Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.


Ką veikti Kaišiadoryse

2023-10-18 12:31   Peržiūros : 108   Spausdinti
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia  | Andrejus Tomenko Paminklas palaimintajam Teofiliui Matulioniui  | Giedrė Streikauskaitė Teofiliaus Matulionio aikštė  | Andrejus Tomenko Brazauskų namai-muziejus  | Giedrė Streikauskaitė Kaišiadorių geležinkelio stotis | Andrejus Tomenko Senasis vandens bokštas ir geležinkelis | Andrejus Tomenko Meno freska „Bučinys” | Giedrė Streikauskaitė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska | Giedrė Streikauskaitė Algirdo Brazausko parkas | Andrejus Tomenko Kalvių ežero paplūdimys | Giedrė Streikauskaitė Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia | Andrejus Tomenko Skulptūra ,,Kalvių žuvelė” | Giedrė Streikauskaitė Paparčių dominikonų vienuolyno kapinių koplyčia | Andrejus Tomenko Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia | Giedrė Streikauskaitė Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vidus | Giedrė Streikauskaitė Paminklas Antanui Baranauskui | Giedrė Streikauskaitė Jono Aisčio muziejus | Giedrė Streikauskaitė Rumšiškių prieplauka | Giedrė Streikauskaitė Žasliai | Giedrė Streikauskaitė Amatų šventė Žasliuose | Giedrė Streikauskaitė Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia | Giedrė Streikauskaitė Žiežmariai | Andrejus Tomenko Žiežmarių sinagoga | Andrejus Tomenko Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia | Andrejus Tomenko


Kaišiadorių rajonas įsikūręs pačioje Lietuvos širdyje, iš šiaurės ir pietų apjuostas Nemuno ir Neries upių, apsuptas įspūdingų gamtos reginių, mitologinių akmenų, riedulių, piliakalnių, skardžių, atodangų, šaltinių. Kaišiadorių rajone gausu svarbių kultūros paveldo objektų, muziejų ir išskirtinių vietų. Lankytojus pritraukia palanki susisiekimo infrastruktūra - geležinkelis, automagistralė bei tvarkingi keliai.

Tai unikalus kraštas, kuriame susipynusios kelių etnografinių regionų tradicijos. Kaišiadorių rajono gyventojai turi dzūkų ir aukštaičių etnokultūrinį identitetą. Tarmės, tradicinė apranga, kulinarinis paveldas, dainuojamasis folkloras ir liaudies instrumentai susiformavę kelių etnografinių regionų apsuptyje, todėl yra išskirtiniai, saviti, kaišiadoriški.

Kaišiadorių rajone gausu vietų, kuriose galima aktyviai pramogauti: paplaukioti Strėva  baidarėmis, persikelti su keltu be variklio iš Padalių į Čiobiškį, pakeliauti dviračių bei pėsčiųjų takais. Apylinkėse nemažai mistinių vietų: stūkso mitologinis akmuo, tyvuliuoja tobulai apvalus žalio vandens ežeras, o gravitacinė kalva, kurioje automobilis pats rieda į kalną, atvykusiems sukelia gerų emocijų. Kaišiadorių kraštą supa Kauno marių regioninis parkas, kuriame įsikūręs didžiausias muziejus Lietuvoje po atviru dangumi - Lietuvos liaudies buities muziejus. Muziejuje pristatomas sumažintas visų etnografinių Lietuvos regionų atspindys. Lankytojai gali būti ir pajausti ekspozicijų kuriamą dvasią: paliesti, užuosti, paragauti.

Laukagalyje, rudenį, kai lapai keičia spalvas, įkurtas ,,Europos miškas"  nusidažo Lietuvos trispalvės spalvomis ir ES žvaigždėmis, o Paparčiuose medžių viršūnėse išryškėja Gediminaičių stulpai. Paparčių vietos istorija ypatinga, išlikęs dominikonų vienuolių palikimas, dėl kurio vietovė buvo religinis, mokslinis ir ūkio centras. Šiandien lankytojus mįslingai vilioja vienuolyno vartai ir koplyčia. Čia stūkso aukštas piliakalnis ir alsuoja Paparčių botaninis gamtos draustinis.

Kaišiadorių rajonas gyvas, čia įgyvendinamos įvairios idėjos, iniciatyvos, kuriasi meninės veiklos. Vyksta Tarptautinis tapybos pleneras „Kaišiadorių kraštas dailininko akimis". Plenero dalyviai, atvykę iš įvairių šalių, gyvena ir tapo kultūros objektus ir apylinkes vis kitoje Kaišiadorių rajono seniūnijoje. Organizuojamos miesto šventės, romansų, jazzo vakarai, įvairūs kūrybiniai susitikimai, senjorų piknikas. Kadaise Kaišiadoryse kiekviename kaime buvo šokamas kadrilis, kuris praturtintas vietinėmis ypatybėmis, gyvuoja ir šiandien. Tautos tradicijas siekiantys išsaugoti kraštiečiai, mokosi ir šoka šį Prancūzijoje kilusį gaivalingą šokį.

Kaišiadorių rajone kepami autentiški šakočiai, duona, kugelis, bandos, švilpikai ir kiti gardumynai. Nemažai vietų, kuriose galima įsigyti bičių surinkto medaus. Kuriasi netradiciniai, egzotiniai šeimų ūkiai, kuriuose auginamos daržovės, vaisiai, uogos. Bedrock ūkis šalia Kaišiadorių, Gudienoje augina įvairias egzotines daržoves, prieskoninius augalus: įdomios išvaizdos crystal agurkus iš Naujosios Zelandijos, baltus baklažanus, indiškus špinatus, hacor kalendras ir kt. Pavuolio kaime, Strėvos upės pakrantėje esantis sraigių ūkis Aspersa kviečia paragauti prancūziško delikateso - sraigių, su įvairias gurmaniškais įdarais, šviežiomis žolelėmis. Čia galima pasijusti lyg Prancūzijos kaime, gomurį palepins netradiciniai skoniai, užburs gamta. Lapainios kaime, Tautvydas Gurskas įkūręs Manuoga ūkį, kur augina medlievas. Šios ypatingos, gražios ir saldžios uogos dar vadinamos amelankiais, karintomis. Jos yra labai maistingos, galima atvykti ir prisiskinti uogų. Žiežmariuose sūrininkė Eglė Ostvalds gamina vietinėse pievose besiganančių karvių pieno sūrius. Galima paragauti ne tik lietuviškos receptūros, bet ir įvairių pasaulio kampelių skonių sūrių.

