Klajonės po Bretanę

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Bretanė (pranc. Bretagne, angl. Brittany) – Prancūzijos regionas, esantis šios šalies šiaurės vakaruose prie Atlanto vandenyno. Sostinė – Renas. Kiti didžiausi miestai – Brestas, Kemperas, Lorianas, Vanas.

Aišku, įkėlus koją į Prancūziją, dažnai nejučia atsiduri Paryžiuje - ten amžina trauka atveda Eifelio bokštas, Luvro muziejus, Monmartras...

Bet mūsų kelionės tikslas – Bretanė, užimanti visą pusiasalį ir suskirstyta į penkis departamentus: Kot Darmoras (šiaurėje), Finisteras (vakaruose), Ilis ir Vilenas (šiaurės rytuose), Morbijanas (viduryje), Luaro-Atlanto (pietryčiuose).

Klimatas šiame Prancūzijos regione šiltas, tačiau kritulių pakanka, kad visas kraštas žaliuotų. Vasaros mėnesiais gyvsidabrio stulpelis pasiekia ir 30 laipsnių, bet oras išlieka pakankamai malonus. Tiesa, populiariausi Bretanės kurortai yra pietinėje dalyje - La Baule, Belle Île, Gulf de Morbihan. O šiaurinė dalis labiau laukinė ir gal autentiškesnė.

Sportinio turizmo mėgėjams Bretanėje paruošta nemažai jūros sporto įrenginių ir maršrutų. Galima skraidyti parasparniais, nardyti jūroje, jodinėti žirgais.
Apskritai po Bretanę galima keliauti „be kelio, be takelio“ – joje gausu žavingų, dailininko teptuko tiesiog reikalaujančių gamtos kampelių, nedidelių miestelių ar kaimelių. Aišku, ir įspūdingų pilių. Tad mano siūlomi „taškai“ – tik gairės.


Cancale
Tradicijomis alsuojantis žvejų uostas ir didelis austrių veisimo centras, kuriame užauginama tūkstančiai tonų austrių. Čia verta užsukti nusipirkti šviežutėlių moliuskų, o jei yra laiko – aplankyti ir „Marine“ – šeimai priklausančia austrių fermą.

Saint-Malo
Ši romantiška vieta – buvęs jūros piratų miestas –tvirtovė, kur siūloma užlipti ant senosios gynybinės sienos Atlanto pakrantėje, taip pat pasivaikščioti po viduramžius menantį senamiestį.
Būtinai aplankykite Saint Malo įlanką prie Rance upės bei akvariumą.

Dinard
Žavus šeimyninis kurortas su XIX a. britiško stiliaus vilomis.
Galite rinktis kelionę valtimi iš Dinard į Saint Malo – galėsite ne tik pasigrožėti gamta bei architektūra, bet ir pasimėgauti išskirtiniu maistu ir saule.

Dinan
Čia susipina menas ir istorija – šiame viduramžių mietse, viename seniausių Bretanėje – būtinai aplankykite uostą ir „Jerzual“ gatvę.

Cap Fréhel
Viržių laukai, rožinis smiltainis ir porfyro uolos – „Frehel“ iškyšulys iškart patraukia akį spalvomis. O kur dar išskirtinė augalija bei gyvūnija, bei jūros paukščių draustinis. Lengvai atpažinsite ir fotoaparatu pagausite kuoduotuosius kormoranus, kirus ir laibasnapius narūnėlius.

Paimpol
Klajonės po prieplaukas, šalia kurių stūkso laivų savininkų namai, siaurų gatvelių tinklas ir gyvas miestelio-uosto šurmulys įstrigs atmintyje ilgam. O jei dar aplankysite Jūrų muziejų bei Betonų drabužių muziejų ir „Bréhat“ salą, kurioje galima stebėti stiklo gimimą.

Perros-Guirrec
Šis miestas – ne tik žvejybos uostas ir jachtų prieplauka, išskirtinumo jam suteikia suteikia XII a. Šv. Žako bažnyčia ir Trestaou paplūdimiai.
Mažasis septynių salų archipelagas ypač įdomus ornitologijai – čia peri ir žiemoja daug paukščių rūšių. Raudonojo granito pakrantė, kaip rodo ir jos pavadinimas, nusėta įdomių uolų – gamtos skulptūrų.

Roscoff
Mažas, savitas miestelis (daug architektūrinio paveldo), kuriame įkurtas okeanografijos centras. Verta sėsti į laivą ar valtį ir aplankyti “île de Batz”, taip pat yra ekskursijos, per kurias galėsite ištyrinėti Morlaix įlanką, Louët salą ir “Château du taureau”.

Locronan
Nedidelis kaimelis išsiskiria unikalia architektūra. Atrodo, kad laikas sustojo renesanso stiliaus būstų šešėliuose, susirangė aplink šulinį, esantį pagrindinėje aikštėje, įsitaisė prie šv. Ronano bažnyčios papėdės ir nutūpė ant „Bonne Nouvelle“ maldos namams priklausančios viešosios pirties briaunos.

