Ką pamatyti Pasvalyje

Dauguma užsukančių į Pasvalį galvoja, ką būtų galima pamatyti šiame mieste ir kaip naudingai praleisti laiką. Tegul tai bus trumpas sustojimas Jūsų kelyje, tačiau neabejokite - Jūsų praleistas laikas Pasvalyje tikrai įsimins. Internetinėje svetainėje www.pasvalys.lt spustelėję nuorodą „turistams" atversite Pasvalio krašto muziejaus svetainę, kurioje rasite gamtos paminklus ir kitas lankytinas vietas. Tačiau jeigu dar nesilankėte šioje svetainėje, bet planuojate vykti į Pasvalį ar tiesiog vykdami pro šalį turėsite laisvo laiko, perskaitykite šį trumpą straipsnelį, jis neatims daug laiko, bet pabus Jūsų ekskursijos vadovu. O jau koks bus įspūdis - spręsti Jums. Kaip, beje, spręsti ir tai, ar verta nors trumpam sustoti Pasvalyje, kuris neturi garsių pilių ar senuosius viduramžių mūšius menančių istorinių vietų, bet turi kitų, ne mažiau įdomių objektų.

Pasvalys - nedidelis šiaurės Lietuvos miestelis, įsikūręs strategiškai patogioje vietoje, prie garsiosios tarptautinės automagistralės „Via Baltica", 110 km nuo Rygos ir 180 km nuo Vilniaus. Nors palyginti nedidelis miestelis, tačiau jis taip pat turi savo istoriją ir savo šlove gali konkuruoti su kitais panašiais Europos miesteliais. Užsukti į Pasvalį yra puikus pasirinkimas vykstant tranzitu iš Vilniaus į Rygą ar Taliną ne tik dėl to, kad nuvažiavus nemažą kelio dalį tiesiog reikia pramankštinti kojas, bet ir dėl to, kad Pasvalys, būdamas karstinio regiono vietovėje, šį pavojingą gamtos reiškinį labai gražiai įamžino įkūręs unikalų smegduobių parką.

Ir štai Jūs, kaip koks XIII amžiaus pirklys ar XIX amžiaus pabaigos knygnešys, atsidūrėte prie Lėvens ir Svalios upių santakos įsikūrusiame mieste. Kaip Pasvalio svečiui, kartu su Pasvalio rajono savivaldybės kultūros paveldo specialistu Gražvydu Balčiūnaičiu, siūlome keletą idėjų, ką tikrai verta pamatyti Pasvalyje. Ir patikėkite, - tai neatims daug Jūsų brangaus laiko, bet įspūdžiai gali pranokti lūkesčius.

Pažintinę kelionę po Pasvalį pradėkime nuo miesto širdies - centre esančios Vytauto Didžiojo aikštės, kur galite pasėdėti prie fontano ir pasigrožėti miesto architektūra. Tai ne Vilniaus ar Rygos senamiestis, tačiau šioje aikštėje įsikūrę kultūros centras, M. Katiliškio biblioteka, restoranas „Arka", parduotuvės bei kavinės sudaro vientisą architektūrinį vaizdą. O ko vertas senovę primenantis akmeninis grindinys, kuriuo riedėdavo arklių traukiami vežimai!

Aikštės pakraštyje - balta kaip gulbė Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Pastatyta 1787 metais, turi klasikinių, baroko bei istoristinių bruožų, o dangun šaunantys bokštai, pakėlus galvą aukštyn, verčia smarkiau suplakti kiekvieną širdį. Bažnyčios grožis ir didybė ypatingai išryškėja vakare ir naktį, kai ją apšviečia galingi prožektoriai.

Šventoriuje stovintis kryžius leis prisiliesti prie nesenos, bet skaudžios mūsų krašto istorijos. Praeidami pro šią vietą pagerbkite tuos, kurie 1944-1953 m. žuvo ar buvo nukankinti už Lietuvos laisvę ir išniekinti šiame aikštės kampe.

Vertėtų užeiti ir į bažnyčios vidų, kuris pilioriais suskirstytas į tris navas (centrinė ir dvi šoninės). Kiekviena nava turi atskirą altorių. Interjeras atnaujintas vos prieš keletą metų ir spindi jaukumu.

