Ką veikti Kazlų Rūdoje?

Kazlų Rūda- miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. Per teritoriją teka nedidelės upės: Pilvė, Jūrė, Vabalkšnė, Judrė, Nova, Višakis. Manoma, kad vietovardžiui pradžią davė XVI amžiuje iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla, kurio vardu buvo pavadinta išaugusi nedidelė gyvenvietė. Žodis Rūda susijęs su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurios vadinamos rūda, rudnia. Kazlų Rūdos kaimo gyventojų skaičius nuolat augo dėl geležies išlydymo kiekio, kuris buvo didžiausias iš visų aplinkinių vietovių. Per metus čia buvo išlydoma apie 10 tonų geležies, kuri buvo perdirbama į kirvius, žagrių noragus, akėtvirbalius ir kitokius padargus.
Kazlų Rūda - savitas, gilias tradicijas turintis miestas, kuriame yra daug žymių ir Lietuvos istorijai reikšmingų vietų. Kazlų Rūdą garsina talentingi tautodailininkai. Mieste ir jo apylinkėse gausu medinių koplytstulpių ir medžio skulptūrų. Miesto skverą puošia drožiniai, kuriuos pastatė pleneruose dalyvavę menininkai. Skvero centre stovi didžiausia skulptūra, kurią sudaro trys deivės - teisingumo, meno ir kultūros bei miesto globėja ir išdrožinėti pasakų personažai. Į Kazlų Rūdą atvykstantys poilsiautojai ir miesto svečiai atranda dvasinę ramybę, iš gamtos pasisemia stiprybės, žvejoja upėse, renka grybus, uogas, pramogauja su vaikais įkurtame virvių parke bei žvalgosi apylinkėse, kuriose gausu įdomių objektų.

Ką pamatyti Kazlų Rūdoje

Kazlų Rūdos parkas skirtas žmonių poilsiui ir pramogoms bei puošia miestą savo žaluma. Jis yra dalis natūralaus miško, kuris išliko plečiantis miestui. Šiuo metu parke veikia virvių parkas. Miesto parke įrengtos keturios trasos: viena vaikams ir trys suaugusiems. Jos pažymėtos skirtingomis spalvomis. Žalia - apšilimui, mėlyna - vidutinio sudėtingumo ir ekstremalams skirtas raudonasis kliūčių ruožas, turintis ir pačios pavojingiausios - juodosios trasos fragmentą. Šiose trasose įrengti septynių-keturiolikos metrų aukščio kliūčių ruožai. Geltonasis kliūčių ruožas skirtas vaikams. Virvių parke iš viso yra 59 užduotys, bendras visų trasų ilgis siekia 1035 metrus. Svetainė - http://www.stihlvirviuparkas.lt

Virvių parkas Kazlų Rūdoje

Kazlų Rūdos miško muziejus lankytojams atidarytas 1983 m. rugsėjo 16 d. - Miško darbuotojo dienos proga. Miško muziejaus eksponatai supažindina su įmonės veikla bei istorija, gamtos turtais, fauna ir flora, įmonės kultūriniu gyvenimu, miškininkais, miškininkais veteranais ir kt. Muziejuje įrengta mokomoji profesinio orientavimo klasė. Joje demonstruojama senų miško želdymo, daigynų bei medelynų darbuose naudotų įrankių kolekcija. Stenduose pateikiami miško atkūrimo ir medynų formavimo, priešgaisrinės miškų apsaugos darbai. Profesinio orientavimo klasėje sukaupta turtinga botaninė, dendrologinė, entomologinė ir fitopatologinė kolekcijos, stendai su vaizdinėmis mokymo priemonėmis, kiti mokymo reikalams skirti eksponatai. Antrajame aukšte išdėstytos dažniausiai mūsų miškuose sutinkamų žvėrių ir paukščių skaidrės bei nuotraukos, kanopinių žvėrių ragai, iltys, kiti medžioklės trofėjai.
Gamtos apsaugos ir medžioklės skyriuje pateiktas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų žvėrių ir paukščių sąrašas, žvėrių apskaitos duomenys, urėdijos teritorijoje esančių medžių ir gamtos paminklų sąrašas. Kitame skyriuje eksponuojama senovinių miško kirtimo ir medžio apdirbimo įrankių kolekcija ir medienos ruošos mechanizmų pavyzdžiai. Nuotraukose atsispindi visas miško ruošos darbų ciklas. Pats didžiausias ir turtingiausias skyrius - biologinė grupė, vaizduojanti aukštapelkę, kerpinį pušyną ir žemapelkę su jiems būdinga fauna ir flora. Čia puikuojasi mūsų girių galiūnas - stumbras, lūšis, elnias, vilkas, stirnos, bebrai ir daugelis kitų miškuose gyvenančių žvėrių ir paukščių.

