Ką veikti Kelmės rajone?

Įvairiaspalvis Kelmės rajonas: kur akmenis pametė velniai, verda pelkės ir traukia piligrimai

Tytuvėnų regioninio parko kraštovaizdis. Tytuvėnų regioninio parko nuotr.

Ar esate lankęsi Kelmės rajone? Ne? Tuomet kraukitės kuprines ir artimiausiu metu ištaisykite šią klaidą. Nes šiame krašte įdomybių atras ir gamtos mylėtojai ir tie, kurie vaikystėje ryte rijo knygas apie indėnus, ir religingi piligrimai, ir tie, kurie giliai širdyje jaučiasi dvarininkais.

Tyras oras ir gausybė gamtos paminklų

Kelmės rajonas - tai vieta, kur plyti net 4 regioniniai parkai: Kurtuvėnų, Varnių, Dubysos ir Tytuvėnų.
Jei mėgstate gėrėtis galiūnų ąžuolų didybe, šiose apylinkėse ošia Didysis, Spunčio, Šventragių, Panūdžių, Greitiškės ir kiti įspūdingi ąžuolai. Visi jie įrašyti į gamtos paveldo objektų sąrašą dėl savo ilgaamžiškumo ir dydžio.

Tytuvėnų regioniniame parke akį traukia storoji Tytuvėnų šilo pušis, kurios amžius siekia apie 220 metų. Netoli Kražių kaimelio svyruoja Kražių pušis, o  Užventyje - dar viena galiūnė - Švento Martyno pušis, kuri yra 16 metrų aukščio ir daugiau nei 3 metrų apimties.

Kelmės regione gausu ir ežerų. Iš viso čia tyvuliuoja 53 ežerai ir dar apie 100 įvairiausio dydžio tvenkinių. Iš jų gražiausi - Karklėnų ežeras bei Vėjinės tvenkinys. Jei į šį kraštą vyksite žiemą, žinoma, pasimaudyti nepavyks, tačiau būtinai įsidėkite į kuprinę pačiūžas.

Giliaus ežeras. Tytuvėnų regioninio parko nuotr.

Jei mėgstate kalnus, pamėginkite prieš dairydamiesi į kitų šalių viršukalnes, pirmiausia įkopti į Kelmės piliakalnius. Štai Bridvaišio piliakalnis stūkso ant Bridvaišio ežero kranto (anksčiau jis buvo ežero sala), todėl už pralietą prakaitą kopiant atsidėkos įspūdingu vaizdu. Kubilių piliakalnis nuves pasigrožėti Gryžuvos upės atodanga. Burbaičių piliakalnis, pasak legendos, slepia čia kadaise prasmegusią bažnyčią. Tiems, kurie domisi senuoju lietuvių tikėjimu, patiks Medžiokalnis - čia senovėje kūrenosi šventoji ugnis, o kalno viršūnėje buvo pastatyta deivės Medeinės skulptūra.

Ledyno palikimai - verdančios šaltinių versmės ir legendomis apipinti riedulių takai

Kelmės rajone stūksantis Kriaučiaus arba Vileikių akmuo, yra rimtas Puntuko konkurentas - jis trečias pagal dydį Lietuvoje. Kaimo žmonės ilgai į milžiną gadino plūgus, mat jis gulėjo pasislėpęs dirbamame lauke. 1974-aisiais melioratoriams teko pavargti, kol iškasė šį akmenį. Trūko trosai, burzgė net 14 traktorių, tačiau akmuo vos pajudėjo iš savo guolio. Jį ištraukti pavyko tik panaudojus daugybę trosų. Akmuo rastas Petro Jasulaičio žemėje. Šis žmogus buvo siuvėjas, aplinkinių vadintas kriaučiumi, todėl jo garbei akmuo ir gavo tokį pavadinimą. Žmogus iškeliavo Anapilin, o akmuo liko kaip jo atminimas.

Kriaučiaus akmuo. Kelmės turizmo centro nuotr.

Jei nesate linkę kopinėti po kalnus ir piliakalnius, būdami netoli Kelmės būtinai nuvykite apžiūrėti Svilės šaltinių. Tai ne šiaip sau iš sienos trykštantis šaltinėlis - šioje vietovėje, Kurtuvėnų regioniniame parke, iš žemės trykšta per 100 versmių. Svilės šaltiniuotose pievose augantys augalai (daugiametis patvenis, pelkinė uolaskekė ir kt.) bei vandenyje gyvenantys vabzdžiai (arktinė apsiūva) rodo, kad  gamtinė aplinka šioje vietoje išliko nuo ledynų atsitraukimo.

Svilės šaltiniai. Kelmės turizmo centro nuotr.Kelmės regionas dar garsėja ir akmenų rūžomis. Kas tai?

Tirpstant ledynui susiformavę akmenų, pylimai, kurių Tytuvėnų regioniniame parke yra net keturi. Vienas iš jų - Velniakelis, arba Peleniaus rūža, laikomas gamtos paveldo objektu. Ledyno įtrūkimo vietoje, tirpsmo vanduo išplovė smėlį, žvirgždą ir liko tik stambūs rieduliai - tarsi kelias, vedantis keliautojus pirmyn.
Tačiau kaimo žmonėms labiau patinka riedulių tako atsiradimą paaiškinti legenda. Sakoma, jog Tytuvėnuose kadaise gyveno šlėkta Tvardauskis, kuris pardavė savo dūšią velniams ir už tai paprašė nutiesti akmenų kelią nuo Tytuvėnų iki Pašiaušės. Velniai prašymą įvykdė, o tada griebė Tvardauskį ir nešasi pragaran. Tas ėmė karštai melsti, kad jį kas išgelbėtų ir staiga užgiedojo gaidžiai. Velniai metė Tvardauskį ir išnyko. Šlėkta krito krito ir pakibo ant Mėnulio rago. Todėl dabar, žiūrėdami į mėnulį, matome Tvardauskio veidą, o miškuose - velnių nutiestą akmenų taką.