Už bažnyčios atsiveria puikus Lėvens upės vaizdas. Žinoma, jos nesulyginsim su Nemunu ar kitomis didžiosiomis upėmis, bet sutvarkyta krantinė, įrengti suoliukai, pastatytos vietinių medžio meistrų sukurtos angelų skulptūros nuteikia prasmingam poilsiui.

Kiek atsipūtę, vos už kelių žingsnių ateisite ant senojo medinio Pasvalio tilto fragmentų. Tarpukariu tai buvo miesto simbolis. Šio tilto nebėra, tačiau tvarkingai restauruoti jo likučiai leidžia pasigrožėti ne tik abiem upės krantais, bet ir į Lėvenį įtekančiu Svalios upeliu bei 5 simboliniais stulpais, primenančiais 1997 metais paminėtą Pasvalio miesto 500 metų jubiliejų.

Grįždami nuo Lėvens krantinės link Vytauto Didžiojo aikštės ir pasukę į dešinėje pusėje prasidedančią Nepriklausomybės gatvę, atsidursite vietoje, kuri primena Pasvalio miesto įkūrimą ir jo pavadinimo kilmę. Prie tilto per Svalią paskaitysite apie 1497 m. valdovo Aleksandro suteiktą privilegiją Pasvaliui ir sužinosite, kad 1557 m. rugsėjo mėn. mieste buvo pasirašyta Lietuvos istorijoje gerai žinoma Pasvalio sutartis. Pasvalio krašto muziejuje galite pamatyti, kaip atrodė šis istorinis įvykis. Ekspozicijoje rasite nežinomo dailininko paveikslą „Kalavijuočių ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas Pasvalyje atsiprašo Žygimantą Augustą, 1557 m. rugsėjo 14 d.". Beje, turbūt nežinojote dar vieno svarbaus istorinio fakto. Ogi, 1812 metų vasarą per Pasvalį pražygiavo didžiulis prūsų korpusas - Napoleono Bonaparto kariuomenės daliniai, kurie traukė užimti Rygos miesto. Deja, po pusmečio jiems teko trauktis tuo pačiu keliu.

Kur būtina užsukti Pasvalyje? Žinoma, į Pasvalio krašto muziejų. Jis įsikūręs visai netoli nuo tos vietos, kur esate dabar. Tikiuosi, nepaklydote ieškodami Napoleono kariuomenės likučių... Nuo Svalios tilto grįžkite aikštėn ir pasukite į P. Avižonio gatvę. Tik keletas žingsnių - ir Jūs jau prie krašto muziejaus.

Tikrai nepraeisite nepastebėję šio gražiai tvarkomo miesto objekto. Pabandykite atspėti, kas buvo šiame pastate anksčiau. Sunki užduotis... Nepatikėsite, bet čia buvo įsikūręs kino teatras „Svalia". Muziejuje yra eksponatų, vaizduojančių praėjusių šimtmečių vietinių gyventojų kasdienybę, darbus, pomėgius ir buitį. Muziejaus darbuotojai ne tik mielai papasakos apie eksponatus, jų veikimą, bet leis pasukti akmenines girnas ar verpimo ratelį, pasėdėti audimo staklėse, išbandyti senovinį fotoaparatą. Muziejus kviečia į edukacinius užsiėmimus, jų siūlo net apie 30. Galite susiraukti nagines, pasimokyti slaptojoje mokykloje, pabūti bitininku, švęsti tradicines liaudies šventes ir netgi savo ar draugo gimtadienį. Esate ekstremalių pramogų mėgėjai? Išbandykite save tamsiame muziejaus rūsyje, kur, įveikę paslėptas kliūtis bei atlikę įdomias užduotis, ištrūksite iš rūsio, arba - ne, jeigu būsite neatidūs ar išsiblaškę. Didžioji muziejaus naujiena - interaktyvi smegduobė, kurion „nugarmėsite" neatsargiai žengę žingsnį. Čia taip pat sužinosite, koks nenuspėjamas yra šis gamtos reiškinys ir kokių šunybių jis gali prikrėsti pasvaliečiams. Muziejuje įsigysite ir namiškius pradžiuginsite suvenyrais, knygomis, paveikslais, autoriniais keramikos dirbiniais.