Kazlų Rūdos miško muziejus

MIŠKŲ URĖDIJOS INFORMACIJOS CENTRAS. Nuo 2004 m. sausio 14 d. VĮ Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje Miško muziejaus patalpose veiklą pradėjo Informacinis centras, kuris skirtas švietėjiškos, informacinės miškininkystės tikslams. Per metus centrą aplanko apie 3,5 tūkst. lankytojų. Visiems lankytojams suteikiama kvalifikuota informacija apie miškų būklę, rekreaciją ir gamtosaugą, miškininkų veiklą.

Paminklas Kaziui Griniui. Kazys Grinius (1866- 1950)- visuomenės ir kultūros veikėjas, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius, trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Mančiagirėje (Mondžgirėje) 1994 m. atvežti ir perlaidoti Kazio Griniaus palaikai (urna) bei pastatytas paminklas (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).

Dviračiu ar pėsčiomis aplankykite Višakio Rūdos apylinkes

Karinio paveldo objektai. Sovietinio laikotarpio karinio paveldo objektai: trikampyje tarp Višakio Rūdos, Kazlų Rūdos ir Agurkiškės - buvęs karinis aerodromas, Runkių miške - buvusi desantininkų divizijos vadavietė (vadinamasis Brežnevo bunkeris), Gulioniškės kaime - buvusi sovietų generolų vila bei kareivinės, kiti kariniai objektai. Visi šie objektai kažkada buvo vieni svarbiausių „Kauno placdarmo", pradėto statyti 1975 metais, objektų.

„Kauno placdarmas" - tai didelę dalį Lietuvos aprėpusi aerodromų ir karinės infrastruktūros sistema. Ji turėjo užtikrinti žaibišką sovietinių desantininkų permetimą į Vakarų šalis. Iš viso turėjo būti pastatyta daugiau kaip 50 slaptų karinių objektų. Vėliau statyba dėl įvairių priežasčių buvo pristabdyta. Net ir griuvus imperijai mažai kas žinojo apie šiuos objektus, kuri iki šiol apipinti įvairiomis legendomis.

Buvęs karinis aerodromas

Višakio Rūdos šaltinėlis. Daug legendų ir pasakojimų gaubia Višakio Rūdoje esantį „stebuklingąjį" šaltinėlį, kuris turi gydomųjų galių. Šaltinėlio kompleksą sudaro dvi koplyčios: viena viršuje, ant kalno, antra apačioje, pakalnėje, ant šaltinėlio, iš kurio semiamas vanduo, juo prausiamasi ar plaunamos skaudamos vietos. Žmonių pasakojimai byloja, jog čia pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, todėl prie šaltinėlio yra pastatyta koplyčia su Marijos statulėle. Būtinai užsukite apžiūrėti šią ypatingą vietą, pasinaudokite proga apsišlakstyti šventu vandeniu.

