Įmonės tradicijos

Aušra Daugvilaitė

Vakarų šalyse populiarios investicijos į darbo mikro klimatą Lietuvoje vis dar nėra pakankamai vertinamos, laiką bei pinigus į jas investuoti dažniausiai ryžtasi didžiosios užsienio kapitalo įmonės. Būdingas stereotipinis požiūris, kad verslas ir taip veikia, tad kam papildomai investuoti. Vis dėlto su tuo nesutinka organizacijų elgsenos specialistai, o vertę, kuri atsiskleidžia ilguoju laikotarpiu, rodo ir užsienio valstybių praktika. Tad kas tos įmonės tradicijos ir kokia jų nauda?

Tradicijos įmonėje ir kaip jos atsiranda

Bendrame kontekste tradicijas suprantame kaip istoriškai susiformavusias ir įsitvirtinusias kultūros formas, kurias apriboja tam tikros socialinės grupės. Tokiomis grupėmis gali būti tauta, giminė ar netgi draugų kompanija. Darbe, kartu su bendradarbiais, praleidžiame aštuonias ir daugiau valandų per dieną, tad darbo kolektyvą be jokių abejonių taip pat galime vadinti socialine grupe. Darbo aplinka suponuoja tam tikrą mūsų elgesio modelį, tačiau organizacijos mikro klimato įtaka čia taip pat svarbi.

Įmonės tradicijomis galima laikyti pietus kavinėje ar biuro virtuvėlėje, gimtadieninius sveikinimus ir daugelį kitų, įmonėje priimtų, neformalaus darbuotojų bendravimo standartų. Pastebima, kad tradicijos įmonės viduje formuojasi stichiškai arba yra formuojamos už tai atsakingų asmenų. Stichiškas tradicijų formavimasis ne visada gali būti naudingas: pavyzdžiui, apsunkinti naujoko įsiliejimą į jau susiformavusį kolektyvą ar stiprinti tam tikros kolektyvo dalies nusiteikimą prieš pokyčius įmonės valdymo viduje, personalo kaitą ir kt. Antra vertus, įmonės tradicijų stichiškas formavimasis nereikalauja papildomų investicijų ir yra savaimis procesas, kuris daugiau ar mažiau teigiamai veikia motyvaciją, skatina bendrumo jausmą.

Vis dėlto norėdamos pasinaudoti įmonės tradicijų teikiama nauda bei formuoti efektyviam darbui palankią aplinką įmonės yra linkusios į tai investuoti. Tokiu atveju tradicijos yra formuojamos atsižvelgiant į siekiamus tikslus, o šis procesas patikimas profesionalams, kurie geba įvertinti tiek esamą situaciją, tiek būsimus rezultatus, parinkti ir pritaikyti tinkamiausius modelius. Skeptikai pastebės, kad įmonių, kurios galėtų sau leisti pasisamdyti profesionalų organizacinį psichologą nėra daug, tačiau vidutinio dydžio įmonei toks specialistas ir nėra būtinas - sutaupyti ir pasiekti puikių rezultatų galima pasinaudojus išorinėmis paslaugomis, kurias teikia organizacijų valdymo srityje dirbančios kompanijos, vienijančios psichologus ir personalo specialistus.

Nagrinėjant Lietuvos rinką, kurioje yra daug smulkaus ir vidutinio verslo atstovų galima įžvelgti ir trečiąjį įmonės tradicijų formavimo būdą, kai tuo užsiima įmonės vadovas. Reikia pastebėti, kad vadovas dažniausiai nėra personalo valdymo ekspertas, todėl jo įtakos ir veiksmų formuojant įmonės mikro klimatą negalima pavadinti profesionaliu. Vis dėlto vadovas yra asmuo, turintis patirtį ir aukštą kvalifikaciją, sukaupęs žinias apie savo darbuotojus ir galintis daryti objektyvias išvadas. Taigi, šis variantas yra prieinamas net ir mažoms įmonėms ir kur kas geresnis už stichišką tradicijų formavimąsi įmonėje.

Įmonės tradicijų nauda

Personalo valdymo specialistai sutaria, net ir naujos ar mikro įmonės negali egzistuoti be tradicijų. Renkantis darbuotojus dažnai atkreipiamas dėmesys ne tik į profesinius sugebėjimus bet ir charakterį, motyvaciją, jos atitikimą įmonės tikslams bei misijai. Susiformavusiame kolektyve kyla įvairios idėjos, pasiūlymai ir tokiu būdu tradicijos formuojasi kaip tam tikri ritualai, papročiai. Čia didelę įtaką turi įmonės veiklos specifika: pavyzdžiui, kūrybinėje srityje neformalus bendravimas, konsultacijos ir pasitarimai tiesiog būtini, tad nejučiomis tai virsta smagiomis kavos pertraukėlėmis, kurių metu darbuotojai ne tik pailsi nuo įtempto darbo, bet ir aptaria bei suderina tolesnius veiksmus. Antra vertus, prekybinėje ar paslaugų įmonėje tokia tradicija nebūtų efektyvi - nesant darbo pasidalijimo ir bendrų projektų veiksmų derinimas ir aptarimas, dalijimasis idėjomis tampa betikslis, nes nėra jų realizavimo terpės.