Quimper
Praeityje tai buvo svarbus kultūrinis ir ekonominis centras, iki šių dienų dar išlaikęs didybę – Šv. Korentino rūmai, viduramžių statiniai ir kerintis senas Locmaria rajonas. Verta susipažinti su vietos puoddirbyste – tipiška Quimper ir vėl išgyvenančia aukso laikus.
O sugalvoję užkąsti, nusipirkite „priešpiečių“ kelionę laivu po šalia tekančią upę.

Pont-Aven
Tai menui dedikuotas miestas – gausybė visomis meno rūšimis alsuojančių muziejų, tiltų ir viadukų.

Auray ir Saint-Goustan's
Auray – tai įvairių kelių susikirtime stovintis gyva ir nenutrūkstančia prekyba garsėjantis miestas. Saint Goustan‘s – nedidelis uostas, esantis Loch slėnyje.

Carnac ir jo megalitai
Smėlėti paplūdimiai, gerai apsaugoti nuo vėjo, tradicinė provincijos architektūra ir žymieji megalitai.

Ambuaz
Čia stūkso pilis, kur palaidotas dailininkas Leonardas da Vinči. Prie pilies prigludusiame Ambuaz miestelyje jaučiama senoji bretoniška dvasia, galima paragauti kvapniųjų paštetų, bretoniško sūrio ir puikių regiono sidrų.

Tiesa, jei jau atkeliavote į Bretanę, nepatingėkite pasiekti ir visai šalia – kaimyninėje Normandijoje esantį Sen Mišelio vienuolyną – ant uolos vandenyne stovintį, vieną iš šiuolaikinių pasaulio stebuklų, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šis X amž. Benediktinų ant aukštos uolos įkurtas vienuolynas yra laikomas vienu iš Vakarų pasaulio architektūros stebuklų, gotikinio meno šedevru.

Sidras, midus ir blyneliai

Nors netoli Luaro gaminamas baltas vynas, tačiau tradiciniai Bretanės gėrimai yra šie:
• Sidras (bretoniškai: chistr) – Bretanė ir Normandija pagrindinės sidro gamintojos Prancūzijoje (šių regionų sidrui taikomos kilmės apsaugos taisyklės, Appellation d'origine contrôlée). Sidro skonis įvairuoja nuo saldaus iki rūgštaus, spalva nuo tamsiai gintarinės iki šviesiai auksinės, jis būna skaidrus arba drumstas. Saldaus sidro stiprumas neviršija 3% (vartojamas kaip desertas), pusiau saldus sidras – stiprumas tarp 3-5%, vartojamas su mėsos ir žuvies patiekalais, tradicinis sidras– stiprumas virš 5%, rūgštus,
Aš rekomenduoju paragauti visų rūšių sidro – vien dėl bendro išsilavinimo. Man labiausiai patiko saldus, bet nesiimu spėlioti, kuris pelnys jūsų simpatijas.

• Tam tikra midaus rūšis, vadinama „chouchen“. Kas yra midus, mes, lietuviai, žinome puikiai. Tiesa, bretoniškasis kartais pagardinamas įvairiais prieskoniais (gvazdikėliais, cinamonu), žolelėmis (raudonėliu, levandomis ar ramunėlėmis). Midus su vaisiais vadinamas „melomel“ – anksčiau tokiu būdu vaisiai bei uogos būdavo tiesiog užkonservuojami.

• Obuolinis eau de vie, vadinamas „lambig“. „Eau de vie“ – prancūziškas terminas, apibūdinantis spalvingą ir skonių gausa kerintį brendį, gaminamą fermentacijos ir dvigubos distiliacijos būdu.

Istoriškai Bretanė buvo alų gaminantis regionas, tačiau ilgainiui šio gėrimo gamyba ir vartojimas buvo nustumti į antrą planą išpopuliarėjus vynui. Ir tik XX a. 8-ajame dešimtmetyje alus „grįžo“ – dabar Bretanėje yra apie 20 aludarių.

Plonyčiai, „didelio skersmens“ blyneliai, pagaminti iš grikių miltų, valgomi su kumpiu, kiaušiniais ir kitais pikantiškais įdarais. Paprastai jei vadinami „galetes“/(pranc. „galettes“) arba paplotėliais, tik vakarinėje Bretanės dalyje – „krampouezh“/(pranc. „crêpes"). Blyneliai, kurių tešlai naudojami kviečių miltai, paprastai valgomi su saldžiais įdarais.
Be abejo, čia pat plytinti jūra leidžia Bretanės gyventojams mėgautis šviežia žuvimi, jūros gėrybėmis, moliuskais ir austrėmis.

Rimantė Misevičiūtė
anonsas.lt

Nuotraukos Stasio Juozapaičio

Susipažinkite su kitomis pasaulio šalimis-->