Apsauginių apmokymas

Įsivaizduokite: dirbate apsauginiu viename iš daugiausiai žmonių apgyvendinančių viešbučių. Staiga, vėlyvą vakarą, pro duris įsiveržia agresyviai nusiteikusių jaunuolių kompanija ir ima atvirai demonstruoti šaunamąjį ginklą, gąsdinti viešbučio vestibiulyje lūkuriuojančius svečius. Jūsų, kaip apsauginio tikslas, siekiant išvengti nuostolių ir kitų sutrikdymų, užtikrinti viešbutyje esančių svečių ir darbuotojų saugumą. Kaip elgsitės? Galite tik spėlioti. Nesusidūrę su panašia arba kita ekstremalia situacija akis į akį, negalite būti tikri dėl savo veiksmų, todėl norint išvengti nežinomybės ir atsidūrus kritinėje situacijoje jaustis užtikrintu savo gebėjimais, būtinas specialus pasirengimas. Padėti išsiaiškinti, kokį pasirengimą turi turėti apsaugos specialistai, mums sutiko IBSSA (International Body Quard and Security Sevice Association) atstovas Lietuvoje, Italijos Security Akademijos profesorius, Lietuvos tradicinio aikido federacijos prezidentas Vladimiras Lisicynas.

Nuotrauka: V. Lisycino vedamas seminaras Italijos spectarnyboms.

Dar prieš pokalbį, pasidomėjus apie saugos tarnybos specialistų paruošimą Lietuvoje, paaiškėjo liūdna situacija. Didžiausias dėmesys skiriamas teorinėms žinioms ir teisiniam darbo veiklos reglamentavimui, o fiziniam pasirengimui - menkas. Faktas nėra iš piršto laužtas, jį patvirtina asmenine patirtimi remdamasis jaunuolis, kuris net neslepia, jog svarbiausia yra tiesiog išklausyti kursą, išlaikyti egzaminą ir gauti pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti apsauginiu. Tačiau kokie tikrieji egzaminą išlaikiusio žmogaus praktiniai gebėjimai, būtini dirbti šį rizikingą darbą, ne visiems rūpi. Tai pripažįsta ir pats seminarus spectarnyboms vedantis, ilgametę patirtį šioje srityje turintis bei už pasiekimus tarptautiniu lygiu pripažintas sensėjus V. Lisicynas. Profesorius skatina atkreipti dėmesį ir į Europoje šiuo metu vykstančius pokyčius, dėl kurių, tikina, apsaugos paruošimo lygis Lietuvoje turėtų tik augti ir stiprėti.

Kokias žinias ir kokius gebėjimus turi turėti apsauginiai?

Pasak Vilniaus tradicinio Aikido-Aiki-Budo-Kempo centro vadovo V. Lisicyno, pirmiausia, apsaugos darbuotojai turi būti drąsūs ir ryžtingi, turėti gabumų atlikti kovinius elementus, kurie padeda įveikti bet kokį pasipriešinimą. Kitaip tariant, apsauginiams reikia išmokti įveikti bet kokį judesį iki kol jis bus atliktas. Kad tai gebėtų atlikti, apsauginis turi:

• išmanyti kovos techniką su beginkliu, ginkluotu, grupiniu ar specialaus paruošimo priešu - boksininku, kovotoju ir pan.;
• turėti kovinių ir savisaugos įgūdžių;
• išmanyti beginklius puolimo ir gynybos metodus;
• mokėti kontratakų kombinacijas nuo smūgių rankomis ir kojomis;
• išmanyti sugriebimo metodiką ir išsilaisvinimo būdus iš jo;
• žinoti metimų techniką;
• gebėti veikti su ginklais, naudotis po ranka esančiais daiktais savigynai ir priešo nukenksminimui;
• gebėti praktiškai taikyti apieškojimo, sulaikymo ir konvojavimo žinias, žinoti teisinius pagrindus;
• mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

Nuotrauka: Kovinių veiksmų demonstracija pasauliniame kovos menų festivalyje Pietų Korėjoje.

