Ekologija: naujausia mados tendencija tausoti sveikatą ir gamtą

• 
• 
• 
• 
• 
• 

Nėra keista, kad ekologija tapo viena iš aktualiausių šiandienos temų. Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga. Vis dažniau iškeliamas klausimas: ką mes galime padaryti, kad labiau tausotume gamtą ir rūpintumėmės savo sveikata? Vienas paprasčiausių atsakymų - atkreipk dėmesį į tai, ką valgai!

Mąstyk globaliai, maitinkis lokaliai!

Specialistų, analizuojančių problemas, susijusias su ekologija, atliekamų tyrimų bendra išvada - tai, kaip ir kokį maistą renkasi įvairių šalių gyventojai, turi įtakos aplinkai ir jos vystymuisi. Pasaulis jau žino, kad organiški maisto produktai mažina cheminių trąšų ir pesticidų vartojimą: biomanija - nėra naujiena. Šiandienos naujausia tendencija - mąstyti globaliai, valgyti lokaliai. Paprasčiau tariant, rinktis maisto produktus, kurie pagaminami maždaug 100 km spindulio atstumu nuo nuosavos virtuvės.

Rinkdamiesi importuotus produktus retai kada susimąstome, kiek kilometrų jie nukeliavo ar kelias pakuotes perėjo. Kai kuriems vaisiams ir daržovėms įveikto kelionių maršruto pavydėtų turbūt bet kuris atsidavęs keliautojas. Bet tai kelionė, kuri „nuvargina" maisto produktus. Be to, kiekvienas jūsų šaldytuvo papildymas tokiais atgabentais produktais alina aplinką vis didesniu CO² kiekiu.

Lokaliai užaugintų maisto produktų vartojimas tampa vis populiaresnis Europoje. Kai kuriose valstybėse pasigirsta reikalavimų, kad tiekėjai ant pakuočių nurodytų, iš kur ir kiek ilgai keliavo šis produktas. Tokia informacija, anot šalininkų, skatintų pirkėjus rinktis tuos produktus, kurie pagaminti vietoje, ir kuriems nenaudojami papildomi ištekliai gabenti.

Prieš metus žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, jog Paryžių užvaldė nauja mada - metų abonementas daržovėms. Kas tai ir kaip tai susiję su ekologija? Vartotojų kolektyvai sudaro metinę sutartį su tam tikru smulkiuoju žemdirbiu. Kiekvieną trečiadienį asociacijos nariai ateina į sutartą vietą atsiimti 15 Eur (52 Lt) kainuojančios daržovių pintinės, kurios turinys ir įvairovė priklauso nuo metų laiko. Tokio kiekio paprastai užtenka 2-3 asmenų šeimai visai savaitei. Beje, viengungiai gali įsigyti abonementą pusei pintinės.

Tokie kolektyvai, vadinamieji AMAP (asociacijos smulkiesiems žemdirbiams palaikyti), Paryžiuje ir visoje Prancūzijoje plečiasi itin sparčiai. Idėja nėra prancūzišką, ji gimė JAV, o vėliau pasklido po kitas valstybes: panašūs vartotojų kolektyvai veikia Vokietijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir net tolimoje Japonijoje.

Ir visa tai kyla iš vartotojų poreikio, kuris remiasi jau minėtu principu - mąstyk globaliai, maitinkis lokaliai. Įvairiose šalyse atsiranda vis daugiau pirkėjų, kurie atsisako intensyvios ir aplinkos netausojančios žemdirbystės produktų ir remia vietinę žemdirbystę ar gyvulininkystę.

Ekologiškas maistas - sveikiau?

Kai kuriems žodis ekologiškas savaime asocijuojasi su sveikesniu maistu. Kitiems reikia įrodymų ir argumentų. Kodėl ekologiškas maistas yra sveikesnis už tradicinį? Kuo ekologinė žemdirbystė ar gyvulininkystė pranašesnė už įprastą?

Pirmiausia kas tai yra ekologiškas maistas? Tai maistas, turintis daug vitaminų, gerą skonį ir kvapą bei neužterštas sintetinėmis cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, pesticidais, trąšomis), sintetiniais maisto priedais ir genetiškai modifikuotais organizmais.