Višakio Rūdos šaltinėlis

Višakio Rūdos Šv. Stanislovo bažnyčia ir muziejus. Medinė Višakio Rūdos Šv. Stanislovo bažnyčia, pastatyta 1883 m., yra vienas iš gražiausių medinių Šiaurės Suvalkijos sakralinių statinių. Bažnyčia yra dvibokštė, neoromaninio stiliaus, su trikampiu frontonu. Didžiausi atlaidai išlikę iki šių dienų yra Šv. Baltramiejaus atlaidai. Bažnyčios vargonai pastatyti 1902 m. ir jie tarnauja iki šių dienų. Kunigas Vidmantas Striokas įkūrė religinių reikmenų muziejų.

Vidmantas Striokas - muziejaus įkūrėjas

Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis (įsteigtas 1997-12-29) skirtas išsaugoti senovinės aliuvinės lygumos, skrodžiamos upelių, kraštovaizdį. Draustinis ypač vertingas geomorfologijos, hidrografijos, pedologijos ir botanikos požiūriu. Draustinyje organizuojami žygiai, taigi mėgstantiems keliauti miškais prieš atvykstant siūloma pasidomėti. Kazlų Rūdos miškuose sovietiniu pagrindu veikia didžiulis Veverskio karinis poligonas.

Višakio slėnio botaninis draustinis (įsteigtas 1996m., plotas - 122,2 ha) skirtas išsaugoti etaloninę šiam slėniui būdingą vandens, pelkių, pievų ir šlapių miškų augaliją, be to išsaugoti čia išplitusių rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, t.y. baltijinės gegūnės, dėmėtosios gegūnės, vienalapio gedučio, augimvietes. Visus augalų mylėtojus Višakio slėnio botaninis draustinis kviečia panagrinėti retų rūšių pelkių augalus. Taip pat didelio dėmesio draustinis sulaukia iš vaikų, kuriems itin smagu klampoti pelkynais.

Baltijinė gegūnė                                                 Vienalapis gedutis

Raudonplynio kraštovaizdžio draustinis (įsteigtas 1996 m., plotas - 658 ha). Tikslas - išsaugoti tipišką Kazlų Rūdos teritorijos kraštovaizdžio kompleksą - žemyninius kopagūbrius, ypač ryškų žemyninių kopų fragmentą. Turistus žavi geltonas, minkštas ir švelnus smėlis byrantis tarp pirštų. Einant per pušynėlį, gali pasirodyti, kad esi kažkur prie jūros.

Raudonplynio kraštovaizdžio draustinis

Kazlų Rūdos botaninis zoologinis draustinis (įsteigtas 1996 m., plotas - 357 ha) skirtas išsaugoti pietvakarių Lietuvos regiono pušynų ir juodalksnynų bendrijas.

Dviračiu ar pėsčiomis po Antanavo apylinkes

Antanavo koplyčia. Antanavo senajame parke galima aplankyti įdomią koplyčią. XVIII a. Atanavo kaime žemes įsigijo Chrapovickų šeima. Chrapovickai pastatė koplyčią, kuri, laikui bėgant, tapo giminės panteonu. XIX a. naujieji šeimininkai ją suremontavo, o vidų išpuošė paveikslais. Koplyčia yra medinė, šešiakampė, su dviem zakristijom. Tai originalus ir vienintelis Lietuvoje liaudies sakralinės architektūros paminklas.
Šalia rūmų buvo pasodintas netaisyklingo geometrinio išplanavimo parkas su dviem nedideliais tvenkiniais. Šį parką XIX a. įkūrė Stasys Šabunevičius. Tuo metu pasodinti želdiniai tebėra ir dabar. Iš vietinių medžių rūšių parke auga: plaukuotieji beržai, paprastos ievos, paprasti klevai, uosiai, vyrauja mažametės liepos. Šiuo metu dvaro rūmuose įsikūręs Antanavo medicinos punktas ir kultūros namai.