Pasiruošimas praktikuojant kovos menus

Kovos menai, tokie kaip aikido ir dziudo, pripažinti kaip vieni geriausių norint įgyti praktinį, veiksmingą ir saugų būdą kontroliuoti, neutralizuoti ir sulaikyti įtariamąjį nusikaltėlį. Atliekami koviniai veiksmai leidžia saugos tarnybos darbuotojams save paruošti visapusiškai - tiek fiziškai, tiek morališkai, tiek psichologiškai. Daug kartų kartojami judesiai, laikui bėgant padeda natūraliai ir ramiai reaguoti į situaciją. Aikido kovos technikos ugdo ne tik asmens taktinius gynybinius įgūdžius, bet ir greitą reakciją, atkaklumą, drąsą, ryžtą, vidinį stiprumą, ištvermę bei pasitikėjimą savimi. Minėtasias būdo savybes taip pat ugdo ir tradicinis karate, tačiau šis kovos menas nėra tinkamas spectarnybų darbuotojų paruošimui. Jis moko ne gintis, bet pulti. Praktinių užsiėmimų metu naudojami spyriai, smūgiai ir kiti panašūs, sužeisti galintys veiksmai, o juk apsauginio darbas reikalauja saugių, dažniau gynybinių įgūdžių. Užsienio šalyse priimtina, kad saugos tarnybos specialistai ruošiasi ir praktikuojant dziudo. Tai taip pat saugus, gynybinių įgūdžių mokantis ir juos lavinantis kovos menas. Užsiėmimų metu siekiama ne sužeisti, bet išbalansuoti priešininką, jį neutralizuoti. Dziudo technikos praktikavimas, kaip ir aikido, padeda žmonėms vystyti stiprybę, ištvermę, lankstumą, greitį, kovingumą, kontroliuoti savo jausmus, emocijas ir proveržius. Taigi, asmenys, praktikuojantys kovos menus, tampa stipresni, greitesni ir stabilesni.

 
Nuotrauka: Užlaužimo elementai demonstruojami Aikido-Aiki- Budo- Kempo centre. 

Fizinis parengimas

Kad detaliai atidirbtų savo taktinius įgūdžius, asmenys dalyvauja aktyviuose praktiniuose užsiėmimuose. Kaip ir minėta ankščiau, svarbiausia įgyti veiksmingų gynybos elementų - nesinaudojant ginklu, rankų ir kojų kombinacija gebėti gintis ir apginti kitus nuo sužeidimų, apsisaugoti nuo staigaus užpuolimo. Apsauginiai nepajėgs to užtikrinti, jeigu neišmanys skausmingų energetinių taškų. Būtent praktinis darbas su jais - viena iš pagrindinių fizinio kovinio pasirengimo sudedamųjų dalių. Praktiniai užsiėmimai moko asmenį greitų ir optimalių technikų, kaip nenaudojant ginklo neutralizuoti ginkluotą nusikaltėlį 2 - 3 koordinuotais judesiais.

 
Nuotrauka: Rankos riešo užgriebimas atimant iš priešininko ginklą. Vienas iš efektyviausių nuginklavimo veiksmų pagal Tenchi Bogyo Ryu®" mokymo sistemą.

Treniruojantis koviniais metodais pravartu žinoti, kad stipriausią smūgį galima suduoti tada, kai ranka yra visiškai atpalaiduota, kadangi įtempti raumenys blokuoja viduje slypinčią jėgą. Per užsiėmimus, remiantis patentuota specialiąja Spetsnaz/Specnaz Global® sistema, sutampančia su tradicinio kovinio Tenchi Bogyo Ryu (visatos gynybos mokyklos) filosofija ir gynybine praktika (civilinių - Komin, policijos - Keisatsu, kariuomenes - Gunjin), fizinis apsauginių paruošimas vyksta keliais lygiais, atsižvelgiant į apsauginio darbo specifiką: vieniems reikia daugiau skirti dėmesio savigynos veiksmams, kitiem - išvengti šūvio. Apsaugai ruošiami specialistai laiko išbandymus kliūčių ruože, mokosi įveikti ekstremalias situacijas praktiškai, tinkamai pasišalinti iš jų. Mokymai apima ir darbą su įvairiais tradiciniais japoniškais ginklais: Jo (lazda), Bo (ilga lazda), Keisatsu Bo (policininko lazda), Tanto (peiliu). Vykdant fizinį pasirengimą per kovos menus, apsaugos specialistai taip pat mokosi ir apgaulingų gynybinių veiksmų bei saugią gynybinę stovėseną. Labai svarbu suprasti, kad pasiruošimas rizikingam darbui labai priklauso nuo vikrumo, ištvermės, koordinacijos ir balanso, todėl apsauginiai turėtų nepamiršti savarankiškai vykdyti sistemingą fizinį lavinimą.

