Užgavėnės Kaune 2023

2023-02-18 16:09   Peržiūros : 1918   Spausdinti

---

 

Vasario 19 d., sekmadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, prie Aukštosios Fredos dvaro rūmų, vyks Užgavėnių šventė.

 

Dalyvių lauks užgavėniškos linksmybės: žygiuos persirengėlių paradas, kvies Užgavėnių mugė, skambės dainos, šokiai ir žaidimai kartu su Kauno kultūros centro folklore ansambliu „Gadula" (vad. Andrius Morkūnas).

Šventėje vyks gražiausių kaukių rinkimai, Lašininio ir Kanapinio mūšis. Renginio kulminacija - Morės deginimas ir žiemos varymas iš kiemo.

 

Dalyviai kviečiami ateiti su Užgavėnių kaukėmis. Renginio pradžia - 13 val.

Šventės vedėjas - Antanas Laurinkevičius.

Renginį organizuoja Aleksoto bendruomenės centras su bičiuliais.

 

 

Lietuvos liaudies buities muziejus

2023 m. vasario 18 d.

 

Žemaitijos pakelės, miestelio prieigos, miestelis: prekyba kulinarinio ir tautinio paveldo meistrų dirbiniais 10-16 val.

11-13 val. Sveiki atvykę, tiltus palikę! Atvykėlių sutiktuvės.

 

Miestelyje:

10-13 val. Kaukių dirbtuvėlės „Pasidaryk pats". Kauno dailės gimnazijos mokinių UŽGAVĖNIŲ kaukių paroda. Ugniagesių stoginė.

10-15 val. Paštas: atviruko siuntimas, suvenyrai. Paštas.

10-15 val. Kaukių drožėjas meistras Saulius Tamulis. Pasakojimas „Užgavėnių tradicijos ir papročiai". Žeimelio namas.

10-15 val. Pynėjai Virgis ir Roma Šlipaičiai. Žeimelio namas.

Liekarius. Juoko terapija (priėmimas nuo 12 iki 15 val.). Plungės namas.

Persikūnijimo kambarys (priėmimas nuo 10 iki 14 val.). Urmininko namas.

 

Žemaitijoje ir Suvalkijoje:

12-15 val. Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „SPIGENS", Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus folkloro ansamblis „KVĖITYS". Gintališkės sodyboje.

12-15 val. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bazilionių filialo Kurtuvėnų folkloro ansamblis „KURTUOVE", VU Kauno fakulteto folkloro ansamblis „UOSINTA". Darbėnų sodyboje.

12-15 val. Kauno miesto folkloro ansamblis „ŽAISA", Kauno miesto folkloro ansamblis „ALDA". Kartenos sodyboje.

12-15 val. Kauno folkloro klubas „LIKTUŽĖ". Įpilties sodyboje.

12-15 val. Kauno rajono liaudiška kapela „DOMEIKAVOS SEKLYČIA". Užbradumės karčemoje.

12-15 val. Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „VERPETA", Panevėžio kultūros centro bendruomenių rūmų folkloro ansamblis „PULKELIS". Obelynės sodyboje.

12-14 val. Puodų daužymas. Broką daužykime ir triukšmu šalin blogybes varykime! Įpilties sodyba.

12-14 val. Viktorina ,,Kas šiupinio bus neragavę, tai kaip velniui dūšią atidavę". Gondingos sodyba.

12-15 val. Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „RATILIO", Kauno rajono Raudondvario kultūros centro folkloro ansamblis „PILIAROŽĖ". Gondingos sodyba.

11-14 val. „Pasibalnosi - josi" - arklio balnojimas. Dirgalio sodyba.

10-15 val. Jodinėjimas, važinėjimas arkliais nuo Dirgalio sodybos.

10-15 val. Kaimiški jaunimo žaidimai: prie Obelinės sodybos ir Kartenos ūkiniame kieme.

 

Prie malūno:

11-14 val. Savarankiškas blynų kepimas ,,Tingėsi - neėsi, išsikepsi - turėsi"

12-14 val. Lietuviškos ristynės „Kas ką".

12-14 val. Raitelių lenktynės aplink malūną.

 

12-15 val. Persirengėlių klajonės po renginio teritoriją: folkloro ansamblis „KUPOLĖ".