Geriausiai veikia ilgalaikės tradicijos, kurios formuojamasi pamažu, daugiau ar mažiau kisdamos priklausomai nuo įmonės veiklos, trumpalaikių tikslų, galiausiai ir nuo kolektyvo narių. Kiekvienos tradicijos formavimas įmonėje susijęs su tam tikrai pokyčiais, todėl natūralu, kad darbuotojai gali juos priimti arba jiems priešintis. Dėl šios priežasties, įmonės tradicija negali būti darbuotojams primesta kaip vidinės įmonės tvarkos dalis, negali būti privaloma ar veikti kaip vykdytinas nurodymas, gautas iš administracijos ar vadovo. Žinoma, tokios tradicijos taip egzistuoja, tačiau darbuotojams jų nepriimant nesulaukiamas teigiamas poveikis, kuris pasireiškia įmonės darbuotojų bendrumo jausmo ugdymu, lojalumo didėjimu, pridėtinės vertės darbovietei kūrimu ir darbo efektyvumo didinimu.

Geriausiai veikia tokios tradicijos, kurios sutampa su įmonės vertybinėmis nuostatomis, veiklos siekiais ir idėjomis. Pavyzdžiui, aktyvių pardavimų įmonėje nuolat vyksta konkuravimas, tarpusavio varžymasis, kuris yra tarsi elgesio standartas, natūraliai kilęs iš tarpusavio bendravimo. Varžymasis su kolegomis - motyvuoja ir suteikia asmeninį pasitenkinimą nuveiktu darbu, tačiau tai „įteisinus" jis galėtų būti dar efektyvesnis: gražia įmonės tradicija galėtų tapti simboliniai apdovanojimai ar tiesiog pagerbimas, o realios privilegijos dar labiau sustiprintų konkuravimo dvasią.

Darbui palankus mikro klimatas leidžia darbuotojams jaustis laisviau ir dirbti efektyviau, tačiau kartu tai yra ir svarbus organizacinis pranašumas, veiksnys formuojantis organizacijos įvaizdį, suteikiantis jai išskirtinumo. Ieškant naujo komandos nario tai gali būti papildomu privalumu, padėti privilioti į įmonę gerą darbuotoją ir netgi jį išlaikyti, nes kartu su bendra veikla bei kolektyvo narių tarpusavio bendravimu auga ir lojalumas darbovietei.

Įmonės tradicijos - kokios jos?

Viena dažniausiai ugdomų tradicijų yra įmonės gimtadienio šventimas, kuriuo ne tik atkreipiamas į darbovietės kaip gyvo, nuolat kintančio socialinio darinio aspektą, bet ir apžvelgiami rezultatai, pristatomos artimiausios perspektyvos. Priklausomai nuo metų laiko įmonės organizuoja skirtingus vakarėlius: šiltojo sezono metu mėgstamos išvykos į gamtą ar kaimo turizmo sodybas, esant vėsesniems orams pasirenkamos aktyvios pramogos patalpose (dažasvydis, sratasvydis, kartodromas ar pan.) ir oficialioji dalis maitinimo įstaigoje.

Daugelyje darboviečių yra skiriamas dėmesys gimtadieniams, tačiau reikia pastebėti, kad jų paminėjimo tradicijos esti labai skirtingos. Vienose įmonėse vaišes atsineša jubiliatas, o kolegos jam dovanoja dovaną, kitose apsieinama be dovanų, tačiau gimtadienio proga visas kolektyvas ir jubiliatas vaišinasi tortu, nupirktu bendradarbių. Vis dėlto reikia pastebėti, kad gimtadienių šventimo darbe tradicija nors ir yra populiari, ne visada sukelia džiugesį ir yra palankiai priimama kolektyvo narių. Tai lemia įvairūs veiksniais ir keliami reikalavimai: suprantama, kad daugiau uždirbantis kolega geba iškelti prabangesnes vaišes, todėl uždirbantieji mažiau jaučiasi nejaukiai, nes turi išleisti daugiau lėšų. Ne visi savo gimtadienius sureikšmina, ypač moterys dažnai nenori akcentuoti savo amžiaus. Darbuotojai kartais netgi stengiasi vengti gimtadienio paminėjimo darbe: sugalvoja įvairių priežasčių kaip išsisukti, specialiai išeina atostogų ir pan. Esant tokiai situacijai būtini sprendimai, kurie padėtų jiems jaustis laisviau, suprasti, kad gimtadienio minėjimas darbe yra laisvas pasirinkimas, o ne prievolė ir juo labiau ne darbo dalis.

Priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos smagia tradicija gali tapti ir kavos pertraukėlės ar pietavimas kartu su bendradarbiais. Klaidinga manyti, kad visos įmonės tradicijos turi formuotis vadovų iniciatyva - ją gali parodyti ir darbuotojai, tačiau tokiu atveju reikalingas vadovų palaikymas ar netgi paskatinimas. Nors įmonės tradicijos formuojasi darbinėje aplinkoje, jos sietinos su neformaliu bendravimu bei pramogomis, bet nuo darbo temos ir aktualijų dažniausiai nėra labai nutolstama. Kitas gajus stereotipas yra tas, kad už darbuotojų pramogas turi mokėti įmonė, tačiau net ir nesant tokios galimybės gali užtekti pasiūlymo, pramogos organizavimo. Pavyzdžiui, smagia atrakcija gali tapti bendradarbių ekskursija pėsčiomis po miestą, aplankant lankytinas vietas, o moteriškame kolektyve - pyragų ir kitų kepinių degustavimas ir pasidalijimas receptais. Šiuo atveju svarbu ne išrasti dviratį, o jį „patobulinti" atsižvelgiant į realią situaciją, stebint darbuotojų poreikius ir sudarant galimybes suformuoti bendrus elgesio standartus.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.