Tokie maisto produktai yra gaminami iš ekologinio ūkio augalinės ar gyvulinės kilmės žaliavų. Ekologinė žemdirbystė ir gyvulininkystė skiriasi nuo tradicinės tuo, jog prižiūrint augalus ar gyvulius nenaudojamos cheminės trąšos ar kiti įvairūs chemikalai. Ekologiškai ūkininkaujant taikomos technologijos pagrįstos augalų įvairove, natūralios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu bei natūraliais piktžolių, ligų, kenkėjų naikinimo ir kontrolės metodais.

Ekologinės gyvulininkystės ūkiuose gyvuliai, paukščiai prižiūrimi, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius ir elgesį, jie aprūpinami geros kokybės ekologiškais pašarais ir veterinarine priežiūra.

Ekologiškas maistas pasaulyje ir Lietuvoje

Lietuvoje biomanija dar nėra itin populiarus reiškinys, tačiau pastebima aiški tendencija - Lietuvos gyventojai vis labiau domisi ekologišku maistu. Didžiuosiuose prekybos tinkluose jau galima rasti ekologiškų maisto produktų skyrius, o tarp įprastų produktų ryškiai šviečia žali ženkliukai, informuojantis apie organiškus produktus.

Žinoma, mums dar toli iki Vokietijos, kuri pirmauja Europos Sąjungoje pagal ekologiškų produktų apyvartą. Apskritai bet kurioje senosios Europos valstybėje (pvz., Prancūzijoje, D. Britanijoje) rinka jau seniai pripildyta ekologiškų produktų - galite rasti ne tik organiško vyno, bet ir kosmetikos ar drabužių iš natūralaus pluošto.  Ką bekalbėti apie Ameriką, kurioje jau seniai veikia daugybė specializuotų organiškų produktų parduotuvių, klesti organiško maisto restoranai ir pan.

O kokia ekologiškų maisto produktų paklausa Lietuvoje? Pastebima, kad ir Lietuvoje daugėja žmonių, kurie įvertina be cheminių trąšų užaugintų maisto produktų naudą ir yra pasiryžę už tai mokėti daugiau.

Lietuvos žemės ūkio universiteto atlikto vartotojų nuomonės tyrimo duomenimis, Lietuvoje ekologiški maisto produktai yra paklausūs: net 73 proc. respondentų teigė, kad perka ar norėtų pirkti tokius produktus. Ekologiško maisto prieinamumui didelę reikšmę turi kaina, tačiau net aštuoni iš dešimties respondentų pasiryžę mokėti iki 25 proc. daugiau už ekologišką produktą. Pirkėjai įsitikinę, kad jie moka už produktų saugumą, kokybę ir geresnį skonį.

Eko-mada Lietuvoje?

Kalbant apie sveikos mitybos įpročius ir ekologiško maisto rinką Lietuvoje, nereikia stebėtis, kad mūsų šalis atsilieka nuo Vakarų Europos ar JAV. Juk mes ne taip ir ilgai dar turime „vietinius" McDonald's ar paruoštais maisto produktais užverstas prekybos centrų lentynas. Be to, kai kurie iš mūsų iki šiol turime bent kelias lysves prie namo ar sodybos, kur sirpsta pomidorai, ar aplankome močiutę, kuri mums įdeda lauktuvių šviežio pieno ar skilandžio. Bet visai tai nyksta, ir Paryžiaus mados idėja - metinis abonementas daržovėms - jau neatrodo tokia absurdiška, kokia ji būtų buvusi Lietuvoje maždaug dešimt metų.

Atrodo, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose eko-mada jau žengia pirmuosius žingsnius. Neseniai įvyko akcija už švaresnį miestą - „Darom 2008",  praūžė GaDi festivalis - gamtininkų dienos Kernavėje. Toks bendras „žaliasis" mąstymas formuoja ir valgymo įpročius. Lietuviai jau ieško bioženkliukų ant maisto produktų ir yra pasiryžę mokėti daugiau už ekologiškus maisto produktus. Taigi vilties, kad tapsime ekologiškesnė tauta ir maitinsimės sveikiau, yra.

Justina Žukauskaitė
anonsas.lt

Nuotraukos iš Corbis