesusiklostė verčių hierarchija viešojoje erdvėje. Tai dalykai, kurių nesukursi trumpalaikėmis reklamos kampanijomis. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu šis atotrūkis turėtų pranykti", - sako M. Adomėnas.

Kaip sudėtinė reitingo dalis atlikti studentų ir darbdavių požiūrio tyrimai parodė, kad apie kolegijas visuomenėje informacijos dar labai trūksta, o darbo rinkoje vyrauja gan neigiamas požiūris į šių švietimo įstaigų teikiamą išsilavinimą. Pavyzdžiui, pasiteiravus verslo lyderių, kokią Lietuvos kolegiją išrinktų savo atžalai, beveik trečdalis negalėjo atsakyti, o 29 proc. nesirinktų nė vienos.

Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą nuo 2007 m. atlieka Demokratinės politikos institutas, šių metų požiūrio tyrimus padėjo atlikti socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope". DPI Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą sudaro kasmet nuo 2007 m.