Šiuo metu Kaišiadorių savivaldybės teritoriją sudaro 11 seniūnijų: Kaišiadorių apylinkės ir Kaišiadorių miesto, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Pravieniškių, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių apylinkės ir Žiežmarių seniūnija.


Kaišiadorių miesto seniūnija

Kaišiadorių miesto seniūnija užima 1100 ha plotą ir yra centrinėje Kaišiadorių rajono dalyje. Kaišiadorių miesto augimas buvo įtakotas nutiesto geležinkelio, kuris ėjo per Vilnių ir jungė Varšuvą su Sankt Peterburgu. Geležinkelio atšaka iš Vilniaus per Kauną į Prūsiją ėjo tarp Jatkonių kaimo ir Kaišiadorių dvaro. Liepojos pirkliai sugalvojo įveiklinti Liepojos uostą prie Baltijos jūros su Ukraina, kad galėtų eksportuoti grūdus į užsienį. Ukrainoje auginami grūdai tarsi prisidėjo prie Kaišiadorių augimo. Buvo pastatyta stotis, gyvenamieji namai, parduotuvė. Šiandien Kaišiadorių seniūnijoje įsikūrusios pagrindinės įstaigos ir institucijos, mokyklos, medicinos įstaigos, kultūros įstaigos, įvairios visuomeninės organizacijos. 2024 metais Kaišiadorys taps Lietuvos kultūros sostine. Planuojama daugybė kultūros renginių, organizuojami įvairūs projektai.

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra - piligrimų traukos centras nuo tada, kai  buvęs Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis paskelbtas palaimintuoju. Katedroje įrengta Dievo Gailestingumo koplyčia, o jos šoniniuose altoriuose yra šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II, šv. Faustinos ir jos nuodėmklausio pal. Kunigo Mykolo Sopočkos relikvijos. Koplyčios paveiksluose pastebimos įdomios detalės: Popiežiaus atvaizde vienoje pusėje yra šv. Petro bazilikos Vatikane kupolas, kitoje - Kryžių kalnas. Šventoji rankose laiko knygą, ant kurios lietuviškai užrašyta „Dienoraštis". Centrinėje navoje esantis vyskupo sostas, vadinamoji katedra - viena puošniausių Lietuvoje.

Ką veikti Kaišiadoryse
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje yra Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia - šventojo Teofiliaus Matulionio amžinojo poilsio vieta, kurioje ilsisi švento Lietuvos kankinio širdis. Sarkofagas su jo palaikais yra koplyčios centrinio altoriaus mensoje, virš jo - kanoninis palaimintojo paveikslas. Sakrali vieta pritraukia žmones, joje patiriama palaima, o šventojo buvimas suteikia nepaprastų, stebuklingų galių, gydo kūną ir dvasią.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčia, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Priešais paminklą palaimintajam Teofiliui Matulioniui yra Teofiliaus Matulionio aikštė, kurioje akį džiugina fontanas, čia galima prisėsti pailsėti ir pasigėrėti aplinka. Vykdant aikštės rekonstrukcijos darbus, po žemėmis aptikti palaidoti masyvūs katedros šventoriaus vartų fragmentai. Šis vardas aikštei suteiktas paskelbus Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį palaimintuoju.

Paminklas palaimintajam Teofiliui Matulioniui
Paminklas palaimintajam Teofiliui Matulioniui, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Teofiliaus Matulionio aikštė
Teofiliaus Matulionio aikštė, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Kardinolo V. Sladkevičiaus paminklas. 2007 m., Kaišiadorių katedros šventoriuje, kardinolui V. Sladkevičiui pastatytas paminklas byloja apie ilgą, skausmingą, bet pilną tikėjimo šviesos kelią. Paminklo skulptorius - Arūnas Sakalauskas, architektas R. Krištapavičius. Ši skulptūra, anot monsinjoro Jurevičiaus, žmonėms imponuoja savo tikroviškumu, iš mažos žmogaus figūros sklindančia didybe.  Arkivyskupas V. Sladkevičius vikaravo ir klebonavo įvairiose vietovėse: Kietaviškėse, Merkinėje, Aukštadvaryje, Kuktiškėse, Šešuoliuose. 1952 m. tapo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos prefektu ir dvasios tėvu.

Senieji ir naujieji katedros vartai. XX a. pirmoje pusėje bažnyčios teritorija buvo apjuosta akmenų tvora, o pačiame priekyje pastatyti puošnūs vartai, kurių elementai atkartojo pačios katedros pagrindinio fasado dekoratyvinį sprendimą. Lietuvoje įsigalėjo rusų valdžia ir sovietų valdžios metais katedra apmirė. Valdžia neleido eiti pareigų Teofiliui Matulioniui, antrajam Kaišiadorių vyskupui ir tikrajam šios katedros šeimininkui. 1966 m. tvora ir vartai buvo nugriauti. Tverti naują tvorą ir statyti vartus nebuvo skubama, jie iškilo tik 1992 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Siekta atkurti buvusį vartų vaizdą ir juos derinti prie katedros. Visgi tvora neliko akmeninė, o pastatyta iš metalinių strypų, vartai ne tokie kaip senieji - netinkuoti, kuklesnės puošybos. Dabartinė katedros tvora ir vartai pastatyti apie 1997-uosius. Naujų Kaišiadorių katedros šventoriaus vartų projekto autorius - architektas Brunonas Bakaitis.

Senamiesčio angelo medžio skulptūra stovi Kaišiadorių senamiestyje, prie geležinkelio. Ją sukūrė tautodailininkas Vidmantas Kapačiūnas 2022 metais. Angelas saugo ir globoja Kaišiadorių senamiestį, sodybas, geležinkeliečių namus, vandens bokštą.

Kaišiadorių muziejus ir jo padalinys Brazauskų namai-muziejus. Tai pirmas Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko projektuotas ir statytas namas, kuriame galima susipažinti su šeimos gyvenimu. Išlikę įvairūs Algirdo tėvų daiktai, nuotraukos, baldai, knygos, vaikystės daiktai. Muziejuje organizuojami  kultūriniai renginiai, susitikimai. Adresas: J. Biliūno g. 26.

