Vegetarizmas

Prieš skaitydami straipsnį atsakykite sau į keletą klausimų: ar stengiatės sveikai maitintis? Ar jūsų mitybos racione mažai gyvulinės ir daugiau augalinės kilmės produktų? Ar rūpinatės savo svoriu laikydamiesi vegetarinės dietos? Gal būna dienų, kada jaučiatės mieguistas, stokojate ištvermės, jaučiate nuotaikų svyravimą ir nerandate atsakymo, kodėl? Jei į daugelį klausimų atsakėte „taip" arba norite susipažinti su vegetarinės mitybos principais, jums vertėtų skirti kelias minutes ir perskaityti šį straipsnį.

Žiniasklaidos priemonėmis vis dažniau girdime aštrias diskusijas, kurios verčia susimąstyti - maistas, kurį valgome - pavojingiausias ginklas mūsų sveikatai. Taigi, rūpindamiesi savo sveikata ir grožiu dažnai drastiškai imame atsisakyti kai kurių maisto produktų tikėdami, kad tai mus apsaugos nuo būsimų ligų, arba išspręs jau esamas sveikatos ar grožio problemas. Dėl šios priežasties atsiranda vis daugiau žmonių propaguojančių vegetarizmą. Vegetarizmas - tai mitybos būdas, kai žmogus maitinasi tik augalinės kilmės produktais. Tikrieji vegetarai, kitaip dar vadinami veganai, iš savo valgiaraščio išbraukia ne tik mėsą, bet ir žuvį, kiaušinius, pieno ir kitus gyvulinės kilmės produktus (įskaitant ir medų), kurie įprastai žmogų aprūpina energija visą dieną. Pasak dietologų, vegetarizmas nėra blogas pasirinkimas, tačiau į tai reikia žiūrėti itin atsakingai - maitintis taip, kad organizmas būtų aprūpintas visomis reikalingomis medžiagomis.

Kodėl vegetarizmas?

Tyrimais įrodyta, kad didžioji dalis visų ligų, įskaitant ir vėžio susirgimus, susijusios su mityba. Vartojant per didelį kiekį gyvulinės kilmės produktų, žmogaus organizmas nebepajėgia susidoroti su riebalų pertekliumi, todėl ima kimštis arterijos, lėtėja medžiagų apytaka, atsiranda sveikatos sutrikimai. Propaguojant vegetarinę mitybą, kurioje yra mažai riebalų, daugiau ląstelienos ir antioksidantų, galima sumažinti lėtinių degeneracinių ligų, tokių kaip nutukimas, širdies vainikinių arterijų ligų, aukšto kraujospūdžio, diabeto, tam tikrų vėžio rūšių (gaubtinės žarnos, krūties, prostatos, skrandžio, plaučių ir stemplės) riziką. Kita vertus, augalinis maistas turi daugiausia gerųjų angliavandenių - tai pagrindinis energijos šaltinis. Dėl jų žmogus jaučiasi žvalesnis ir darbingesnis visą dieną. Tai, kad vegetarinė mityba ilgiau išsaugo sveiką kūną, pripažino jau ne tik medikai, bet jos pranašumus įvertino ir draudimo kompanijos. Kai kuriose šalyse vegetarams, norintiems apdrausti sveikatą, yra siūlomos nuolaidos.

Vegetarinės mitybos principai. Į ką atkreipti dėmesį?

Perėjimas nuo įprastos prie vegetarinės mitybos - drąsus, bet kartu ir pavojingas žingsnis mažai apie šios mitybos ypatumus išmanantiems žmonėms. Žmogus, nusprendęs keisti mitybos įpročius, jau daro didelę klaidą, jei tuoj pat iš savo maisto raciono tiesiog ima ir išbraukia mėsą, žuvį, kiaušinius ir kitus gyvulinės kilmės produktus jų nepakeisdamas kitais, ir minta tik tuo, kas liko neišbraukta: daržovėmis, kruopomis, vaisiais. Vis tik nusprendus tapti vegetaru, mitybą reikia sudėlioti naujai iš pagrindų, į ją įtraukiant ankštinius produktus, sėklas, riešutus, kad organizmas nepradėtų stigti vitaminų, mineralinių medžiagų ar aminorūgščių. Daugiausia dėmesio vegetarams reikia skirti vitamino B, cinko, fluoro, fosforo, geležies, kalcio ir baltymų (aminorūgščių) gavimui, kadangi visa tai lengviau pasisavinti vartojant gyvulinės kilmės produktus. Taigi, kur, kokį vitaminą, mineralinę medžiagą rasti augalinės kilmės produktuose?

Baltimų, kuriuose yra visos aštuonios aminorūgštys, vegetarai gali gauti iš įvairių riešutų, sėklų (sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų), ankštinių daržovių (pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių), grūdų (kviečių, miežių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių), sojų gaminių.

