Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.


Žvejyba žiemą

2014-01-14 16:25   Peržiūros : 20308   Spausdinti


 Ledas, apšvietimas ir žuvų elgesys


Apšvietimo intensyvumas ir trukmė informuoja vandens gyvius apie tam tikrus gamtos pokyčius, o tai lemia jų elgesį.


Žiemos pradžioje daugelis šilumą mėgstančių žuvų (karpiai, karosai, lynai) spalio–lapkričio mėnesiais susimeta į didelius būrius ir keliauja į vadinamąsias žiemojimo duobes. Pusiau sustingę, beveik nejudėdami jie čia išbūna maždaug tris mėnesius. Karpiai laikosi gelmėje, labai tankiai susispaudę. Šalia gali būti salačių, lynų. Paspaudus šaltukui, kaimynystėje gali įsikurti ir karšių, tačiau orams atšilus jie palieka duobę ir iškeliauja ieškoti maisto.

Ešeriai, lydekos, sterkai rudenį pasitraukia į gilesnes vietas, o vandenį uždengus ledui grįžta į rugsėjo mėnesio medžioklės plotus. Karosai, aukšlės ir kuojos labai retai palieka vasarą pamėgtas vietas.


Negiliuose telkiniuose ir ten, kur nedaug maisto, karosai pasislepia po lapais arba įsirausia į dumblą. Dumble jie ilgiau išbūna tik šiauriniuose rajonuose, o piečiau, vandeniui pradėjus šilti (maždaug vasarį), jie vėl aktyvūs. Jei žiema nėra labai šalta, tikimybė pagauti karosą – didelė.

Ledo danga keičia plėšrių žuvų elgesį. Ešeriai priskiriami prie prietemos ir dieninių plėšrūnų, lydekos – prietemos, sterkai – prie stiprios prietemos.


Rudenį ešeriai ir lydekos maitinasi visą parą: dieną gaudo aukas iš pasalų, o prietemoje išplaukia į atvirus vandenis ir medžioja.


Sterkai gali pasikliauti regėjimu tokiomis sąlygomis, kur kitos žuvys matyti negali, todėl jiems medžioti geriausiai sekasi didelėje prietemoje.


Prietemoje ir prieš aušrą lydekos ir ešeriai mato kaip dieną, o žuvys pradeda atsiskirti nuo būrio, taigi plėšrūnams garantuojama sėkminga medžioklė. Visiškai sutemus daugumas mažųjų žuvelių nusileidžia ant dugno ir sustingsta. Plėšrios žuvys tuo metu nebemedžioja.


Beje, žiemą gerokai susilpnėja gaudomų žuvų reakciją į galimą pavojų.


Ieškant plėšrūnų dideliuose vandens telkiniuose, nebūtina ieškoti jų duobėse ir po šaknimis. Daug dažniau jų galima užtikti prie ledo, neuždengto sniegu, plotelių: silpna, išskaidyta šviesa vilioja į tokias vietas aukšles ir kitas smulkias žuveles.


Beje, tyrimai parodė, kad šios vietos traukia ir ešerius, tiek jaunus, tiek subrendusius. Subrendę ešeriai tiesioginės šviesos vengia ir sukasi aplink tokį plotelį tamsoje.

Poledinei žūklei naudojami įnagiai gali būti labai kuklūs, nes svarbiausia sėdėti prie lede išgręžtos eketytės. Anksčiau daugelis žvejų poledinės žūklės „meškeres“ gamindavosi patys, dabar viską, pradedant grąžtu ir baigiant šiltu žvejo kostiumu, galima nusipirkti žūklei skirtose parduotuvėse. Juo labiau, kad poledinės žūklės įranga kainuoja pigiau už šiltajam sezonui skirtas meškeres.


Vandens temperatūra ir žuvų elgesys


Vandens temperatūra – reikšmingiausias gamtos veiksnys, turintis tiesioginės įtakos žuvų medžiagų apykaitai.

Visas žuvis pagal temperatūros, kuriai esant įmanomas normalus jų egzistavimas, galima suskirstyti į mėgstančias šilumą (karpiai, karosai, lynai, eršketinės žuvys) ir mėgstančias šaltį (upėtakiai, lašišos, vėgėlės, kt.).