Brazauskų namai-muziejus
Brazauskų namai-muziejus, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Kaišiadorių kultūros centras puoselėja Kaišiadorių krašto kultūrinį savitumą. Čia organizuojami įvairaus pobūdžio renginiai, parodos, koncertai, edukacinė veikla ir t.t. Kultūros centras subūręs įvairius Kaišiadorių krašto kolektyvus: nuo 1978 metų veikiantis ,,Verpeta" puoselėja Kaišiadorių krašto papročius, tradicijas, muzikos grupė JAZZ-GOULASH, vaikų pop choras, mėgėjų teatras ir kt., veikia daugybė būrelių: dailės, keramikos, medžio drožinėjimo, žaislų siuvimo, odos gaminių, dailė neįgaliesiems. Adresas: Gedimino g. 40, LT-56126 Kaišiadorys.

Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Bibliotekos struktūrą sudaro skaitytojų aptarnavimo, spaudinių komplektavimo ir vaikų literatūros skyriai. Bibliotekoje vyksta literatūriniai renginiai, rengiamos parodos, susitikimai. Kaupiama kraštotyros medžiaga apie Kaišiadorių kraštą ir jo žmones. Adresas: Gedimino g. 69.

Kaišiadorių geležinkelio stotis. Geležinkelio nutiesimas įtakojo Kaišiadorių augimą. 1919 m. liepos 6 d. į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. Stotis pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Tarpukaryje, stoties teritorijoje, buvusiame garvežių depo pastate, Kaišiadorių gimnazijos iniciatyva buvo įkurta sporto salė, kurioje treniravosi Lietuvos krepšinio rinktinė, 1937 ir 1939 metų Europos čempionė.

Kaišiadorių geležinkelio stotis
Kaišiadorių geležinkelio stotis, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Paėjus Geležinkeliečių taku Vilniaus kryptimi galima pasivaikščioti Klaipėdos šile. Jis buvo suformuotas Kaišiadorių šaulių iniciatyva siekiant pažymėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dešimtmečiui 1933 metais. Greta stovi unikalus architektūrinis paminklas - senasis vandens bokštas, pastatytas 1883 m. Tai vienas pirmųjų pastatų Kaišiadoryse. Į garvežius vanduo patekdavo iš dviejų- trijų aukštų vandens bokštų, pastatytų netoli keleivių namų. Vanduo vamzdynu tiektas iki hidraulinių kranų, įrengtų šalia peronų ar prekių platformų, iš kurių buvo užpilamos lokomotyvų talpos.

Senasis vandens bokštas ir geležinkelis
Senasis vandens bokštas ir geležinkelis, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Linksmasis garvežys. Naujai įrengta privati vaikų žaidimų erdvė, įsikūrusi Kaišiadorių geležinkelio stotyje. Čia organizuojamos vaikų šventės, edukacijos, stovyklos. Įrengtas kamuoliukų baseinas, laipynė, čiuožykla, žaidimų nameliai. Adresas: Geležinkeliečių takas 2, Kaišiadorys, Tel. +370 618 06826, El. p. linksmasisgarvezys@gmail.com

Prie Kaišiadorių miesto įrengtas Gudienos poilsiavietė ir takas. Pasivaikščiojimo takas yra pušyno ir tvenkinio apsuptyje, įrengta žaidimų aikštelė vaikams su lauko muzikos instrumentais, paplūdimio tinklinio aikštelė ir nedidelis amfiteatras su scena. Netoliese - totoriaus Chašaidaro, nuo kurio kilo Kaišiadorių pavadinimas, dvaro vieta.

Freska „Bučinys" buvo nutapyta 2017-06-02. Autoriai - dailininkai: Tadas Vincaitis - Plūgas iš Kauno ir Edvardas Šeputis - Shepa. Freskos idėja kilo savivaldybei, kai gavo iš Valstybės turto fondo apleistą pastatą ant kurio buvo nutapyta freska. Mintis buvo parodyti miesto vartus, atverti duris gyventojams bei turistams iš kitų rajonų. Adresas: Gedimino g. 115 C, Kaišiadorys.

Meno freska „Bučinys”
Meno freska „Bučinys", nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska. 2018 m. ant Algirdo Brazausko gimnazijos sienos nutapyta Palaimintojo Teofiliaus freska. Aut. dail. Tadas Vincaitis ir pagalbininkės Justina Sendravičiūtė bei Lauryna Stankūnaitė.

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Algirdo Brazausko parkas įkurtas adresu: Gedimino g. 65, Kaišiadorys. 2017 metais buvo atnaujintas, sutvarkytas ir pavadintas Lietuvos Prezidento vardu, parkas. Vaikus čia džiugina fontanai, žaidimų aikštelė, galimybė važinėtis riedučiais parko takeliais. Šalia parko, prie Lomenos upės - pėsčiųjų ir dviračių takas su įrengtais lauko treniruokliais. Neretai džiugina gulbių ir ančių draugija. Į parką jauku ateiti su puodeliu kavos ar užkandžiais - čia įrengti lauko staliukai, suoliukai. Tarp parko ir Lomenos upės - vienas stilingiausių miesto pastatų - Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai.

Algirdo Brazausko parkas
Algirdo Brazausko parkas,  nuotrauka Andrejaus Tomenko

Maršrutas dviračiu ar pėsčiomis po Kaišiadorių miestą, 7 km.

Kaišiadorių pakrašty, einant pamiškės taku, prasideda Girelės pažintinis takas. Kaišiadorių miesto miško parke sukurta didelė erdvė poilsiui ir laisvalaikiui. Šiame take pamatysite inkilų alėją, senąjį miško ąžuolą, antrojo pasaulinio karių kapus, Girelės poilsiavietę, Girelės miško ąžuolą. Tuomet keliaujama: Freska "Bučinys" - Algirdo Mykolo Brazausko parkas - Palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska - Miesto fontanas ir Teofiliaus Matulionio aikštė - Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paminklas - Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra - Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras - Paminklas Kaišiadorių miesto ir rajono politiniams kaliniams ir tremtiniams - Kaišiadorių geležinkelio stotis - Senasis vandens bokštas - Kaišiadorių vyskupijos kurija.

Pažintiniai takai Kaišiadoryse
Girelės pažintinis takas, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Kur pavalgyti Kaišiadoryse?