Ne tik krašto muziejus, bet ir vietinis turgus gali daug ką pasakyti apie miestą, vietos žmonių gyvenimą, pomėgius ir apie pragyvenimo lygį. Apsilankius garsiose pasaulinėse turgavietėse galima susidaryti įspūdį apie šalį, tradicijas ir net aistras. Pasvalio turgus įsikūręs netoli krašto muziejaus ir, eidami ta pačia P. Avižonio gatve pirmyn, lengvai ir greitai jį pasieksite. Čia galėsite pasikalbėti su močiutėmis, siūlančiomis savo soduose ir daržuose užaugintas gėrybes, apie vietinių gyventojų pomėgius, sužinoti kokie vietiniai vaisiai ir uogos yra skanesni. Čia galite nusipirkti visko: nuo naminio pieno, kaime užaugintos šviežios ar rūkytos kiaulienos, šviežios veršienos ar avienos, ko tikrai nerasite jokiame Pasvalio prekybos centre. O ko verti plikytos tešlos pyragėliai su karameliniu ar varškės kremo įdaru! Papildę skrandį, paganę akis ir susipažinę su pasvaliečių gyvenimo būdu, negrįžkite į gatvę, kuria atėjote, bet pasukite Panevėžio gatve į kairę. Paėjėję apie 300 metrų Jūs pasieksite dar vieną Pasvalio miesto lankytiną vietą.

Pasvalio miesto perlas - vienintelis pasaulyje Smegduobių parkas. Jis užima 8 ha karstinę teritoriją pietiniame miesto pakraštyje, tarp Via Baltica magistralės ir Panevėžio gatvės.

Nors Pasvalio smegduobės nėra tokios didelės, kokios veriasi Gvatemaloje, tačiau kiekviena iš jų turi unikalią formą, o bet kuri naujai atsivėrusi smegduobė sukelia papildomų rūpesčių šiam kraštui. Nenustebkite, jeigu vietos žmonėms smegduobių tema nepasirodys įdomi, tiesiog jie pripratę gyventi tarp jų. Euforiją ir drebulį karstiniai reiškiniai sukelia tik atvykusiems iš ramesnių kraštų. Smegduobių parkas - tai įrodymas, kad miesto gyventojai niekada nežino, kada žemė prasivers po namu, garažu, automobiliu ar tiesiog gatvėje. Parke, norint neprasmegti ir tikėtis visų norų išsipildymo, būtina praeiti pro medinius vartus - „bromą". Teritorijoje pamatysite keliolika įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių, pailsėsite ant Meilės suolelio ar pasėdėsite amfiteatre, įkurtame vienoje iš didžiausių parko smegduobių. Jeigu pasiseks, leiskite sau paklausyti čia vykstančio koncerto.

Iš Smegduobių parko lengvai pateksite į kitą - Svalios parką. Tai ne gamtos stebuklas ar šimtus hektarų užimantis nacionalinis parkas, tačiau ši vietovė yra gražaus kraštovaizdžio kampelis, užburiantis gera nuotaika. Ją sukuria čiurlenantis Svalios vanduo, pėsčiųjų ir dviračių takai, žaidimų aikštelės, pavėsinės, ištaigingi tilteliai. Parkas saugo ir miesto istorijos paslaptis. Čia išlikę kadaise gausios Pasvalio žydų bendruomenės kapinės, taip pat mieste gyvenusių karaimų kapai. Šiose vietose įprasta laikytis rimties, atiduoti pagarbą mūsų bendrapiliečiams.