Antanavo koplyčia

„NORMANDIJA-NEMUNAS" ESKADRILĖS AERODROMAS. 1939-1945 m. Antanavo dvaro pastatuose ir spirito varykloje buvo įsikūręs iš Alytaus po dviejų mėnesių operacijų perkeltas prancūzų eskadrilės „Normandija - Nemunas" padalinys. Tiesa, lėktuvai buvo laikomi ne dvaro teritorijoje. Aerodromas buvo įkurtas Užuoganų kaime, Antanavo seniūnijoje. Čia leidosi šios eskadrilės lėktuvai pasipildyti degalų ir bombų. Istoriniai šaltiniai teigia, jog vienas eskadrilės numuštas lėktuvas esą ir dabar skendi kitame Šešupės krante esančiame Žiūrių ežerėlyje.

Dviračiu ar pėsčiomis po Jankų apylinkes

Paminklas ,,Jūrės būrio kovotojams". Paminklas kovotojams, veikusiems vokiečių okupacijos metais, pastatytas 1985 metais Jankų miestelio centre. Iniciatorius- tuometinis Jankų aštuonmetės mokyklos direktorius A. Bieliauskas.

Paminklas partizanams. Genocido ir rezistencijos centro pastatytas paminklas klastingai užpultiems ir nelygioje kovoje žuvusiems partizanams: tėvui Vincui Sutkui - Seniui, mamai Sutkienei, dukrai Bronei Sutkutei-Sadauskienei - Barbei. Tame paminkle įrašytos ir 1949 m. lapkričio 19-20 d. išėjusių iš bunkerio parsinešti maisto ir žuvusių pasaloje Valentino Sadausko - Velėnos bei Juozo Naujoko - Kęstučio pavardės. Čia pastatytas akmeninis paminklas, kuriame įmūryta plokštė su „Stirnos", o vėliau „ Žalgirio" rinktinės partizanų pavardėmis, žuvusių 1948-1951 metais. Paminklas pastatytas miške prie kelio Jankai - Višakio Rūda.

Paminklas žymintis partizano Aleksandro Grybino žūties vietą. Aleksandras Grybinas-Faustas gimė 1920 m. vasario mėn. Šakių apskrities Lukšių kaime. Partizanas nuo 1945 m. pabaigos. Dalyvavo kuriant Tauro apygardos Žalgirio rinktinę, buvo rinktinės štabo narys - Žvalgybos skyriaus viršininkas. 1948 m. spalio 8 d. tapo Tauro apygardos vadu. Žuvo 1949 m. rugsėjo 28 d. Jankų valsčiuje Šunkarių miške patekęs į pasalą.

Šv. Dvasios bažnyčia ir kapinės Nemirų kaime. Kunigo Alekso Labanausko iniciatyva 1943 m. pavasarį pastatyta dabartinė medinė Nemirų Šventosios Dvasios bažnyčia Nemirų kaime. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su prieangiu. Nemirų bažnyčios varpinės žalvarinis varpas, išlietas 1683 metais, yra respublikinės reikšmės dailės paminklas. Šiuo metu varpas saugomas Višakio Rūdos parapijos muziejuje.