Fresh Taste Bistro
+37060794912
Gedimino g. 81, Kaišiadorys

Pica Mica
+370 68 11 11 43
Gedimino g. 109, Kaišiadorys

Happy Pizza
+37066553888
Gedimino g. 105, Kaišiadorys

Kaišiadorių restoranas

+370 687 99834, 8-346 52368
Gedimino g. 34, Kaišiadorys

Suši baras „Gurume"
+370 694 80808
Gedimino g. 68, Kaišiadorys

City Pizza
+370 644 88644
Gedimino g. 68, Kaišiadorys

Pietų centras „Pas Kristiną"
+370 605 30749
Gedimino g. 105, Kaišiadorys

Mamos pietūs
+370 655 55841
Gedimino g. 107 A, Kaišiadorys

Dūzgynės, kavinė
+370 663 77771
Gedimino g. 149, Kaišiadorys

Restoranas „Toskana"
+370346 53653
Gedimino 69, Kaišiadorys

Centro picerija
+370 346 67100
Gedimino g. 116, Kaišiadorys (IKI Pasažas)

Kur apsistoti Kaišiadoryse?

Trumpalaikė buto nuoma

+37068784219
Girelės g. 43 - 2, Kaišiadorys

Vila „Laumžirgis"
+37061811233
Miško g. 21, Stasiūnų k., Kaišiadorių r.

 

Kruonio seniūnija

Kruonio seniūnija yra pietrytiniame Kaišiadorių rajone ir užima 22350 ha plotą. Teritoriją supa Dabintos botaninis- zoologinis draustinis, Lapainios botaninis draustinis, Šnipelių zoologinis - entomologinis draustinis, Šventininkų botaninis draustinis, dalis Kauno marių regioninio parko ir Nemuno kilpų regioninis parkas. Kruonio seniūnijoje yra nuostabių ežerų, iš kurių vienas didžiausių Kaišiadorių rajone - Kalvių ežeras. Ežero vanduo švarus, galima plaukioti, treniruotis tiek aukšto meistriškumo sportininkams, tiek mėgėjams. Pakrantėje įrengtas paplūdimys, suoliukai, lauko scena, vyksta įvairių renginių.

Paplūdimiai Kaišiadorių rajone
Kalvių ežero paplūdimys, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Kalvių ežero paplūdimys
Kalvių ežero paplūdimys, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Šalia sutvarkyto Kalvių ežero paplūdimio stovi Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Rotondinės formos bažnyčia, sukurta sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu, yra viena iš dviejų tokios formos bažnyčių Lietuvoje. Bažnyčios architektas yra nežinomas. Bažnyčia pašventinta 1806 m. Vieta mėgstama turistų, jaunavedžių, taip pat vietinių gyventojų.

Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Ant kalno, šalia Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčios, stovi skulptūra Kalvių žuvelė. 2018 metais skulptūrą sukūrė vietinis kalvis Marius Karkauskas. Žuvelė simbolizuoja didelę meilę, iš kurios kilo Kalvių krašto pavadinimas.

Skulptūra ,,Kalvių žuvelė”
Skulptūra ,,Kalvių žuvelė", nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Kalvių ežerą su Gabio ežeru jungia Nemuno dešinysis intakas Lapainia. Aplink Gabio ežerą plyti pievos, vietomis krantai statūs. Seniūnijoje taip pat yra Kriaučiškių, Norkūnų, Vikabalio, Vilūnų ežerai. Vilūnų ežero pakrantėje organizuojami muzikiniai vakarai. Vakariniu seniūnijos pakraščiu teka Nemunas, šiauriniu - Strėva. Nemuno pakrantėje gyventojai susirenka švęsti Joninių, pina vainikus, buriasi, šoka ir dainuoja. Kruonio kultūros centre vyksta daugybė kūrybinių veiklų: šiaudinių sodų edukacijos, rengiamos įvairios parodos, organizuojami koncertai, vaikų stovyklos, minimos įvairios svarbios datos, švenčiamos šventės. Kruonio parke vis kas nors vyksta: organizuojami tradicinių amatų užsiėmimai, pavyzdžiui žolynų pynimai, kuriais išpuošiamas parkas. Lapainios kaime  įsikūręs agronomas Tautvydas Gurskas sukūrė tulpių parką iš daugiau nei 60 000 tulpių. Ateityje ir toliau planuojama puošti parką gėlėmis.

Teritorijoje nemažai gamtos paminklų: stovi net septyni akmenys, unikalus ir itin retas Darsūniškio mineralinis šaltinis. Ketvirtadalis visų rajone saugomų kultūros paveldo objektų yra Kruonio seniūnijoje. 35 archeologijos paminklai: senovės gyvenvietės, piliakalniai, pilkapynai, dvarvietės.

Dabartinė Kruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia įsikūrusi buvusiame stačiatikių cerkvės pastate, kuris buvo pastatytas 1610 metais. 1919 m. cerkvė atiteko katalikams ir buvo paversta į katalikų bažnyčią. Tai stačiakampio plano su puskupoliu bažnyčia, turinti iš gotikos perimtų elementų ir renesanso bruožų. Ji atspindi Oginskių giminės pirmuosius žingsnius Kaišiadorių rajone. Kruonio bažnyčioje skamba ne tik sakralinė muzika, bet ir įvairaus amžiaus klasikinė muzika, pasaulietiniai kūriniai.

Kruonio Dievo Motinos Globėjos cerkvė. 1935 m. Kruonio miestelyje ir kaime gyveno 271 stačiatikis. 1927 m., kai buvusi unitų bažnyčia perduota katalikams, Kruonio miestelio pakraštyje, Slavų gatvėje, buvo pastatyta medinė cerkvė. Bažnyčia aiškiai pastebima, medinė, su laiko paženklintomis sienomis. Šiandien, per didžiąsias stačiatikių šventes, joje laikomos mišios.

Į šiaurę nuo Kruonio yra Kruonio HAE. Tai vienintelė tokio veikimo principo elektrinė Baltijos šalyse, skirta elektros gamybai ir vartojimui subalansuoti. Ji turi dvi vandens saugyklas - aukštutinį ir žemutinį baseinus. Kai susidaro gaminamos elektros energijos perteklius, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė veikia siurblio režimu - naudoja perteklinę elektros energiją. Pumpuojant vandenį iš Kauno marių į aukštutinį baseiną susikaupia vandens potencinė energija. Kai išauga energijos poreikis, įprastai dienos metu, o viršutinis baseinas užpildytas, Kruonio elektrinė gali dirbti kaip įprasta hidroelektrinė. Elektrinę galima aplankyti ir susipažinti su jos istorija, veikla, technologija ir įrenginiais. Adresas: Marių g., Maisiejūnai, Kaišiadorių r., tel.: +370 698 36809, el. paštas: ekskursijos@ignitis.lt

Gravitacinė kalva yra netoli Maisiejūnų piliakalnio ir Kruonio HAE. Tai vieta, kurią norisi aplankyti ir įsitikinti, ar tikrai įkalnėje, nustačius laisvą pavarą, automobilis rieda ne žemyn nuo kalno, o į kalną. Atrodo, kad prieš akis kelias nestipriai leidžiasi žemyn, o iš tiesų jis kyla į viršų. Optinė apgaulė susikuria dėl šioje vietoje nematomo horizonto, tačiau nuostabos tai nesumažina. Vietos koordinatės: 54.795178, 24.270412

Maršrutas pėsčiomis Darsūniškyje, 5,5 km.