Kaip Kelmėje atsirado indėnai?

Kelmės krašto muziejus jus nustebins... Amerikos indėnų ekspozicija. Ne, indėnai Kelmėje niekuomet nesilankė, tačiau čia gyvena jų dvasia. Indėnų gyvenimo būdu žavėjosi entuziastingas mokytojas ir kraštotyrininkas Jonas Vadeikis, jis buvo ir vienas pirmųjų, išvertęs į lietuvių kalbą vokiečių rašytojo Karl May knygas apie indėnus: „Vinetu", „Sidabro ežero turtai" ir „Per dykumą".

Indėnų ekspozicija. Kelmės krašto muziejaus nuotr.

Šiandien muziejuje galima apžiūrėti ne tik J. Vadeikio bufetą bei odinį aplanką, tačiau ir gausybę eksponatų, gautų iš JAV ir Kanados - nuo lokio dantų karolių iki tradiciniais raštais siuvinėtų pirštinių ar galvos apdangalų iš plunksnų. Muziejuje stovi netgi „tippi" palapinė, kurioje galima išgerti ant laužo virtos indėniškos arbatos, apžiūrėti indėnų ginklų ir daiktų maketus.

Kelmės krašto muziejus įsikūręs Kelmės dvare. Tad jei jūsų nedomins muziejuje demonstruojami eksponatai, atvykite pasigrožėti bent jau reta baroko stiliaus dvaro sodyba.

Vestuvininkų ir piligrimų traukos vieta - bažnyčios ir vienuolyno ansamblis

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas - vieta, kurios grindinį kas savaitgalį šluoja nuotakų suknelės ir kaukši krikštynų svečių batai. Žmonės mėgsta svarbiausius gyvenimo sakramentus priimti čia - vietoje, kuri įrašyta į Europos Sąjungos kultūros programą „Baroko kelias".

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Tytuvėnų regionino parko nuotr.

Tačiau tikroji bažnyčios ir vienuolyno ansamblio skliautų didybė atsiskleidžia tyloje ir susikaupime. Vietos gyventojai kalba, jog įvairių architektūros stilių bruožų turinčios bažnyčios statyboms didikas Valavičius paaukojo visus savo turtus. Geradariui liko tik balnas, ant kurio jis padėjo galvą ir ... užmigo amžinu miegu. Ansamblį juosia kapinės, kur galima atrasti Valavičiaus kapą.

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis - viena iš 14 popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo piligriminio kelio stotelių, išsidėsčiusių visoje Lietuvoje. Čia įrengta popiežiaus koplyčia.

Žemaičiai gali išmokyti visko - nuo stogo klojimo nendrėmis iki šokių rateliu

Paskutinis reikšmingas šio krašto objektas - Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras. Šiame pastate XVI-XVII amžiuje veikė Kražių jėzuitų kolegija, tad ši vieta į pasaulį išleido daug apsišvietusių žemaičių. Šiandien buvusios kolegijos vietoje - Kražių kultūros centras, biblioteka, parodų ir konferencijų centras, Kražių istorijos muziejus. Čia galite ne tik išmokti pinti advento vainiką, išgirsti apie žymiausius Žemaitijos knygnešius ir krašto krikštą, tačiau ir sudalyvauti tikroje žemaitiškoje vakaruškoje, su dainomis, rateliais, kastiniu ir namine gira.

Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras. Kelmės turizmo centro nuotr.

Pats Kražių miestelis pažymėtas tragiškais istoriniais įvykiais. Kražių bažnyčioje įvyko tikinčiųjų skerdynės - dėl to, jog gyventojai 1892-aisiais stojo mūru prieš Rusijos caro kazokus, atvykusius bažnyčios uždaryti. Tačiau šiandien abipus Kražantės upės išsidėsčiusio miestelio gyventojai gyvena aktyvų kultūrinį gyvenimą, čia gausu išlikusių kultūros paveldo objektų.

Jei kelionę į Kelmę pasiliksite vasaros metui - rinkitės liepos mėnesį. Tuo metu čia vyksta Tradiciniai žemaičių muzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursai. Juose kiekvienas miestietis gali išmokti visko: nuo šokių, ratelių, apeiginio giedojimo iki kaukių drožybos, pynimo iš vytelių, akmens tašymo, stogo dengimo nendrėmis ar žemaitiškų patiekalų gaminimo.

Kelmės dvaras. Kelmės turizmo centro nuotr.

Kelmės rajonas - gamtos grožio, barokinių formų ir piligrimų kelio stotelė. Šiame krašte legendomis apipintų įdomybių tiek, kad vargu ar pavyks jas apžiūrėti per vieną dieną. Atrasti, pažinti ir pamėgti šį regioną galite keliaudami pėsčiomis, dviračiais ir netgi plaukdami baidarėmis.

Inga Labutytė