Nuo Svalios parko visai netoli - trečiasis miesto parkas. Pats didžiausias (apie 70 ha), seniausias ir vertingiausias, įkurtas tarpukariu, dar prieš tris dešimtmečius laikytas vienu iš gražiausių ir geriausiai tvarkomų šalyje. Sporto aikštynuose kasdien treniruojasi jaunimas. Po daugelio metų parkas atgimsta, sugrįžta koncertai, festivaliai, šventės. Atnaujintos įspūdingos medžio skulptūros, kuriomis parkas garsėjo ir viliojo lankytojus praėjusio amžiaus pabaigoje. Naujai sutvarkytoje vasaros estradoje 2017 m. gegužės mėnesį vyko didžiulis Šiaurės Lietuvos Chorų festivalis. Parkas kultūriniu požiūriu yra vertingas kraštovaizdžio kompleksas. Prie Lėvens upės turistus kviečia modernus kempingas, kuriame ir Jūs galėsite apsistoti, jeigu nutarsite Pasvaliui skirti daugiau nei vieną dieną

Tačiau pats seniausias Pasvalio mieste yra senosios klebonijos (Užupio) parkas. Jau pats pavadinimas nurodo šio parko buvimo vietą, todėl norint pakliūti į šį parką teks grįžti prie šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir pereiti per Lėvens tiltą į kitą upės pusę.  Savo plotu - tai nedidelis miesto kampelis, tačiau pastaraisiais metais rajono menininkų buvo išpuoštas medžio skulptūromis bei tapęs dar viena pasvaliečių ir miesto svečių poilsio vieta. Prie parko yra išlikusi sena klėtis, kurioje renkasi „Klėties teatras" bei vyksta įvairūs teatralizuoti renginiai ir festivaliai. Parke taip pat vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, kurių metu išnaudojama ne tik netradicinė Svalios ir Lėvens upių santakos erdvė, bet ir gražiai sutvarkyti senojo tilto likučiai.

Pasigrožėję senuoju Užupio parku pasukite į Kalno gatvę. Čia rasite iš smegduobės susiformavusį Žalsvąjį  šaltinėlį, vienintelį Lietuvoje girnų muziejų, o jau pačioje gatvės pradžioje prieš akis kairėje pusėje išvysite paminklą Pasvalio krašto knygnešiams, kurie, nebijodami tuometinių caro žandarų (1864-1904 m.), lietuviškomis knygomis, maldaknygėmis, elementoriais ir laikraščiais budino Pasvalio kraštą iš primestinio slaviškos spaudos miego. Šis pasvaliečio skulptoriaus Arūno Grušo stogastulpis pastatytas 1995 metais įamžino šiaurės Lietuvos knygnešystės susikirtimo kelius  Pasvalyje.

Toliau eidami Kalno gatve dešinėje pusėje rasite Žalsvąjį šaltinį. Jo buvimo vietą nurodo vietinio tautodailininko Prano Tamulionio medinė skulptūra „Vandenis". Nusileiskite žemyn prie šaltinio - tai Lietuvoje giliausias, apie 21 m gylio ir 5 m skersmens požeminis urvas, iš kurio nuolat teka šaltas, sieros vandenilio kvapo, turintis žalsvai baltų nuosėdų vanduo. Šis apie 1960 metus ištryškęs šaltinis yra Lėvens upės krante ir į ją įsiliejęs suformuoja net šalčiausiomis žiemomis neužšąlančias properšas. Žalsvasis šaltinis yra dar vienas įrodymas, kad Pasvalys įsikūręs aktyvių karstinių reiškinių zonoje. Reikėtų pastebėti, kad šio krašto požeminės ertmės moksliškai nėra pilnai ištyrinėtos ir laukia savo eilės, tačiau į šį šaltinį ne kartą buvo panėrę ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos speleologai - narai, kurie ir nustatė jo tikrąjį gylį, požeminius urvus - išsišakojimus bei suteikė jiems vardus. Informacija apie šaltinio vandens cheminę sudėtį yra išdrožta ant „Vandenio" nugarinės dalies.

Pasvalio požeminiai vandenys jau XIX amžiuje buvo naudojami žmonių gydymui. Atgauti sveikatą buvo galima Pasvalio kurorte, kuriame buvo gydoma nuo reumatizmo, nervų sutrikimo ir daugelio kitų ligų. Apie tai galite pasiskaityti 1940 m. birželio 3 d. „Lietuvos aide" publikuotame straipsnyje, kuri galite rasti internetiniame puslapyje:

http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/8171/pasvalio-sieros-saltiniu-kurortas--gydykla. Pokario metais sieros vonių gydykla veikė iki 1974 metų.