Šv. Agotos vartai - Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia - Mineralinis šaltinis ,,Liutika" - Šv. Kazimiero vartai - Šv. Jurgio vartai - Darsūniškio poilsiavietė ir parkas - Piliavietė - Darsūno namai.

Kur apsistoti Kruonio apylinkėse?

Uostas 11:11
+370 676 34688
Pakrantės g. 61, Sekionių k., Kaišiadorių r.

Sekionių ranča
+37063868228
Pakrantės g. 45, Sekionys, Kaišiadorių r.
https://sekioniuranca.lt/

Vėjų fėja
+370 615 57907
Pratkūnai 4, Kruonio sen., Kaišiadorių r.
https://vejufeja.lt/

Stašaičio sodyba
+37068749251
Navapolio k., Kruonio sen., Kaišiadorių r.
https://www.atostogoskaime.lt/apgyvendinimas/stasaicio-sodyba/

Gintarinos vila
+370 656 37725
Jugalino k., Kaišiadorių r.
https://www.gintarinosvila.lt

Atokampis Boutique SPA & Resort
+370 610 72554
Visginų k. 3, Kaišiadorių r.
https://www.atokampis.lt

 

Nemaitonių seniūnija

Nemaitonių seniūnija yra Kaišiadorių rajono pietuose, prigludusi prie nuostabaus grožio Švenčiaus ežero, kurio aukšti krantai šnarena meldais ir ajerais. Čia įsikūrusios sodybos siūlo poilsį su vaizdu į ežerą ir apylinkes. Pakarailos revo šlaituose kvepia žemuogės, Polimų raiste samanomis puošiasi spanguolės. Seniūnijai priklauso 27 kaimai, kuriuose gyvena apie 500 gyventojų. Senovėje trobose buvo kepama ajerais kvepianti ruginė duona, ant kurios šeimininkės užtepdavo vietinių bičių medaus smaližiams. Šiandien šventėse ar susibūrimuose iškepama tokia naminė duona ant ajerų laukiama kaip svarbiausias svečias. Žmonės gerbia ir puoselėja išlikusius prisiminimus, susiformavusias tradicijas bei perduoda juos savo vaikams.

Seniūnijoje yra 17 saugomų gamtinių ir mitologinių akmenų. 13 gamtos paminklų: Butkiškių akmuo, Degučio akmuo, Klėriškių I ir II akmenys, Medinų I ir II akmenys, Nemaitonių akmuo, Ringailių akmuo su Marijos pėda arba Čigonkos akmuo, Ringailių akmuo ,,Juozytis", Varkalių akmuo, Varkalių akmenys, Varkalių miško akmuo, Žydiškių akmuo.

Nemaitonyse nemažai paslaptingų vietų, mitologinių paminklų. Beveik visi turi po du pavadinimus, nes antrieji, sukėlę vienokias ar kitokias emocijas, išgalvoti vietinių gyventojų. Prieš keliolika tūkstančių metų, Barštinės kalną grybštelėjo slenkantis ledynas ir paliko ilgą ir gilų griovį, vadinamą Dubakeliu, nes jo dugnu ėjo kelias. Dubakelis buvo toks gilus, kad važiuojant arkliui su vežimui jo nesimatydavo. Vėliau buvo važiuojama Dubakelio kalnu, kol jis neužžėlė alksniais. Dešinėje Dubakelio pusėje, už Alėcos, matosi Rūrakalnis. Netoliese, prie koplyčios kelio, stovėjo vietovės pasididžiavimas Lakštutės akmuo, kuris buvo  įspūdingo dydžio. Visgi sovietiniais laikais akmuo buvo susprogdintas statant akmenų malūną Žydiškėse. Klėriškių alkakalnis, dar vadinamas Koplyčia. Kalnas yra ovalo formos su mįslingai atrodančia dauba, apaugęs medžiais ir krūmais. Dauba yra apie 30-35 m ilgio šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi ir 15-20 m pločio pietvakarių - šiaurės rytų kryptimi. Netoliese galima pamatyti Klėriškių klėtį ir Klėriškių koplytėlę.

Ringailių alkakalnis, vadinamas Kupolio kalnu stovi į šiaurės rytus nuo Ringailių kaimo, į šiaurės rytus nuo kelio Nemaitonys - Varkalės. Alkakalnį sudaro du kalnai: mažesnis apie 75-90 m skersmens ir didesnis, stačiais šlaitais, 280 m ilgio ir 120 m pločio. Viršutinėje  kalno dalyje yra užpelkėjusi vieta, vadinama Velnio duobe. Padavimuose pasakojama apie Kupolės kalne vykusius šokius, kuriuose buvo trypta iki ryto, kol atsidurdavo išmintoje, klampioje Velnio duobėje.

Nemaitonių akmuo su dubeniu yra apie 130 m į vakarus nuo Švenčiaus ežero, visgi tai nėra  pirminė vieta, čia akmuo buvo atstumtas. Akmens aukštis  yra 1,15-1,25 m, plotis apačioje 1,75-1,85 m, o viršuje plotis 0,65 m. Viršutinėje jo dalyje, yra natūrali, šiek tiek pagilinta ovalo formos įduba. Kalbama, kad į akmens duobutę žmonės dėdavo pinigus.

Ringailių akmuo su ,,Marijos pėda" arba ,,Čigonės pėda" yra prie kelio iš Nemaitonių į Ringailius, 0,65 km į pietvakarius nuo Alsyčios upelio kairiojo kranto. Akmuo sunkiai randamas, nepažymėtas, guli tarp krūmokšnių, siauroje dauboje, šalia griovyje esančios vandens pralaidos. ,,Marijos pėda" iškilusi virš žemės 55-60 cm, o jos viršus primena netaisyklingą keturkampį. Pasakojama, kad Marija čia nusimušė vieną pirštą. Taip pat, žmonės kalbėdavo, kad čigonė čia sušalo su vaiku. Ūkanotą rytą matydavo, kaip čigonė išeina iš griovos, atsisėda ant akmens ir šukuoja sau plaukus.

