Pažintinis maršrutas Vilnius- Kurtuvėnai- Palanga- Mingė

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Palanga nėra tas miestas, kuris trauktų išskirtiniais malonumais. Gulėjimas paplūdimyje ir alaus siurbčiojimas Basanavičiaus gatvėje - neiškrapšto iš namų link pajūrio. Visgi bent kartą per metus prie jūros nuvažiuoti norisi, tad šį kartą nutariame pakeliui išvysti ir kitų Lietuvos grožybių.

Sudaryto ir publikuojamo panašaus maršruto nerandame (gražiai išleisti dešimtys milijonų turizmo "skatinimui" Lietuvoje), padarome jį patys. Gal Jūs tai padarytumėte kitaip? Būtų puiku, jei komentaruose paliktumėte informaciją, kokie dar įdomūs objektai gali būti aplankomi šiame maršrute.

Iš Vilniaus, pro Ukmergę, Kėdainius važiuojame link Šiaulių. Ukmergę autostrada pasiekiame per beveik 40 minučių. Ukmergėje vargu ar bus įdomių vietų ekskursijai. Man, žinoma, Ukmergėje būtų ką parodyti ir pasižiūrėti, kadangi iš jos esu kilęs. Tačiau su vaikystės atsiminimais susietos vietos nebus įdomios draugams. Sustojame prie paminklo vilkui ir mergelei, sukurtą pagal miesto kilmės legendą. Yra net dvi miesto vardo kilmės legendos. Pagal vieną jų, pagonių šventyklos vaidilutė pamilusi kryžiuotį, už tai ją vaidilos sudegino. Nuo to kilo pavadinimas "aukmergė" (aukos merga). Kita legenda byloja, kad žynė Vilkmergė išgelbėjo nuo vilkų kunigaikščio Dausprungo sūnų Tautvilą. Po to jis pastatė prie Šventosios pilį ir žynės garbei pavadino Vilkmerge. Mūsų legenda kiek paprastesnė, prie šio paminklo, 17 metų atgal, mūsų vestuvių dieną fotografavomės. Šiandien kaip tik važiuojame su mūsų piršliais ir fotografuojamės dar kartą.

Ukmergėje galima užlipti į Ukmergės piliakalnį, nuo kurio atsiveria vaizdas į Šventosios slėnį. Pats įdomiausias renginys Ukmergėje - Deltuvos mūšio inscenizacija birželio antroje pusėje. Jį tikrai verta aplankyti, renginys savo dalyvių skaičiumi nenusileidžia daugybei garsių tarptautinių tokio pobūdžio renginių. Tik šiam maršrutui jis būtų nepatogus, nes vyksta po pietų, tačiau galima būtų ryte aplankyti dalyvių stovyklą.

Važiuodami pro Deltuvą, pasiekiame Kėdainius. Miestą pravažiuojame, sukdami ties centrine "Rimi" į dešinę link Dotnuvos, Šiaulių. Dotnuvą pasiekiame tik 14 valandą, keliai už Šėtos remontuojami, apkrauti žemės ūkio technika, laukuose pati javapjūtė.

Dotnuvoje sustojame pramankštinti kojas Dotnuvos bažnyčioje ir vienuolyne. Mūrinė bažnyčia statyta nuo 1777 iki 1810 metų, daugiausiai vienuolių bernardinų. 1990 metais vienuolynas atitenka vienuolių kapucinų ordinui, vienuolyno dvasią atgaivino čia gyvenęs Tėvas Stanislovas. Mažiausiai laiko pakeista barokinė ir ankstyvojo klasicizmo bruožus vienijanti bažnyčia.

Už kelių kilometrų prasideda Akademijos gyvenvietė, kurioje galima aplankyti Dotnuvos dvaro parką.

Nuo birželio antros pusės iki šalčių, važiuojant pro Dotnuvą/Akademiją, verta nusipirkti daržovių kelionei. Šis kraštas nuo seno garsėja daržininkyste ir ne tik agurkų nusipirksite pakelėje: puikūs pomidorai, paprikos, obuoliai ir kriaušės. Kadangi vežamės savo užaugintus pomidorus, kitų derlių tik nufotografuojame, o Žemdirbystės instituto bityne nusiperkame medaus. Nuoroda į bitininkus - „Bičių motinėlės" tik įvažiavus į Akademijos gyvenvietę.