Dar už 250 metrų Kalno ir Lėvens gatvių sankirtoje yra įkurtas vienintelis Lietuvoje girnų muziejus. Šis muziejus įkurtas pasvaliečio, šviesios atminties kraštotyrininko, Antano Stapulionio sodyboje. Lietuvoje jau prieš mūsų erą grūdams malti buvo naudojamos akmeninės dvipusės trinamosios girnos. Šios dvi pusės buvo vadinamos girnapusėmis. Sodybos savininkas surinko 300 tokių eksponatų. Muziejuje eksponuojamos ne tik buityje naudotos rankinės, bet ir vėjo ar vandens malūnų girnos.

Sodybos šeimininkas Pasvalio rajono teritorijoje taip pat rinko retus akmenis ir vežė juos į savo kuriamą muziejų. Patys vertingiausi eksponatai yra apeiginiai, atkeliavę net iš pagonybės laikų - dubenėtieji akmenys. Jų muziejuje yra net 66.

Apsilankę šioje sodyboje pamatysite ir 7 mitologinius - pėduotuosius akmenis, kurie iš kitų akmenų išsiskiria įdubimų, vadinamų pėda, įvairove. Sodyboje taip pat yra 2 akmenys riboženkliai. 2008 m. A. Stapulionis savo per ilgus metus surinktą girnų ir akmenų ekspoziciją padovanojo Pasvalio krašto muziejui.

Buvo laikai, kai pro Pasvalį riedėjo siaurojo geležinkelio vagonai. Senesni pasvaliečiai galėtų papasakoti, kad geležinkelis buvo neatsiejama jų gyvenimo dalis ir susisiekimo priemonė.

Apie tai primena išlikęs stoties pastatas ir tvarkoma bėgių atkarpa Stoties gatvėje. Stovėdami perone pabandykite įsivaizduoti artėjančio garvežio metalinių ratų bildesį ir švilpuko garsą, laukiančių keleivių šurmulį ir tylą, stojančią traukiniui išvažiavus. Iš čia buvo galima nuvažiuoti į Šiaulius, Žeimelį, Panevėžį ar Biržus. Deja, iš šio perono šimtai pasvaliečių pokario metais išvažiavo ne savo noru į Sibirą, iš kur sugrįžo ne visi. Šiai tragedijai atminti prie stoties įrengtas tremties atminimo skveras bei pastatytas, skulptoriaus Valiaus Remeikos, paminklas simbolizuojantis akmeninį tunelį, kuriame tarsi įvažiavę vagonai liudytu kelionę iš praeities į dabartį, iš tamsos į šviesą.

Jeigu atsisveikinę su Pasvaliu trauksite Rygos kryptimi, būtinai sustokite Baltijos kelio kryžių slėnyje.

Jis - tuoj už miesto. Tai ne tik pasvaliečiams šventa vieta. 1989 m. rugpjūčio 23 d. čia iškilo pirmasis kryžius, nuo to laiko jų daugėjo ir šiandien slėnis yra puiki vieta sugrįžti į tuos laikus, kada visa Lietuva pakilo pergalingam žygiui už laisvę.

O jei atvykote į Pasvalį šaltuoju metų laiku ar tiesiog prapliupo lietus, žinokite, kad yra vieta, kur galite sušilti. Tai - Pasvalio baseinas.

Čia rasite ką veikti  atvykę su savo atžalomis - yra vaikų baseinas, sūkurinė vonia, o rusiška, turkiška, suomiška bei infraraudonųjų spindulių pirtys duos naudą raumenims ir sąnariams, sustiprins jūsų imuninę sistemą. Baseine tikrai išgirsite latvių kalbą, nes kaimynai pamėgo Pasvalio siūlomas nebrangias ir kokybiškas vandens pramogas.

Baigiant pažintinę kelionę belieka pridurti, kad Pasvalyje yra tikrai nemažai įdomių ir gražių vietų, tad visada verta užsukti.

Algis Mačiukas

Straipsniui panaudotos Remigijaus Drevinsko, Gražvydo Balčiūnaičio, Pasvalio krašto muziejaus bei autoriaus nuotraukos

Kaimo turizmo sodybų žemėlapis