Vindžiuliškių akmuo su dubeniu guli Kaukinės miške, maždaug kilometras į šiaurės vakarus nuo kelių Žiežmariai - Klėriškės ir Būdiškės - Varkalės sankryžos. Dubuo buvo apvalus, o dabar atrodo lyg ovalo formos, nes šiaurinėje pusėje yra nuskeltas. Vakarinė akmens dalis taip pat nuskelta.

Vindžiuliškių dauba arba Velnio duobė - geologinis gamtos paminklas, apie 1 km į šiaurės vakarus nuo kelių Žiežmariai- Klėriškės ir Būdiškės - Varkalės sankryžos. Pailgos formos dauba apaugusi medžiais, užpelkėjusiu, bet sausu dugnu. Manoma, kad dauboje nuskendusi bažnyčia. Taip pat galvojama, kad prancūzai čia slėpė auksą ir sidabrą.

Žydiškių akmuo su ženklais stovi dešinėje Nemaitonių - Žydiškių kelio pusėje, krūmais apaugusioje, anksčiau buvusio Švenčiaus ežero atšlaitėje. Akmens ilgis - 120 cm, plotis - 53 cm. Akmens šiauriniame šone iškaltas „gyvatės - žalčio" atvaizdas. Aiškiai matoma gyvatės akis ir vinguriuojantis kūnas iki pat žemės.

Archeologiniai paminklai: Nemaitonių senovės gyvenvietė, Žydiškių senovės gyvenvietė, Klėriškių pilkapynas, Nemaitonių, Žydiškių pilkapynas, Varkališkių pilkapynas, Vindžiuliškių pilkapynas.

 

Palomenės seniūnija

Šiaurinėje Kaišiadorių rajono dalyje esanti seniūnija apsupta gamtos draustinių, turtinga miškais ir ežerais. Vandens telkiniai užima 2,6 proc. Palomenės teritorijos. Didžiausias Neprėkštos ežeras turi vingiuotą kranto liniją, keletą įlankų ir pusiasalių. Kiti ežerai žaviais pavadinimais: Baltas, Juodas, Bedugnis, Kovinė. Seniūnijos teritorijoje esantis Lomenos kraštovaizdžio draustinis paslaptingai alsuoja šlapiais baltaksnynais, pievomis su riedulių atodangomis, trykšta šaltiniais. Būdos botaninis - zoologinis draustinis įsitaisęs abipus geležinkelio, drėgnas ir miškingas. Auga uosiai, ąžuolai, liepos, skroblai, kuriuose peri ereliai, geniai, juodieji gandrai. Gausu retų vabzdžių, augalų, žinduolių rūšių. Palaraisčio telmologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti aukštapelkę, kurioje auga specifinės pelkių augalų rūšys. Tokia pelkė aplinkiniame rajone yra išlikusi vienintelė. Čia tinkamos sąlygos gyventi ir veistis pelkiniams satyrams, gyvatėms marguolėms, gervėms, tetervinams.

Veikia kolekcininkų klubas ,,Kaišedarai", keturi medžiotojų klubai: ,,Palomenys", ,,Šilas", ,,Sakalas", ,,Neris". Palomenės seniūnijoje yra trylika saugomų kultūros paminklų, dauguma jų archeologijos - pilkapynai.

Palomenės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia buvo pastatyta 1809 m., vėliau suremontuota ir liko nepakitusi iki šių dienų. Tai medinė, klasicistinio stiliaus, turinti keturias kolonas, be bokštų bažnytėlė.  Šalia stovi medinė varpinė.

Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir klebonija stovi Gegužinės kaime, kairiajame Neries krante. Bažnyčia - istoristinė, lotyniško kryžiaus plano, su 2 bokštais ir trisiene apside. Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta 1507 ar 1520 m., o naujos mūrinės bažnyčios pamatai pašventinti 1909 m. vasarą. Gegužinės maldos namai pastatyti iš akmenų mūro, o tai retas pasirinkimas šalyje. Ją puošia nemažai baroko elementų, bokštelių, o bazilikinę vidaus erdvę sudaro trys navos, kurių vidurinė užbaigiama trisiene apside. Bažnyčioje galima aplankyti ypatingą vietą - legendinio partizanų vado Žaliojo Velnio ir jo skrajojančios Didžiosios kovos apygardos slaptavietę. Štabas atkurtas toks, koks buvo 1944-1946 m.

Kur apsistoti Palomenės seniūnijoje?

Genio kampas Treehouse
+370 677 45363
Neprėkštos k., Kaišiadorių r.

Sodyba „Liūtynė"
+37068618627
Pašulių k., Kaišiadorių r.

Kaimo turizmo sodyba „Neries kilpa"
+37060468595, +37063561930
Neries g. 25, Bučionių k., Kaišiadorių r.
http://www.nerieskilpa.lt

Sodyba „Senosios Gegužinės ūkis"
+370 698 80517
Beržės g. 4, Gegužinės k., Kaišiadorių r.
http://www.senojigeguzine.lt

Sodyba „Guronys"
+370 686 33224
Miško g. 1, Pašuliai, Kaišiadorių r.
http://www.sodybaguronys.lt

Kaimo turizmo sodyba „Laukysta"
+370 699 55989, +370 652 98397
Kaspariškių k., Kaišiadorių r.


Paparčių seniūnija

Rytinėje Kaišiadorių rajono dalyje yra Paparčių seniūnija. Ją sudaro 33 gyvenamosios vietovės, o seniūnijos centras - Paparčių kaimas, kuris įsikūręs prie Žiežmaros upės, kairiajame Neries krante. Paparčiuose buvo įkurdinti dominikonų vienuoliai, dėl kurių Paparčiai tapo religiniu ir kultūriniu centru. Vienuoliai ugdė gyventojus krikščioniška dvasia: kvietė kartu melstis, švęsti religines šventes.