Toliau aktyviai remontuojamu ir žemės ūkio technikos užgrūstu keliu važiuojame į Kurtuvėnus. Išvažiavus iš Vilniaus apie 9 valandą, zona už Šiaulių bus pasiekta apie 13 valandą - kaip tik tinkamas metas pietums. Norėjome paskanauti kulinarinio paveldo (ne cepelinų), todėl rizikuojame padaryti 40 kilometrų lankstą nuo pagrindinio kelio Šiauliai - Palanga. Į Kurtuvėnus posūkis klaidinantis, reikia nuo A12 trasos už Bubių, Dubysos tilto pasukti į Ramučius, kiek pavažiavę, nepraleiskite posūkio į Kurtuvėnus.

Pietus iš anksto susiplanuojame Kurtuvėnų dvaro smuklėje „Kryžkelė". Norint paragauti firminių smuklės šeimininkės Zoselės Kalnikienės patieklų, užsisakyti reikia iš anksto: karpiui, įdarytam obuoliais, reikia paros; aluje išmirkytam kumpiui su medumi reikės 5 dienų. Karpis panašiai 4 žmonėms, kumpiui (jei visą valgyti iš karto) prireiks kokių dešimties žmonių. Pirmasis patiekalas cibulinė, pavadinčiau barščiais su subtiliu silkės skoniu.  Turiu pasakyti, kad šiuo atveju viskas puikiai dera, įeitų į dešimtuką geriausių ragautų sriubų Lietuvoje. Važiuojant į Palangą pro Šiaulius, man užtektų vien jų, kad padaryti lanką nuo pagrindinės trasos. Tradiciškai žemaitiška cibulinė - tai šalta sriuba, kurios pagrindinis skonis - virš žarijų keptos ir sutrintos silkės. Antrasis patiekalas - žemaitiškas kastinys. Kastinys - patiekalas, gaminamas iš rūgpienio, grietinės, sviesto. Skoniu primena varškę, šiek tiek sviestą, grietinę. Skonis priklauso nuo šeimininkės naudojamų prieskonių ir pagrindinių ingredientų proporcijų. „Kryžkelėje" valgoma užtepant ant virtos bulvės su lupena. Sakyčiau, šių dviejų patiekalų užtektų ir lengviems pietums, o mūsų dar laukė karpis įdarytas obuoliais. Padarome valandos pertrauką, vaikščiojame po Kurtuvėnų dvaro parką. Papildoma atrakcija valandai ar ilgesniam laikui gali būti pasijodinėjimas žirgais ar pasivažinėjimas bričkele. Pajodinėti žirgais galima keliais maršrutais po vaizdingas Kurtuvėnų apylinkes.

Grįžtame karpio. Reikia pripažinti, padarytas profesionaliai. Mėsa subtiliai įmarinuota prieskoniais, kurie neužgožia žuvies skonio. Tiesa, tvenkinių karpiams būdingas silpnas dumblo skonis panaikintas arba karpiai Kurtuvėnų tvenkiniuose puikaus skonio. Karpis puikiai dera su obuoliais. Ištraukti iš vidaus, troškinti ir karpio sultimis persmelkti obuoliai - buvo tikras delikatesas.

Toliau važiuojame lik Ramučių prie Svilės šaltinių. Pakankamai sunkiai randamas posūkis tarp 13- 14 kilometro, pasukus laikytis dešiniųjų posūkių. Svilės šaltiniai, trykštantys Dubysos senslėnyje, yra treti pagal vandeningumą Lietuvoje. Pagrindinis šaltinis su pora dešimčių verdenių įspūdingas.  Vanduo skanus, pasiimame į kelionę, jo dažnai atvažiuoja įsipilti Šiaulių gyventojai. Toliau pro Ramučius važiuojame link Užvenčio, nuo jo sukame į 194 kelią link Gaulėnų. Nuo Gaulėnų pasukame į žvyrkelį link Luokės.  Kiek pavažiavus, kairėje iš toli matosi išsiskiriantis Šatrijos kalnas, posūkį tikrai nesunkiai rasite ir pora kilometrų pavažiavus, automobilį pasistatysite papėdėje esančioje aikštelėje.

Šatrijos kalnas yra vienas iš aukščiausių Lietuvoje, 228 metrai virš jūros lygio. Aplink 813 hektarų Šatrijos kraštovaizdžio draustinis. Sakoma, kad Šatrijos kalnas mėgstamiausia Žemaitijos raganų sąskrydžių vieta.