14-15 val. Kaukių pasirodymas, kaukių „Raitelis" paradas ir nugalėtojų paskelbimas

15 val. Lašininio ir Kanapinio dvikova.

15.30 val. Laužas Morei - blogio, nelaimių, žiemos ir tamsos simboliui!

16 val. Šventės pabaiga

 

Informacijos centras, tel.: 8 687 67237 Tabariškių namas.

Renginyje dalyvauja ir mums talkina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai ir policijos bičiulis Amsis. Suvalkija.

 

SVARBI INFORMACIJA APIE DALYVAVIMĄ UŽGAVĖNIŲ RENGINYJE čia

 

BILIETŲ KAINOS:

• bilieto kaina - 10€;
  moksleiviams, studentams, senjorams (įskaitant asmenis, kuriems sukako 80 metų ir daugiau)* - 5€;
  asmenims, kuriems nustatytas 30-50% darbingumo lygis, soc. remtiniems asmenims ir asmenims, kuriems nustatytas spec. poreikių lygis - 5€*;
  asmenims, kuriems nustatytas neįgalumo arba 0-25% darbingumo lygis ir jį lydinčiam asmeniui - nemokama;
  ikimokyklinio amžiaus vaikams - nemokama.

*Nuolaidos ir lengvatos taikomos tik turint nuolaidą patvirtinantį dokumentą, kurį prašome pateikti kasose.

Ukrainos piliečiai į renginį įleidžiami nemokamai (kasose pateikus asmens tapatybę įrodantį dokumentą).

Išankstinius bilietus galite įsigyti čia: https://bilietai.llbm.lt/lit/events/32

Renginio dieną bilietus galėsite įsigyti muziejaus kasose.

 

AUGINTINIAI

Į muziejaus teritoriją įleidžiami lankytojai su augintiniais. Renginių metu, augintiniai privalo būti su pavadėliais, antsnukiais. Reikia turėti vienkartinių maišelių surinkti augintinio išmatoms. Užgavėnės yra masinis renginys ir augintinio šeimininkai privalo laikytis visų su gyvūno priežiūra susijusių reikalavimų, skaitykite čia: http://www.kaunas.lt/seniunijos/gyvunu-laikymo-kauno-mieste-taisykles/ Primename, kad Užgavėnės yra didelis renginys, kuriame bus daug dalyvių, triukšmo (būgnų mušimas, ansamblių pasirodymai) ir prašome įsivertinti, ar tai netrikdys Jūsų augintinio.

 

FOTOGRAFAVIMAS IR FILMAVIMAS

Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama, todėl informuojame, jog lankytojai gali būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, patalpintuose socialiniuose tinkluose ar kitose žiniasklaidos priemonėse.

 

ATVYKIMAS AUTOMOBILIU

Kiekvienais metais švęsti Užgavėnių į Rumšiškes susirenka virš 10 tūkst. žmonių. Dauguma atvyksta su automobiliais, todėl susidaro spūstys bei sudėtinga rasti parkavimo vietas.

Eismo pakeitimai

Vasario18 d. Rumšiškėse, L. Lekavičiaus g. (nuo posūkio į S. Nėries g. iki Marių g.) link Lietuvos liaudies buities muziejaus įvedamas vienpusis eismas.

Didžiausi srautai susidaro 11:30-12:30 val., todėl kviečiame atvykti anksčiau. Pagrindinė Užgavėnių programa prasideda 12 val., tačiau daug pramogų veiks jau nuo 10 val.

Parkavimas

Mokama muziejaus parkavimo aikštelė talpina iki 300 automobilių, todėl čia parkavimo vietą suras tik patys ankstyviausieji. 9-21 val. renkamas vienkartinis 2 € parkavimo mokestis. Iš viso Užgavėnėse laukiama daugiau nei 2000 automobilių, tad netilpusius į aikštelę, svetingai priims Rumšiškių miestelio gatvės.

Muziejus nuo Rumšiškių centro nutolęs daugiau nei kilometrą, todėl nusiteikite iki muziejaus paėjėti pėsčiomis.

Autobusai į mokamą parkavimo aikštelę nebus įleidžiami, jie bus nukreipiami į atskirą aikštelę L. Lekavičiaus gatvės pradžioje, dešinėje nuo centrinių vartų (koordinatės: 54.868003, 24.201866).