Novaraiščio ornitologiniame draustinyje saugoma didžiulė pietvakarių Lietuvos paukščių perėjimo ir poilsio vieta. Tai Kauno, Šakių rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių sandūroje, netoli Lekėčių miestelio įkurtas Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis. Čia kadaise plytėjusių miškų vietose nuolatos gyveno ir vaikus vedė vilkai, briedžiai ir šernai. Gausu buvo žalčių, angių - marguolių gyvačių, gluodenų. Aukštapelkė susiformavo iš užakusio ežero, nes jį maitino tik lietaus vandenys, kurių nepapildė nei viena upė, o tik ištekėjo vienintelė Nova. Nuo šios upės pavadinimo vėliau ir kilęs Novaraisčio vardas. Užtvenkus Novos upę, radosi daug atvirų užlietų plotų paukščiams gyventi ir perėti. Draustinio teritorijoje aptiktos 33 paukščių rūšys, įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus bei Lietuvos Raudonąją knygą. Čia pastebimi juodakakliai kragai, gulbės giesmininkės, tetervinai. Aptinkamos ir kelios pavienės didžiojo baublio poros, kurių originalus skleidžiamas garsas panašus į pučiamo stiklinio butelio garsą. Visgi labiausiai turbūt Novaraistį išgarsino migruojančios gervės ir žąsys, kurių rudeninio traukimo metu priskaičiuojama iki 2000 vienu metu čia besiburiuojančių. Tai didžiausi tokio pobūdžio gervių susitelkimai Lietuvoje ir pagal šį rodiklį Novaraistis net lenkia garsiuosius Žuvinto ir Čepkelių rezervatus. Stebėti ir klausytis paukščių galima tam įrengtame stebėjimo bokštelyje, link kurio veda nuorodomis pažymėtas kelias nuo plento Kaunas - Šakiai. Be to Novaraistis gali pasigirti ir tuo, kad yra Zanavykų krašto „stogas" - šių apylinkių aukščiausia vieta nuo jūros lygio.

Novoraiščio ornitologinis draustinis Kazlų Rūdoje

Dviračiu ar pėsčiomis po Plutiškių apylinkes

Plutiškių Šv. Juozapo bažnyčia. Bažnyčia tradicinio gyvenamojo namo formos, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Šventorius aptvertas. Plutiškėse 1791 m. pastatyta koplyčia. Ji 1801 m. tapo Prienų parapijos filija. Klebonas Simonas Mackevičius 1839 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1841 m. konsekravo vyskupas Povilas Strašinskis. Po 1863 m. Plutiškių administratoriumi buvo kunigas Motiejus Brundza (1824-1870 m.), spaudos draudimo laikais populiaraus „Lementoriaus" (išspausdintas 1859 m.) autorius; palaidotas Plutiškių kapinėse. 1906 m. įsikūrė „Žiburio" draugijos skyrius, 1907 m. įsteigęs biblioteką- skaityklą. Po 1915 m. įkurta parapija.

Užsukite aplankyti Rėkaviškio senkapio, dar vadinamo Prancūzkalniu. Jo vieta: Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių seniunijos Rėkaviškio kaimas, 850- 860 m nuo kelio Gudeliai- Smilgiai, 50- 60 m prie kelio Lizdeikiai- Pentupiai.

I- ojo pasaulinio karo vokiečių kapinės, kuriose laidota apie 1915 metus. Vieta: Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių seniūnijos Subačiškių kaimas, 1600- 1650 m nuo kelio Gudeliai- Smilgiai, 10- 11m prie kelio Grigaliūnai- Selema.

Griešių piliakalnis, dar vadinamas Rūdupio piliakalnis stūgso Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Griešių. Pasiekiamas keliu Antanavas- Armališkiai, Rūdupiuose pasukus į kairę važiuoti šiaurės kryptimi miško keliuku, vedančiu link Krūvelių. Piliakalnis įrengtas miške esančio ožnugario aukščiausioje vietoje. Aikštelė keturkampė, pailga pietryčių- šiaurės vakarų kryptimi, 50 x 11 m dydžio, per 0,5 m iškilusiu viduriu. Šlaitai vidutinio statumo, 4-6 m aukščio. Piliakalnis apaugęs retomis pušimis.

Turizmo maršrutai Kazlų Rūdoje

Dviračių maršrutai Kazlų Rūdoje

Turizmo maršrutas „Kviečia miško takai". Dviračiu siūloma važiuoti 40 km ilgio maršrutu, aplankant daug gamtos objektų, nemažą dalį važiuojant miškais: Kazlų Rūda - poilsiavietė prie Jūrės tvenkinio - Vandenų piliakalnis - Višakio Rūda - Bagotoji -Antanavas - Kazlų Rūda. Šios dviračių trasos pagalba keliautojai ne tik ilsisi, sportuoja, bet ir susipažįsta su visa Kazlų Rūdos savivaldybe.

