Pažintinis maršrutas Vilnius-Bagaslaviškis-Molėtai

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Vienos dienos kelionė į Bagaslaviškį

Vienai dienai su Lietuva susipažinti galima išvažiuoti su klasės draugais ir tėvais. Mūsų kelionė buvo rudenį, tačiau visai puikiai tinka tokia ekskursija bet kuriuo metų laiku.

Šiai ekskursijai buvo pasiruošta iš anksto, žinota, kad kelionės šeštadienį Bagaslaviškio bažnyčioje gros vargonais, be to, rezervuotas apsilankymo laikas etnokosmologijos sodyboje ir observatorijoje. Dabar, kai jau po rekonstrukcijos veikia etnokosmologijos muziejus, galima jį lankyti.

Iš Vilniaus važiuojame į Bagaslaviškį, apie 50 kilometrą trasa Vilnius - Panevėžys, ties Širvintomis, bus posūkis į Bagaslaviškį. Medinė Bagaslaviškio bažnyčia tokia, kaip atrodo dabar, pastatyta 1851 metais. Tai šio krašto lietuvybės židinys. XIX amžiaus pabaigoje šioje bažnyčioje kunigavo Silvestras Gimžauskas, Vilniaus krašto lietuvybės skleidėjas. Dabartiniu metu restauruoti bažnyčios vargonai, vyksta vargoninės muzikos koncertai. Kaip tik patekome į vargonų muzikos koncertą iš ciklo „Pažinkite instrumentų karalių", kurį vedė vargonų meno populiarintojai ir atlikėjai dr. Vidas Pinkevičius ir Paulius Grigonis. Po koncerto buvo galimybė iš arčiau susipažinti su vargonais ir net jais pagroti. Iš Bagaslaviškio važiuojame į Šešuolėlių dvarą prieš tai dėl atvykimo susitarus su dvaro savininkais.

Važiuojame pro Širvintas, už miesto suksime į kairę, važiuojame iki Šešuolėlių, kur galėsime pasigrožėti neogotikinė Šv. Mergelės Marijos, Visų malonių tarpininkės bažnyčia. Tai dvarininkų Jasinskių finansuota nedidelė mūrinė bažnyčia, visai netipiškai atrodanti tokioje vietoje. Šešuolėlių nepravažiuojame, grįžtame truputį atgal ir sukame į dešinę. Greitai pasiekiame ir Šešuolėlių dvarą. Į vidų vargu ar pateksite, tačiau užtenka apžiūrėti įspūdingai atstatytus dvaro pastatus, pavaikščioti po sutvarkytą dvaro parką.

Šešuolėlių dvaro žemės priklausė Radviloms, vėliau dvarininkams Jasinskiams, o šie XIX a. pab. dalį valdos pardavė Končiams. Končiai pastatė angliško kotedžo stiliaus dvarą, įrengė parką. Dabar atrestauruoti rūmai, ūkiniai pastatai, spirito varykla, išvalyti tvenkiniai ir sutvarkytas parkas.

Toliau važiuojame Želvos link vaizdingomis apylinkėmis, įvažiuojame į Ukmergės Molėtų plentą ir trumpam užsukame į Baltadvarį - vietą, kur kažkada buvo bastioninė pilis. XVI a.viduryje Baltadvario bastioninę pilį pastatė kviestiniai meistrai iš Švedijos. Ji saugojo senąjį Vilniaus - Rygos kelią, pilyje gyveno švedai mūrininkai, pylimų meistrai bei plytininkai. Pylimais apjuostoje pilyje stovėjo du dviaukščiai mūriniai pastatai su vartais, amunicijos ir kitokių daiktų požeminiai sandėliai (pylimuose), mediniai gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. XVII a. pradžioje už bastioninės pilies, ant stataus Siesarties upės skardžio buvo pastatyti puošnūs dvaro rūmai, kurie garsėjo savo Auksine sale, kieme įveistu renesansiniu sodu. XVII a. viduryje visas dvaro kompleksas buvo rekonstruotas - mūrai nutinkuoti ir nubaltinti. Nuo to laiko Videniškių dvarą imta vadinti Baltojo dvaro vardu - Baltadvariu. Nuo XII amžiaus dvaras netenka reikšmės, pradeda keisti šeimininkus ir dabartiniu metu galima pamatyti tik žemės pylimą.

Grįžtame į plentą ir dar pavažiuojame penketą kilometrų Molėtų link iki Liesėnų piliakalnio, kartais vadinamą Napoleono kepure. Sustojame ir lipame viršun, nuo čia atsiveria Molėtų apylinkės ir matyti Molėtų bokštai. Liesėnų piliakalnis įvairiomis legendomis apipintas: sakoma, kad švedų kariai batsiuvio namą už blogai sutaisytus batus žemėmis apipylė arba kad švedai po laimėto mūšio prieš turkus savo žuvusį vadą palaidojo ir abiejose legendose kepurėmis žemę sunešė - labai jau ir kalnas į tų laikų kareivių kepures panašus. Toliau važiuojame Etnografinės sodybos link prie Lenktinio ežero. Pravažiuojame Molėtus, įsukame į Vilniaus - Utenos plentą ir važiuojame iki posukio į Observatoriją (apie 10 km nuo Molėtų) sukame į dešinę ir važiuojame dar trejetą kilometrų, už ežeriuko, esančio visai šalia kelio, sukame į dešinę ir už pusės kilometro pasiekiame etnografinę sodybą, dangaus šviesulių stebyklą.

Pravedama įdomi paskaita, kaip mūsų protėviai stebėjo dangaus kūnus, atlikdavo kalendorinius skaičiavimus.

Jau pradeda temti ir skubame sutartu laiku į observatoriją. Dabar po rekonstrukcijos, ko gero, įdomiau būtų užsukti į etnokosmologijos muziejų. Po šios ekkursijos valandos kelias iki Vilniaus.

Anonsas.lt linki smagių atostogų vaikams ir geros nuotaikos jų tėveliams!