 

 

 

 

 

Septynios mylios tilto,

gale tilto raudona gėlė pražydės,

visas svietas pralinksmės.

Pavasario pradžią švęsdavo ir pažymėdavo apeigomis ne vien lietuviai - visos gentys ir tautos. Priimdamos krikščionybę, jos neužmiršo ir neatsisakė senųjų ritualų ir suderino juos su krikščioniškosios Gavėnios pradžia. Nors labai skaudu, daug puikių tradicijų jau išnyko. Daug ko nepajėgsime atgaivinti, gal net ir nesuvoksime gilesnės apeigų prasmės, kurią jautė ištisos mūsų kartos. Kad į šiandieninį gyvenimą vėl sugrįžtų pamirštos senosios šventės, reikia pažadinti savyje vidinį potraukį joms. Ir paklausti savęs: ,,Ar man viso to reikia?"

 

Išjuokiami nevedusieji ir netekėjusios

Užgavėnės - žiemos pabaigos šventė. Tai didelė džiaugsmo, juoko, išdaigų diena. Tai lyg linksmybių teatras, kuriame išjuokiamos gyvenimo ir žmonių negerovės. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į apeigas ir burtus, kurie išvaro žiemos demonus ir pažadina šalčio sukaustytą žemę iš miego, suteikia jai derlingumo galią, atgimstančią pavasario gyvybinę jėgą. Žemdirbiui - tai yra atsigavimo, gimimo, gauties šventė. Pasak, Kauno tautinės kultūros centro lektoriaus Aleksandro Žarskaus, čia simboliškai išgyvenami įvykiai, susiję su gimimu, atgaja, t.y. perėjimu iš maros (žiemos) į gają (vasarą). Todėl šventėje ypač gausu žadinimo elementų, o apeigos susijusios su martaujančiais jaunavedžiais - tai, kurie po vedybų dar neturi vaikų. Ypač išjuokiami nevedusieji (prie rūbų jiems prikabinamos kaladėlės, pelenų maišeliai, silkės galvos ir pan.). Apie neištekėjusias merginas sakoma - bergždinėlės, o senberniams numetamas šluotražis ar pliauska ir liepiama graužti. Tai nėra vien pajuoka, bet kartu ir paskatinimas išeiti iš užsitęsusios martavimo, skatinimas naujai kokybei - vaisių nešančiam gyvenimo būdui.

 

Sunkių darbų nedirbama

Užgavėnės švenčiamos Gavėnios išvakarėse, likus keturiasdešimt šešioms dienoms iki Velykų, visada antradienį. Seniau ši šventė buvo švenčiama tris dienas - sekmadienį, pirmadienį, antradienį. Šiomis dienomis sunkesnių darbų nedirbama, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų. Ypač daug nelaimių galinčios prišaukti verpiančios moterys: kirmys kumpiai, apsitrauks rūdimis linai, siūlai ir drobės, kapos pelės audeklus, ės kirmėlės kopūstus, suksis kvaituliu avys, seilėsis jaučiai, negalima ir malti, nes vėjas plėšys stogus. O jei tą dieną nešukuosi ir neplausi galvos, tai ji bus švari, gerai augs kasos, vištos nekapstys ,,rasodos" ir gėlių darželyje. Visų draudimų ir nesuminėsi - tiek jų daug, tačiau vienas darbas privalomas: reikia išvežti į lauką nors vieną vežimą mėšlo.

 

Daug verdama, kepama

Moterys privirdavo daug mėsos, prikepdavo blynų ir bandų, kad nepritrūktų, juk reikės septynias, devynis ar net dvylika kartų per dieną valgyti! Ir viską būtinai suvalgyti, kad nieko neliktų, nes kitaip mėsa suges. Kitą dieną - jau Pelenija, mėsos valgyti nevalia iki pat Velykų. Buvo manoma: jei per Užgavėnes esi sotus, tai sotus būsi visus metus. Šią dieną reikia prisivalgyti tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą. Šeimininkai vaišindavo kiekvieną į namus užėjusį žmogų. Nors tas ir būdavo sotus, privalėdavo kiekvieno valgio po truputį paragauti. Apeiginis valgis - šiupinys. Kur neparagausi virtų žirnių, pupelių, kruopų, bulvių mišinio su kiaulės uodega ar galva? Taigi daug riebiai pavalgyti, reiškia užsigavėti, nes laukia ilgas pasninkas.