Automobilių stovėjimo aikštelė, pagal Valstybinį GPS tinklo taškų aukštį, 179 metrai. Vadinasi, santykinis Šatrijos kalno peraukštėjimas nuo reljefo apie 40 metrų.

Kopimas užims dešimt minučių. Vaizdas nuostabus, matomos visos apylinkės, remiantis kai kuriais literatūros šaltiniais, 35 kilometrų spinduliu. Sunku įvertinti, tačiau apačioje už kelių kilometrų esanti Luokė - kaip ant delno, matoma Varnių bažnyčia. Apeiname aplinkui (aikštelė apie 60 m skersmens) ir leidžiamės, kol žmonos nepavirto raganomis.

Toliau Luokė, Telšiai - Žemaitijos sostinė. Labai įspūdingai ant kalvos atrodo Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, deja, prasidėjęs lietus neleido įamžinti ir pateikti nuotraukų skaitytojams.

Jau su tamsa pasiekiame Palangą, viešbutį „Dextera". Viešbutis neseniai sutvarkytas, kambariai dideli, vonios kambarys tiesiog milžiniškas. Užsisakėme dviejų kambarių liuksą, kurio svetainėje galima patogiai pavakarieniauti. Per dieną susikaupusias dulkes ir nuovargį nutariame nuplauti viešbutyje esančioje saunoje su baseinu.

Iš ryto pajudame prie jūros, lyja. Prekybos centre nusiperkame vienintelius ten buvusius kiniškus vienkartinius lietpalčius, kurie, tikime, turėtų apsaugoti nuo lietaus. Kuo arčiau artėjame prie jūros, tuo nejaukiau darosi, lietus ima vis labiau gulti horizontaliai. Ant tilto „lietpaltis" suplyšta į skiautes, džinsai kiaurai permirksta. Grįštam į viešbutį ir 12 val. pajudame link Darbėnų. Darbėnuose ruošiamės aplankyti japonišką sodą.

Į Darbėnus geriausia važiuoti pro Užpelkius, Juoskaudus, sukame į kairę, į pirmą posūkį, pravažiavus Darbėnų bažnyčią. Pavažiavus keletą kilometrų, bus ryškios nuorodos į japonišką sodą.

Apsilankymas japoniškame sode suaugusiems kainuoja 8, vaikams 4 litus. Kol kas įspūdžio sodas nedaro, daugiau daro įspūdį, pastangos sukurti tokį sodą. Mus, kaip geologus, nustebina pakankamai retas reiškinys, kai trykšta šaltinis apylinkėse dominuojančios kalvos viršūnėje. Iš šaltinio suformuotas tvenkinys, iš kurio upeliu teka vanduo. Kiti, krantuose akmeninėmis kompozicijomis ir augalais papuoštais krantais, upeliai savo vandens dar laukia.

Verta aplankyti bonsų kolekciją, patikusius bonsus galima įsigyti.

Po 1,5 valandos savarankiškos ekskursijos patraukiame į Klaipėdą. Čia šiuo metu suplaukę burlaiviai sekmadienį prasidėsiančiai regatai. Uoste stovi garsiausi pasaulio burlaiviai - Kruzenšternas ir Sedovas. Surandame prie senosios piliavietės vietą pasistatyti automobilį ir pajudame link krantinės. Po poros valandų ekskursijos važiuojame į Šilutę, iš kurios pavakariais pasiekiame Mingės kaimą. Vakare laisva programa, žvejai gali pagauti Minijos upėje gražių ešerių su spiningu. Tačiau šiandien nežvejojame, paliekame šį malonumą rytojaus dienai.

Nakvojame kairiajame Minijos krante „Mingės egzotikoje". "Mingės egzotika" - tai kelių pastatų poilsio kompleksas prie pat upės, šalia jachtų uosto. Poilsio komplekse veikia kavinė, organizuojamos ekskursijos keliais turimais laivais ir kateriais. Nakvojame amerikietiško tipo namelyje, kuriame yra visi patogumai, keli dviviečiai miegamieji, vonios kambarys su sėdimu dušu, erdviu salonu.

Rytojaus dieną 9 valandą laivas „Upytė" išplukdo į žvejybą. Iš 5 plaukiančių - tik 1 žvejys. Plaukiame Minijos upe, įplaukiame į Nemuno atšaką Upaitę, čia pirmą kartą sustojame. Pirmas (šiaip nežvejojančio) Vido metimas ir ant kabliuko spurda kokių 300 g ešerys. Tolimesni metimai pritraukė tik smulkių ešeriukų dėmesį. Plaukiame apaugusia Nemuno delta, kurioje tikra vandens paukščių karalystė. Išplaukiame į Kuršių Marias, plaukiame link Nidos. Dešinėje Ventės ragas, įspūdingai atrodo Neringos kopos, puikiai matosi Nidos ir Preilos stogai.