Rytiniame Paparčių kaimo pakraštyje, pietiniame kaimo pakraštyje įsteigtas Paparčių botaninis draustinis, siekiant išsaugoti unikalias šlaitų sausumines pievas ir retas augalų rūšis. Draustinio kraštovaizdis - tikras gamtos lobynas. Jį supa kalvos ir kalvelės, raguvos, įvairios natūralios pievos, trykšta šaltiniai. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras organizuoja žygį - ekskursiją po Paparčių draustinį. Netoliese, Žiežmaros upės kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje, stovi Paparčių piliakalnis, dar vadinamas Žydkapiu. Aukštas, net 16-18 m aukščio, stačių šlaitų piliakalnis, nebuvo sistemingai tyrinėtas. Dalis rytinės pusės aikštelės nuplauta Žiežmaros upės. Datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.Kairiajame Žiežmaros upelio krante stovi Paparčių dominikonų vienuolyno pastatų ansamblis (Buvusio Paparčių dominikonų vienuolyno vartai, Buvusio Paparčių dominikonų vienuolyno kapinių koplyčia), kurie žymi sakralios erdvės pradžią. Dominikonų vienuoliai užsiėmė ne tik dvasine, teologine veikla, bet vertėsi žemdirbyste ir sodininkyste. Šalia vienuolyno buvo ūkiniai pastatai, kalvė, arklidės, rūkykla, malkinė, tvartai. Ten dirbo samdyti darbininkai. Dėl aktyvaus dalyvavimo 1831 ir 1863 m. sukilimuose, vienuolynas buvo uždarytas, o vėliau nugriautas. Visgi išlikę vienuolyno vartai ir koplyčia yra architektūrinis ir archeologinis paveldo objektas. Buvusiame vienuolyno pastate dabar yra bendruomenės namai. Juose vyksta baroko muzikos festivalis, skaitomos įvairios paskaitos, veikia tradicinių amatų užsiėmimai.

Paparčių dominikonų vienuolyno kapinių koplyčia
Paparčių dominikonų vienuolyno kapinių koplyčia, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Paparčių Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia buvo pastatyta vienuolių dominikonų. Vietoj senosios medinės bažnyčios jie pastatė naują, mūrinę bažnyčią. Bažnyčia daugiau nei 300 metų priklausė vienuoliams ir buvo nugriauta, kaip ir vienuolynas. 1916 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Stačiakampio plano medinė bažnyčia turi neogotikos bruožų. Pagrindiniame fasade iškilęs masyvus kvadratinio pagrindo bokštas užsibaigiantis trikampiais skydais ir smaile. Jo plokštumas paįvairina įvairiai sukaltos lentos. Virš priekyje esančios paaukštintos šventovės dalies, ant stogo kraigo - panašios kompozicijos mažesnis bokštelis. Bažnyčios šoninių fasadų sienos lygios, simetriški, stačiakampiai langai. Jos interjere pritaikyti dominikonų laikus menantys dekoro elementai, išsaugotos senųjų altorių dalys. Bažnyčioje saugomas dominikonų vienuolyno archyvas: liturginių apeigų ir metrikų knygos, medinių altorių dalys, medinės skulptūros.

Paparčių kapinių kaimo kolumbariumas - retas statinys Lietuvoje. Kolumbariumas pastatytas iš raudonų degto molio plytų, tinkuotas. Jį sudaro 24 skliautuotos laidojimo nišos. Kolumbariumas buvo paminėtas 1830 m., Paparčių dominikonų vienuolyno vizitacijos byloje. Ant pietrytinės sienos yra išlikusios dvi memorialinės plokštės, skirtos čia palaidotiems Našlėnų dvaro savininkams Siručiams su mirties datomis - 1833 m. ir 1848 m.

Betliejaus ir dangun paimtosios Mergelės Marijos seserų bei Aušrinės Marijos vienuolynas veiklą pradėjo 1997 metais. Arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis 1994 m. iš Prancūzijos pakvietė pirmąsias Betliejaus seseris, kurios rūpinosi vienuolyno statybomis. Vienuolyną sudaro 16 celių (namelių). Jame gyvena apie devyniolika seserų. Jos turi skirtingą dienos ritmą, medituoja, beveik nebendrauja tarpusavyje ir su aplinkiniais, o bažnyčios varpas kviečia jas melstis 7 kartus per dieną. Viešpats garbinamas lietuvių ir prancūzų kalbomis. Vienuolės atlieka daug svarbių darbų: siuva ir siuvinėja liturginius drabužius, gamina skulptūrėles, rožinius. Atokiau esančiame name galima apsistoti svečiams. Prieš atvykstant būtina susitarti.

Vėlimo edukacijos kaimų bendruomenėje ,,Viltija", adresas: Dominikonų g. 22, Paparčiai, Kaišiadorių r., tel.: +37061831761. Orinta Bulaukaitė - Diatlovienė kviečia išmokti velti apavą, rūbus, žaislus ir kt.

Kur apsistoti Paparčių seniūnijoje?

Glamping Wandeerer, adresas: Lemučionių k., Paparčių sen., Kaišiadorių r.,
+37067190930, wandeerer.glamping@gmail.com
Tai unikali vieta dviems pabūti gamtos apsuptyje. Jaukus, kaimiško ir minimalistinio stiliaus namelis kviečia pailsėti visus metus. Čia yra pirtis, ofuro vonia. Galima išsinuomoti irklentes, baidares ir paplaukioti upėje. Namelį supanti natūrali gamta  dosniai vaišina grybais ir uogomis.

Poilsis prie Neries „Kmitai"
+37065227657
Kmitų k., Kaišiadorių r.


Rumšiškių seniūnija

Dauguma žmonių yra lankęsi Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje. Visgi ne mažiau įspūdingas yra Rumšiškių miestelis ir jį supanti išskirtinio grožio gamta. Rumšiškių seniūnija yra Kaišiadorių rajono savivaldybės vakaruose. Seniūnijoje yra 32 gyvenamosios vietovės - 31 kaimas ir Rumšiškių miestelis. Rumšiškes skalauja Kauno marios - didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Pietiniu Rumšiškių pakraščiu teka Strėva. Seniūnijoje yra dalis Kauno marių regioninio parko, Kauno marių kraštovaizdžio draustinis, Strėvos kraštovaizdžio  draustinis, Karčiupio hidrografinis draustinis, Uolės hidrografinis draustinis, Pravienos hidrografinis draustinis, Gastilionių botaninis- zoologinis draustinis ir dalis Būdos botaninio- zoologinio draustinio. Saugoma 11 gamtos paminklų: Antakalnio pušis, Gastilionių gūbrys, Grigaliūno liepa, Dovainonių atodanga, Gastilionių atodanga, Karčiupio miško ąžuolas, Lašinių akmuo, Lašinių Konglomeratų atodanga, Rumšiškių miško ąžuolas, Strėvos atodanga, Strėvos atodanga, Uogintų ąžuolas.