Nuotrauka: darbas su tradicinėmis japoniškomis lazdomis Aikido-Aiki-Budo- Kempo kasmetinėje stovykloje.

Nuotrauka: Priešo neutralizavimas ir sulaikymas lazdomis.

Psichologinis parengimas

Rizika, iššūkiai ir pavojai, be abejonės, apsauginių darbe reikalauja stipraus psichologinio pasirengimo. Be jo sunku tikėtis, kad atsidūręs gyvybei pavojingoje situacijoje, žmogus gebės adekvačiai elgtis ir efektyviai veikti. Pirmiausia, apsauginiams labai svarbu įveikti baimės barjerą. Viena iš rekomendacijų - kovoje su užpuoliku nežiūrėti jam į akis. Kita vertus, net ir elementariam smūgiui reikia būti psichologiškai pasiruošusiam. Tai reiškia, kad būtina nors kartą atlikti tam tikrus smūgius, kad pajusti, kur tikslingiausia juos taikyti, iš kokios distancijos, kokį atoveiksmį tie smūgiai duoda kitam asmeniui ir panašiai. Tik tada, kai žmogus patiki pats, kad smūgis veikia, jaučia, kad gali ir žino kaip jį atlikti - jis yra psichologiškai pasirengęs šiam veiksmui realioje situacijoje.

O dabar įsivaizduokite: apsauginis, kuris neturėjo specialaus psichologinio mokymo, sudėtingomis sąlygomis turi nuskaityti objektą, kur įmanoma slepiasi ginkluotas įsibrovėlis. Kaip jis veikia? Ar galime būti tikri, kad jis gali veikti kvalifikuotai? Atsakymas paprastas - ne. Tokiam susidūrimui su realiu pavojumi, apsauginiai ruošiami specialiai iš anksto, remiantis ne instrukcija, bet patirtimi gauta per veiksmą. Tai reiškia, kad praktinių užsiėmimų metu modeliuojamos įvairios realios kritinės situacijos, kuriose apsauginiai yra neišvengiamai priversti susidurti akis į akį su pavojumi. Tokia reali praktika, pirmiausia, jiems padeda susikurti geriausius savo veiksmų modelius, antra - suprasti, kaip elgtis ateityje atsidūrus panašioje situacijoje ir trečia - priprasti prie ekstremalių veiksmų. Kitaip tariant, mokomieji praktiniai užsiėmimai juose ugdo valingas asmenines savybes - drąsą, ryžtą, savikontrolę, ištvermę - visa tai formuoja psichologinį stabilumą. Kiekvienu atveju mokomosios situacijos kuriamos skirtingos ir palaipsniui sunkinamos.

Nuotrauka: V. Lisicyno vedamas seminaras Airijoje.

Nuotrauka: mokomasi, kaip neutralizuoti agresyvų priešą dviems.

Darbuotojų kultūros ir etikos lygis

Profesorius V. Lisicynas skatina atkreipti dėmesį ne tik į fizinį ir psichologinį apsauginių paruošimą, bet ir į tai, kad žmogus būtų atitinkamai paruoštas kultūros atžvilgiu. Apsauginiai turi išmanyti elgesio taisykles ir gebėti praktiškai jomis vadovautis tam tikrose vietose, pavyzdžiui, teatre, kazino, klube ir kitur. Pagrindiniai apsauginiui keliami reikalavimai yra šie: žmogus turi žinoti kada ir kiek galima kalbėti, neturi padėti nešti krovinių, paketų ar kitų daiktų, neturi būti matomi, turi išmanyti kaip disponuoti ginklu ar kitomis gynybos priemonėmis, taip pat apsauginis turi laikytis aprangos etiketo.

Nuotrauka: Pažymėjimų įteikimas Italijoje, išklausiusiems seminarą.

Ieva Avchimovič