 

Reikia kuo dažniau išvirsti iš vežimo

Po sočių pietų nevalia namuose sėdėti. Buvo daug vaikštinėjama, čiuožinėjama ant verpsčių ir lyžių, geldomis, rogėmis, arkliais. Tai magiška apeiga, norint užtikrinti gerą linų ir javų derlių. Ir seni ir jauni važiuodavo apie laukus, į kitus kaimus ir kuo toliau. O dar geresnio derliaus galėjai tikėtis išgriuvęs iš rogių ir pasivoliojęs sniege. Kuo dažniau išvirsi, tuo geriau. Žmogus, augalas ir žemė yra tarpusavyje susiję. Kai žmogus dėl ligos ar kitos priežasties nusilpsta, žemė jam teikia jėgų, kai jis su ja susiliečia. Šiuo metu žemė yra silpna, nualinta šalčio, todėl jai reikalinga pagalba. Ir žmogus voliojasi norėdamas perduoti jai savo gyvybines jėgas, kad žemė atsibustų, sužaliuotų, duotų vaisių.

 

Laistomasi vandeniu

Augimą, naujo derliaus gausumą reikia apdainuoti, atlikti kitus būtinus ritualus: suptis, laistytis vandeniu. Ypač stengtasi aplieti važinėjančius, ,,bičių spiečių" arba tiesiog visą avilį. Vaikai lenda po paklode ir dūzgia, o laistytojai šaukia: ,,Bitė ūžia! Vandens!". Nors grįžta vaikai šlapi, sušalę, pusgyviai, bet patenkinti. Šlapio sniego ar švento vandens paragavęs jautiesi kaip pakrikštytas, esi laimingas ir jauti, ką galvojo mūsų proseneliai. Taip elgdamiesi jie tikėjo, kad bičių šeimos bus sveikos, gausios ir avilys pilnas medaus.

 

Būtybių iš kito pasaulio vaidinimai

Anksčiau šventei rimtai ruošdavosi. Senas drapanas ir kailius iš spintų traukdavo, gamindavo kaukes. Užgavėnių persirengėliai simbolizuoja besibeldžiančias būtybes iš kito pasaulio. Todėl jų apranga -išvirkšti kailiniai. Pavakariais jie vaikštinėja ir kiekvieną kibina, vaidina, išdaigauja, ieško bergždženikių (netekėjusių). Matyt, yra kažkas labai svarbaus tuose ritualiniuose šokiuose, šūksniuose, ubagų vestuvėse, gervių, ožių, avinų išdaigose, čigonų vengrų ir žydų sukeltame triukšme, Lašininio ir Kanapinio kovoje. Bandome šiandieną atkartoti bent mažą dalelę dar giliai nesuvoktų apeigų. Ir gal net nesvarbu, kaip pavadinsime tą, kurį turime sunaikinti, kurį beprotiškai vaikėmės, ilgai tampėme visame šitame chaose. Gal toji gaivališka energija ne tavo, o svetima. Ir kaimo ar miesto pakrašty užkopęs ant kalnelio, arčiau saulės, suvokęs nužudai ,,ne savą"- tai ko tau nereikia. Stabas, vadinamas Gavėnu, Dėdeliu, More, Kotre, Boba, Motinėle, Sene Kūniške, sudeginamas, paskandinamas arba apkasamas sniegu.

Taigi linksmybės baigiasi, septynioms savaitėms prityla muzika, dainos, šokiai, nekeliamos vestuvės. Pelenų diena (Papelčius, Pelenija) - nuobodžiausia metų diena, ,,juodas pasninkas". Ji buvo laikoma lyg ir pirmąja pavasario diena, todėl žmonės neskubėdavo anksti keltis, laukdavo, kol patekės saulė. Pasėlių dievas būdavo barstomas pelenais. Apipelenuodavo gyvulius, trobesius, žmones - iš dulkės gimęs, dulke ir pavirsi. O priešaky- ilgas susimąstymo laikotarpis, valymasis, ateities vizija ir Velykų laukimas.