Pirmųjų medžiagų apykaita aktyviausia esant +17–+28°С, temperatūrai sumažėjus iki +17°С, maisto ieškosi lėčiau. Žiemą daugelio žuvų medžiagų apykaita apskritai sustoja. Žiemą jos praleidžia vandens telkinių gelmėje beveik nejudėdamos.

Šaltį mėgstančioms žuvims optimaliausia yra +8–+16°С temperatūra. Žiemą jos aktyviai maitinasi, o neršia rudenį ir žiemą.

Prie atšalimo ir vandens temperatūros sumažėjimo žuvys pripranta per 17–20 parų.

Vandeniui atšąlant ilgam, žuvys turi turėti ne tik pakankamas riebalų, t. y. energijos, atsargas, bet ir išsaugoti normalią medžiagų apykaitą.



Eketėlės


Eketėlės skersmuo priklauso nuo planuojamų gaudyti žuvų dydžio. Jei ruošiamasi gaudyti tik ešerius, užteks grąžto su 4 colių (10,16 cm) skersmens sraigtu. Jei tikitės sugauti lydeką, vaivorykštinį upėtakį ar kokią apvalaus kūno žuvį, reikės grąžto su mažiausiai 6 colių (15,24 cm) skersmens sraigtu. Dar stambesnių žuvų, tų pačių lydekų ar didelių vaivorykštinių upėtakių, žvejybai teks gręžti iki 10 colių (25,4 cm) skersmens eketes.


Jaukas


Didžioji dalis žiemą iš po ledo traukiamų žuvų sugaunama ant mailiaus. Šis jaukas gerokai pranašesnis už kitus. Nėra blogi ir kiti: lervos, kruopos ir pan., tačiau gyvas mailius dažnai būna geriausias. Taip pat galima naudoti ir dirbtinius jaukus.



Strategija


Paradoksalu, bet atrodo, kad poledinę žūklę mėgstančiųjų daugiau negu žvejojančiųjų vasarą. Nepaisant gamtos kaprizų ir kartais pasitaikančio visiško nekibimo, žiemą taip pat įmanoma neblogai žvejoti. Tiesa, reiktų tinkamai įvertinti situaciją konkrečiame vandens telkinyje. Praverstų žinoti, kad net žiemą maždaug 20–35 rūšių žuvys (priklausomai nuo vandens telkinio) intensyviai maitinasi nepaisant atmosferinio slėgio pokyčių. Žinoma, kiekvieną konkrečią rūšį reikia žvejoti skirtingai, reikia ir bent jau minimalių žinių apie žuvų elgesį žiemą.

Žiemą ne visos žuvys ne tokios aktyvios kaip vasarą, tačiau ešeriai ir sterkai išlieka ganėtinai aktyvūs. Žvejojant ešerius net rekomenduojama aktyviai judinti jauką. Yra specialių poledinei žūklei skirtų meškerėlių su vibruojančiu meškerykočiu, bet jauką galima judinti ir patiems. Žiemą neblogai kimba lydekos, tačiau prieš lipant ant ledo reikia nusiteikti, kad daugiau kibs įvairaus mailiaus.

Žvejyba prasideda tuo, kad jaukas nuleidžiamas ant dugno, ten paliekamas kelias minutes pagulėti, vėliau pradedamas kelti į viršų iki pat eketėlės krašto. Jaukas pakeliamas maždaug metru per vieną kilstelėjimą.


Išmėginę vieną eketėlę ir nieko nepagavę, keiskite vietą. Jei pagavote žuvį, kitu „metimu“ nuleiskite jauką į panašų gylį, palaikykite jį ten ir pradėkite „žaidimą“ iš naujo. Jei žuvys vėl nustos kibti, pragręžkite dar vieną skylutę. Jei turėsite kelias „paruoštas“ eketėles, galėsite pakaitomis jas kaitalioti.


Naudinga žinoti


Neverta stambios žuvies traukti iš eketės plonu valu. Ją ištraukti vertėtų ranka dviem pirštais suėmus galvą šalia žiaunų. Kabliuką ištrauksite kelis kartus paspaudę žiaunų viršų – žuvis pati išsižios.

Prieš pat eketėlę žuvis pradeda stipriau priešintis. Jei ji bus užtamsinta, kad ir mestelėjus gniūžtę sniego, žuvis pradės elgtis ramiau. Atsargines ir nenaudojamas eketėles reiktų užberti sniegu, nes iš apšviestų vietų žuvys traukiasi.