Kaip atpažinti, kad organizmui stinga medžiagų?

Nors mėsa ir kiti gyvulinės kilmės produktai nėra pagrindiniai medžiagų šaltiniai, tačiau nustojus juos valgyti ir nepakeitus jų kitais produktais, turtingais tomis pačiomis medžiagomis, neigiamų pasekmių netenka ilgai laukti. Lentelėje pateikiami pirminiai simptomai, kuriuos siunčia organizmas, kai jam ima trūkti medžiagų. Tinkamai nesureagavus į simptomus, medžiagų trūkumas gali pereiti į rimtesnes problemas, ir laikui bėgant nesubalansuota vegetarinė mityba, užuot geros savijautos, gali tapti visiško organizmo išsekimo priežastimi.

Vegetaro valgiaraštis

Jei norima džiaugtis gera savijauta, vegetarinė mityba reikalauja ne tik žinių, bet ir daug brangaus laiko. Daugelyje parduotuvėje esančių gaminių sudedamosiose dalyse yra gyvulinės kilmės produktų, todėl vegetarai dažniausiai maistą - nuo užkandžių iki karštųjų patiekalų - gaminasi namuose. Ypač, dėl savo skonio ir maistinės vertės, vertinami avinžirniai, iš kurių galima pasigaminti ne vieną skirtingą patiekalą. Taip pat, kaip ir žmonės valgantys mėsą, vegetarai gali pasimėgauti „hamburgeriais", o vasarą pasilepinti ir vegetariniais šašlykais. Vegetariniai šašlykai nėra vien tik daržovės suvertos ant iešmo, kaip daugelis žino ir įsivaizduoja, jie yra gaminami iš prieskoniais pagardintos miltų tešlos, iš kurios vėliau drungnu vandeniu visiškai išplaunamas krakmolas, ir iš gautos masės formuojami šašlyko gabalėliai, savo išvaizda ir skoniu šiek tiek primenantys mėsą. Labai svarbi valgiaraščio dalis yra kokteiliai iš vaisių ir daržovių, kitaip dar vadinami „žalieji kokteiliai", juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Visi žemiau išvardyti ir aprašyti kokteiliai yra praturtinti vitaminais A, B1, B2, B3, B5, B6, C, E ir K, beta karotinu, kalciu, geležimi, magniu, kaliu, fosforu, siliciu, chlorofilu, folio rūgštimi, alfa karotinu, antioksidantais, boro ir aminorūgštimis. Kokteilius ypač maistingais paverčia juose esantys bananai.

Žaliasis kokteilis:

• 1 bananas;
• pusė obuolio;
• 1 stiebelis saliero;
• saujelė špinatų;
• pusė saujelės žemuogių arba braškių;
• pusė saujelės vandenyje išmirkytų migdolų;
• stiklinė vandens.

Visus ingredientus tiesiog sudėkite į vieną indą, įpilkite stiklinę vandens (vanduo neturi apsemti ingredientų) ir suplakite plaktuvu arba trintuvu.

Ypač sotus ir pusryčiams tinkantis kokteilis (2 porcijos) :

• 3 vidutinio dydžio obuoliai;
• didelė sauja špinatų;
• saujelė petražolių;
• 1/2 vidutino dydžio burokėlio;
• 3 vidutinio dydžio agurkai;
• 1/2 avokado.

Į sulčiaspaudę sudėkite obuolius, špinatus, petražoles ir iš jų išspauskite sultis. Tuomet sultis išspauskite iš kitų ingredientų - burokėlių ir agurkų. Atskirai susmulkinkite avokadą ir sudėję į sultis viską išplakite trintuvu.

Gaivus imbierinis kokteilis (2 porcijos) :

• 3 vidutinio dydžio morkos;
• 2 didesni obuoliai;
• 1 cm ilgio imbiero šaknies (jei norite, kad imbieras jaustųsi nežymiai dėkite 0,5 cm);
• 1 apelsinas;
• 1 bananas.

Iš morkų, obuolių ir imbiero išspauskite sultis. Į jas sudėkite apelsino skilteles ir griežinėliais pjaustytą bananą. Viską išplakite trintuvu.

Ieva Avchimovič

Dar daugiau vegetariškų patiekalų rasite vegetarisku receptu skyriuje

Taip pat populiariausi vegetariški patiekalai:

Pyragas su baklažanais ir pomidorais

Brusketa su pomidorais ir mėtomis

Baklažanai su aštriu padažu

Aromatingi troškinti kopūstai

Tailandietiškos agurkų salotos

Moliūgų blynai

Vegetariški indiški blyneliai

Šparaginių pupelių piršteliai

Daugiaryžis su daržovėmis

Cukinijų tortas

Baklažanų suktinukai

Vegetariški blyneliai