Apsisukame ir grįžinėjame pro kitą Nemuno atšaką, stojame pažvejoti ties ištakų švyturiu. Gylis apie 5 metrus, deja, šiandien "nekibimo" diena. "Nekibimo" Kuršių Marių masteliais diena. Pagaunu du ešerius, vienas beveik pusės kilogramo, pagauna ešerius ir moterys. Kapitonas Antanas moterims paslaugiai uždeda sliekus ir padeda nuimti žuvį.

Grįžtame dar kitomis siauromis atšakomis, grožimės Nemuno deltos gamta ir vandens paukščiais.

Kaip ir ekskursijos pabaiga, tačiau reikia lauktuvių namiškiams. Pačios geriausios lauktuvės iš pajūrio - rūkyta šviežia žuvis. Tai, kas mūsų prekybos centrų vitrinose - tai tik pasityčiojimas iš rūkytos žuvies. Geriausia pirkti tą pačią dieną rūkytą žuvį, nes jau kitą dieną rūkyta žuvis apdžiūna. Važiuojame į Rusnę, kuri garsėja geriausiai išrūkoma žuvimi. Rekomenduotojo, bet niekaip nepažymėtoje vietoje nusiperkame vidutinio dydžio karšių. Rusnės centre randame ir didesnį pasirinkimą su starkiu ir dideliu ešeriu. Perkant reikėtų įvertinti tai, kad ešeriai, sterkai, karšiai kuo didesni, tuo skanesni. Geriau nusipirkti vieną didelį, nei kelis mažus.

Atgal važiuojame 141 keliu pro Juknaičius. Pora dešimčių kilometrų nuo Juknaičių sustojame pavakarieniauti kavinėje „Sena Giria". Kavinė nustebina sutvarkyta aplinka, maloniu ir greitu aptarnavimu bei skaniais valgiais. Užsisakome burokėlių sriubos, firminį "Senos girios" patiekalą, alaus ir 2 žmonėms tai kainuoja 48 litus. Pavakarieniavę, sukame į A12 kelią pro Tauragę, grožimės vėjo malūnais. Pagaliau įvažiuojame į Klaipėda - Vilnius magistralę ir po kelių valandų atvažiuojame į Vilnių.

Kitą dieną kelionės aptarimas prie žuvienės. Pagautus ešerius išdorojau Mingėje, kol jie švieži, pakankamai lengvai skutasi žvynai. Kitus mažesnius, kuriuos paėmėme, nes per giliai įrijo kabliuką, ir kelis pūgžlius išdoroti reikia tik vidurius ir žiaunas.

Pirmiausia, į kiek pašilusį vandenį (3 litrai / 1,5 kg žuvies) įdedamas marlės maišelis su smulkiąja žuvimi. Sudedamos 4 nedidelės morkos, 4 nedidelės bulvės, užvirus vandeniui, sudedami išdoroti ešeriai. Kiek pavirus: 4 skiltelės česnako, žiupsnelis krapų, dašio, petražolės, melisos, pusė citrinos, druska, pipirai, čili pipirai, lauro lapeliai.

Prieš žuvienę suvalgome rukytus starkį ir didijį ešerį nusipirktą Rusnėje. Užgeriame puikiu baltu vynu iš Sauvignon Blanc vynuogių. Išragaujame tris vyno butelius: tiesiog nepakartojams 2010 Hans Greyl iš Naujosios Zelandijos, kaip rašoma su prinokusių Guava ir pasiflorų aromatu, tačiau gal geriau mums suprantamu juodųjų serbentų lapų aromatu. Tokio aromato ir puikaus skonio senokai neteko sutikti.  Prancūzišką Kiwi Cuvee 2009 agrastų skonio. Visai malonus Battapati vyno rūsio ir Tolna regiono Turko 2007 metų baltas vynas.

Paruošė Sergejus Jeriomenko

Keliauju, skaniai valgau, patyrinėju vynus, ieškau įdomiausių atrakcijų su skaniu adrenalinu.  Daugiau mano kelionių galima surasti mano profilyje.

View Vilnius - Palanga - Mingė- Vilnius in a larger map

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.