Ten, kur krantas vingiuotas, pasitaiko vietų miško šešėlyje. Tokiose vietose, jei leidžia gylis, susirenka žiemą šviesos vengiančios žuvys. Jei žvejojant prie dugno pagaunami tik smulkūs ešeriai, pamėginkite žvejoti kokiu pusmetriu aukščiau. Dažnai stambesni ešeriai laikosi virš mailiaus.

Gręždami ledą, iš eketėlės jį meskite prieš vėją. Už ledo, išmesto pavėjui, kauburėlių, nuolat kibs valas žvejojant.

Žvejodami valykite ledą ne tik iš eketėlės, bet ir nuo valo. Neišvalytoje eketėlėje blogiau matyti, kaip kimba, o valas pradeda kibti prie ledukų.
Vertėtų žvejoti ten, kur gausu senų eketėlių. Tai rodo, kad čia neseniai gerai kibo.

Žiemą žuvys laikosi vienoje vietoje arba juda labai lėtai. Ieškokite žuvų, bus linksmiau žvejoti ir greičiau džiaugsitės laimikiu.

Ryte ir vakare geriau kimba mažame gylyje, dieną reikia eiti ten, kur giliau.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Žvejyba, medžioklė, Pramogos, renginių organizavimas, Žvejyba, žvejybos reikmenys, Žvejybos parduotuvės, prekyba žvejybos inventoriumi internetu
Komentarai
Unknown_user_thumb
denas191

tai kaip zvejyba ? kur kimba ?

2011-02-26 19:53
1 2
Straipsnio temą atitinkantys produktai
Mistral žvejo kėdė Kaune
Žvejybinės kėdės Kaune

Žvejo kėdė Kauno žvejybinėje parduotuvėje Šilainiuose, ak...

Lašišų žvejyba Baltijos jūroje
Lašišų velkiavimas Baltijos jūroje

Lašišų žvejyba Baltijos jūroje, lašišų velkiavimas Baltij...

Gyva žuvis, šviežia rūkyta žuvis, kulinariniai žuvies gaminiai Kaune, Vilniuje, Išlaužas

Išlaužo žuvis, gyva žuvis, rūkyta žuvis, šviežia atvėsint...

1 2
Aukšlių žvejyba

Aukšlių žvejyba

Kaip žvejoti aukšles, meškerės aukšlių žvejybai, pašarai ir masalai aukšlėms 

raudžių žvejyba

Raudžių žvejyba

Kaip žvejoti raudes, įranga raudžių žvejybai, masalai raudėms ir raudžių šėrimas 

Menkių žvejyba Baltijos jūroje, Klaipėdos priekrantėje

Rudenį Lietuvos pajūris visiškai ištuštėja. Tačiau ir tuomet čia galima rasti puikiausią pramogą. 

palapinė žvejybai žiemą

Palapinė žieminei žvejybai

Žieminės žvejybos palapinė, kaip išsirinkti, kaip sukomplektuoti įrangą patogiai naktinei žvejybai 

Plekšniu žvejyba nuo kranto

Plekšnių žvejyba nuo kranto

Plekšnių žvejyba Baltijos jūros paplūdimiuose Surf tipo meškerėmis 

Žvejyba dugnine meškere

Dugninės žvejybos meškerė

Kaip išsirinkti meškerę ir įrangą dugninei žvejybai 

Karšių žvejyba

Vasarinė karšių žvejyba

Šiltuoju metų laiku viena iš įdomiausių žvejybų - karšių gaudymas: nuo ko priklauso kibimas? 

Karosų žvejyba

Karosų žvejyba

Kaip žvejoti karosus, pašarai ir masalai karosams. 

Įranga karpių žvejybai

Karpių žvejyba

Karpių gaudymas, karpių žvejybos įranga, karpių jaukinimas. 

plastikinė valtis

Kaip išsirinkti plastikinę valtį

Kokią plastikinę valtį pirkti, geriausios plastikinės valtys 

Lydekos gaudymo žuvele sistemėlė

Lydekos gaudymas gyva žuvele

Lydekos žūklė naudojant gyvą žuvelę, sistemėlė meškerei ir lydekos gaudymas skrituliais. 