Turizmo maršrutas ,,Kviečia miško takai"

,,Suvalkijos dviračių žiedas" - tai trasa Marijampolės apskrityje, pristatanti Sūduvos kraštą ir jo kultūros, istorijos, gamtos įžymybes, gražiausius kraštovaizdžius. Ši trasa jungiasi su Lenkijos Suvalkų krašto panašia dviračių turizmo trasa. Suvalkijos dviračių žiedo trasa eina per Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijas. Pagrindinė trasa, kurios ilgis yra apie 350 km, suka per Marijampolę, Kalvariją, Jurgežerius, Smalnyčėnus, Kuosėnus, Bartninkus, Ožkabalius, Gražiškius, Vištytį, Pajevonį, Užbalius, Vilkaviškį, Kudirkos Naumiestį, Sintautus, Panovius, Slavikus, Sudargą, Kidulius, Šakius, Lukšius, Griškabūdį, Višakio Rūdą, Kazlų Rūdą, Ąžuolų Būdą, Gudelius, Plutiškes, Utaliną, Smalinyčią, Veselavą, Zomčinę, Igliauką, Šventragį, Daukšius, Padovinį ir grįžta į Marijampolę. Važiuodami Suvalkijos dviračių žiedo trasa, aplankomas Vištyčio regioninis parkas, J. Basanavičiaus ir V. Kudirkos muziejus, Paežerių ir Zyplių dvaras, daug istorijos ir kultūros paminklų.

Maršrutas pėsčiomis Kazlų Rūdoje

Pažintinis miško takas - tai rekreacinė infrastruktūra skirta pažintiniam poilsiui, pristatanti miškų urėdiją, atspindinti būdingas miško floros ir faunos vertybes, unikalią krašto istoriją. Miško take yra įrengta maršrutai miško lankymui ir pažinimui su informacine sistema - stendai „VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija", „Moksliniai objektai, mokomoji bazė", „Lankytinos vietos miškų urėdijoje", „Miškų apsauga", „Rezistencinė kova", „Medžio anglies deginimas ir geležies lydymas", „Miško medžiai", „Miško žvėrys", „Grybai. Uogos", informacinės rodyklės, ženklai, apžvalgos aikštelės, pavėsinės, lauko baldai, skulptūros ir kiti, pažintinę funkciją turintys rekreacinės įrangos elementai. Tai suteikia galimybę plėtotis pažintiniam turizmui, vykdyti edukacinę - pažintinę veiklą miške. Takas yra atviras visiems.

Pažintinis miško takas Kazlų Rūdoje

Kazlų Rūdos tradicinės šventės

Kazlų Rūdos kraštas garsus savo tradicinėmis šventėmis. Pavasarinės šventės: Kapelų šventė „Muzikantų seklytėlė", Miesto dienos šventė, vaikų ir suaugusiųjų dramos kolektyvų šventė, vokalinių ansamblių šventė, klubo „Girių versmė" poezijos „Pirmojo žiedo šventė". Rudenį gyventojus suburia „Pavienių muzikantų, dainorių ir pasakorių šventė", „Rugsėjo fiesta". Kitos tradicinės šventės: Joninių gegužinė, pučiamųjų orkestro šventė „Suvalkijos dūdos", Advento vakarai ir velykinės parodos kartu su rankdarbių klubu „Kraitenė", koncertas „Vaikai šoka ir dainuoja vaikams", skirtas neįgaliems vaikams ir kt.
Kazlų Rūdos turistai ir miesto svečiai norintys pailsėti ir apžvelgti visas apylinkes gali apsistoti nakvynei vienoje iš Kazlų Rūdos sodybų: http://kazluruda.lt/index.php?556632633

Kazlų Rūdos Virtualus turas - http://www.baltic360.lt/objektai/kazlu_ruda/

Indrė Ulozaitė