Meškerė stintų žvejybai

Naktinė stintų žvejyba

Naktinės stintų žvejybos inventorius, įranga, gaudymo būdai ir stintų gaudymo vietos 

Žieminė blizgė švytuoklė

Žieminės blizgutės

Kaip išsirinkti žieminę blizgutę, žieminių blizgučių tipai 

Menkių žvejyba Norvegijoje

Menkių žvejybos įranga

Netikėkite, kad menkės kimba ant bet ko, gera įranga menkių žvejybai ženkliai padidina laimikį 

Į Norvegiją - ne tik grožėtis fiordais ir žvejoti menkių

Kelionės metu - 2 mlrd. uolienos, kuriose randami pirmieji gyvybės užuomazgų pėdsakai bei 12X23 kilometro skersmens kosminės kilmės krateriai. 

Rudeninė lydekų žūklė

Lydeka - pati populiariausia ir, galima drąsiai sakyti, pati geidžiamiausia mūsų vandenyse gyvenanti žuvis. Kiekvienas vos prakutęs meškeriotojas, nors kartą nuskandinęs blizgę vandenyje, jaučia "pareigą" sugauti lydeką.  

Briaunotos ir plunksnuotos avižėlės

Žvejyba avižėle

Kaip išsirinkti žvejybai avižėlę,kaip parinkti tinkamą sargelį, žaidimas avižėle 

Žvejyba ant pirmojo ledo

Žvejyba ant pirmojo ledo

Kiapževejoti ant pirmojo ledo, kokias blizgutes naudoti skitringu dienos metu, apniukusią ar saulėtą dieną, pirmaledžio ešeriai 

Žvejai ant Kuršių marių

Įmonės vakarėlis Nidoje su stintų žvejyba

Žieminė įmonės išvyka ant Kuršių marių 

zvejyba ziema

Žvejyba žiemą

Įranga, jaukas, eketės, apšvietimas, žuvų elgesys ir daugiau. 

Kanarai

Žvejyba ir jūrinės ekskursijos Kanarų salose, Tenerifėje

Ką žvejų rojuje, Tenerifėje, verta patirti. Kokia žvejyba įspūdingiausia. Kiek kainuoja išsinuomoti jachtą. 

Corbis nuotr.

Tikroji lašišos kepsnio vertė

Mokslininkai pataria dirbtinai išaugintų lašišų kepsnius valgyti ne dažniau nei kartą per mėnesį. Kodėl? 

Vėžiai: jų gaudymas

Vėžiai, vėžių gaudymas

Vėžiavimas, masalai vėžiams, vėžių gaudymo įranga, Kokių Lietuvoje galima aptikti vėžių, kaip juos gaudyti, apdoroti ir valgyti. 

zvejyba ant ledo

Pavojai ant ledo

Patarimai, kaip išvengti rimtų pavojų ir traumų ant trapaus ledo. 

Tvenkinių įžuvinimas

Žuvų polikultūra vandens telkinyje - geriausias ekologinis sprendimas. 

AFP PHOTO/Scanpix

Žvejyba ant pirmojo ledo ir jos pavojai

Siekdami išvengti nelaimingų atsitikimų, žvejai turi sugebėti atskirti pavojingą ledą. 

Kiršliai ir jų gaudymo ypatybės

Šiandien kiršlys paplitęs didesnėje Europos dalyje, nuo Prancūzijos iki Uralo kalnų. Gausiau aptinkamas šiauriniuose kraštuose. 

Echolotai

Žodį ‘sonaras’ (echolotas) sudaro tris reikšmės: garsas, judėjimas ir buvimo vieta. Sonaras buvo sukurtas per Antrąjį pasaulinį karą povandeninių laivų sekimui. Echolotą sudaro siųstuvas, keitiklis, imtuvas ir vaizduoklis. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2 3 4 5

Zietelos g. 4, Vilnius
Telefonas: +370-5-2330307, +370-5-2337944, Mobilus: +370-699-36062, El. paštas: info@jukonus.lt
Karpių, lydekų, karosų, upėtakių, šamų žvejyba
Kintų mst., Šilutės r.
Telefonas: +370-441-47339, Mobilus: +370-698-44853, El. paštas: info@kintai.lt

Marijampolis, Paberžės sen., Vilniaus r.
Mobilus: +370-615-63331, El. paštas: mindaugas.visalga@gmail.com

Jonušų k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r.
Mobilus: +370-682-15620, +370-687-17935, El. paštas: info@aisesgidai.lt

Žvejų g. 1, Kalveliai, Vilniaus r.
Telefonas: +370-5-2495271, Mobilus: +370-620-92000, +370-618-29087, El. paštas: info@akvilegija.lt

Arnionių k., Molėtų r.
Telefonas: +370-383-42144

Arvydų k., Vilniaus r.
Telefonas: +370-618-00680, +370-5-2422668

Naujoji g. 2C, Alytus
Telefonas: +370-315-73903, El. paštas: auksinislynas1@gmail.com

Žvejųg. 24, Klaipėda
Mobilus: +370-601-18168, El. paštas: laisvalaikis@hotmail.lt

Naujųjų Kietaviškių km., Elektrėnų sav.
Telefonas: +370-346-44662, Mobilus: +370-656-39777, El. paštas: karolis@bartzuve.lt
1 2 3 4 5
Kompanijų produkcija
Mistral žvejo kėdė Kaune
Žvejybinės kėdės Kaune

Žvejo kėdė Kauno žvejybinėje parduotuvėje Šilainiuose, ak...

Lašišų žvejyba Baltijos jūroje
Lašišų velkiavimas Baltijos jūroje

Lašišų žvejyba Baltijos jūroje, lašišų velkiavimas Baltij...

Gyva žuvis, šviežia rūkyta žuvis, kulinariniai žuvies gaminiai Kaune, Vilniuje, Išlaužas

Išlaužo žuvis, gyva žuvis, rūkyta žuvis, šviežia atvėsint...

Karpių žvejyba Išlaužo tvenkiniuose

Karpių tvenkiniai, pramoginė karpių žvejyba

Kompanijų produkcija
Mistral žvejo kėdė Kaune
Žvejybinės kėdės Kaune

Žvejo kėdė Kauno žvejybinėje parduotuvėje Šilainiuose, ak...

Lašišų žvejyba Baltijos jūroje
Lašišų velkiavimas Baltijos jūroje

Lašišų žvejyba Baltijos jūroje, lašišų velkiavimas Baltij...

Gyva žuvis, šviežia rūkyta žuvis, kulinariniai žuvies gaminiai Kaune, Vilniuje, Išlaužas

Išlaužo žuvis, gyva žuvis, rūkyta žuvis, šviežia atvėsint...

Karpių žvejyba Išlaužo tvenkiniuose

Karpių tvenkiniai, pramoginė karpių žvejyba

Mankšta 13 nėštumo savaitę

13 nėštumo savaitė

Trylikta savaitė yra pirmo nėštumo trimestro pabaiga. Jūsų vaikelis yra maždaug persiko dydžio ir sveria apie 25 gramus daugiau

Baravykai po medžiu Valgomieji ir į juos panašūs nuodingieji arba menkaverčiai grybai

Prisiminkime kaip atpažinti valgomus grybus ir jų nesumaišyti su nuodingais grybais

dietos pagal kraujo grupes Dieta pagal kraujo grupę

Dieta pagal kraujo grupes

Kelionė į Maroką Kelionė į Maroką

Ką pamatyti Maroke, lankytinos ir įdomios Maroko vietos, automobiliu po Maroką

Maisto derinimo principai

Ar žinojote, kad po sočių pietų daug geriau jausimės suvalgę gabalėlį šokolado, nei vaisių?

Burokėlių ir keptų svogūnų mišrainė žiemai Burokėlių mišrainė su keptais svogūnais žiemai

Burokėlių ir keptų svogūnų mišrainė žiemai

Ką veikti taline Ką veikti Taline

Talinas yra vienas iš nedaugelio Europos miestų, kur puikiai jausis ir keliautojas, turintis kelis eurus piniginėje, ir prabangą mėgstantis turistas

Cukinijos su ananasais Cukinijos su ananasais

Cukinijų ir ananasų mišrainė.

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Pomidorai, nušveičiantys “dūšią“

Aštriai marinuoti agurkėliai Aštriai marinuoti agurkėliai

Aštriai marinuotų agurkų receptas.

Suknelių mados 2019 Moteriškų suknelių mados 2019

Suknelių mados tendencijos 2019 metais. Madingos suknelės 2019

Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.