Vienas svarbiausių kultūrinio turizmo objektų Lietuvoje - Lietuvos liaudies buities muziejus. Tai vienas didžiausių pagal plotą (195 ha), daugiausiai eksponatų turintis (90 000 vnt) etnografinis muziejus Europoje. Muziejus įkurtas 1966 metais, Pievelių kaimo žemėse. Lankytojams jis atidarytas 1974 m.  Muziejuje eksponuojami XVIII a. pab. - XX a. pirmos pusės Lietuvos regionų: Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos gyvenamieji namai, trobos, ūkiniai pastatai, technikos paminklai. Pačiame centre įkurtas miestelis, kuriame žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai. Kiekvienas atvykęs į muziejų gali rasti savo tėviškę - tėvų, senelių ar prosenelių namus. Čia rengiamos įvairios kalendorinės šventės: Užgavėnės, Žolinė, Pirties diena, Joninės, Oninės ir kitos. Adresas: L.Lekavičiaus g. 2, Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. sav.. Tel.: +370 687 07137. El. paštas: info@llbm.lt

Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia stovi ant Kauno marių kranto, Rumšiškių miestelyje. Pastačius Kauno hidroelektrinę, žemumoje esantis Rumšiškių miestelis atsidūrė užliejamoje teritorijoje. Bažnyčia perkelta į aukštutinėje Nemuno terasoje kuriamą naują Rumšiškių miestelį. Pastebima, kad bažnyčia buvo daug kartų remontuojama arba jos rekonstrukcijai naudota antrinė mediena. Taip manoma dėl bažnyčios ir varpinės medienos heterogeniškumo laike. Seniausia mediena yra perdangos sija, datuota 1710 m. Mažai tikėtina, kad naujai pastatytą bažnyčią reikėjo remontuoti. Gali būti, kad tai antrinio panaudojimo mediena, kuri pateko į bažnyčios konstrukcijas žymiai vėliau. Bažnyčia yra liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su apside ir bokšteliu. Šalia bažnyčios stovi trijų aukštų varpinė, kuri kartu su bažnyčia sudaro patrauklų medinės architektūros ansamblį.

Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia
Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vidus
Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vidus, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Leidžiantis šlaitu žemyn atsiveria graži Kauno marių panorama, kuriai netikėtumo suteikia paminklas Antanui Baranauskui. Paminklas Antanui Baranauskui pastatytas 1967 metais, Marių g. 1851-1853 m. veikusioje valsčiaus raštininkų mokykloje mokėsi lietuvių vyskupas, poetas, kalbininkas Antanas Baranauskas. Čia jis parašė pirmuosius savo eilėraščius apie metų laikus ir Nemuno potvynį.

Paminklas Antanui Baranauskui
Paminklas Antanui Baranauskui, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Jono Aisčio muziejus įkurtas Rumšiškių miestelio centre. Jonas Aleksandravičius, žinomas kaip Jonas Aistis, gimė ir augo Rumšiškių apylinkėse. Jo kūryboje atsispindi Rumšiškių peizažas, liaudies dainų motyvai. Eilėraščiuose, kurie buvo rašyti užsienyje, jaučiama nostalgija tėvynei. Ekspozicijoje pristatoma lietuvių klasiko, lyriko, eseisto gyvenimas ir kūryba. Kaupiama daiktinė, pasakojamoji ir vaizdinė medžiaga apie poetą, jo gimines, draugus,  gyventą aplinką Rumšiškėse. Čia galima apžiūrėti nuotraukas, išgirsti balso įrašus, pamatyti filmus, apžiūrėti kanceliarines priemones, kuriomis J. Aistis užrašė savo kūrybą. Muziejuje organizuojami edukaciniai užsiėmimai, literatūriniai ir muzikiniai vakarai. Prie muziejaus stovi paminklas Jonui Aisčiui pagerbti. Adresas: Aisčio g. 1, Rumšiškės, tel.: 8 346 47 611.

Jono Aisčio muziejus
Jono Aisčio muziejus, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Rumšiškių prieplauka turi erdvią pakrantę, automobilių stovėjimo aikštelę, poilsiavietę. Čia prasideda 7 km ilgio Kapitoniškių pažintinis takas. Jis driekiasi palei marias iki pat Dovainonių ir baigiasi vaizdingame Mergakalnyje. Į prieplauką galima patekti iš Žuvėdrų gatvės. Rumšiškių valčių nusileidimo vietos koordinatės: 54.85892, 24.21458

Rumšiškių prieplauka
Rumšiškių prieplauka, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Rumšiškių miško pušis - gamtos paminklas, kurio amžius net 400 metų. Tai storiausia pušis Lietuvoje. Pušies apimtis - 5m, aukštis - 32m. Pušį prilaiko dirbtiniai lynai, kurių pagalba ji laikosi nuo amžiaus ir vėjų.

Ką pamatyti Kaišiadoryse
Rumšiškių miško pušis, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Maršrutas pėsčiomis - Gastilonių pažintinis takas, 2.8 km.

Gastilonių pažintinis takas veda nuotabiu Kauno marių kraštovaizdžiu, atodangų viršuje esančiose apžvalgos aikštelėse atsiveria įspūdinga panorama. Maršrutas yra nepilnai žiedinės formos, o atkarpa, vedanti pro Gastilonių atodangą iki Gastilonių ąžuolo yra linijinė, taigi  ja reikės grįžti atgal. Maršruto danga - miško takas. Nemažai įkalnių ir nuokalnių. Kelionės pradžia - prie Rumšiškių pušies. Tuomet prieinama 800 metrų ilgio ir 30 m aukščio Gastilionių atodanga, Gastilionių ąžuolas. Sekančios stotelės - apleista pionierių stovyklavietė, žaibo trenktos pušys, Gastilonių gūbrys.

Maršrutas pėsčiomis - Kapitoniškių pažintinis takas, 7 km.

Tai vienas ilgiausių pažintinių takų Kaišiadorių rajone. Kapitoniškių pažintinis takas yra linijinis, todėl reikės grįžti į tako pradžią tuo pačiu keliu. Takas įrengtas Kauno marių tvenkinio pakrantėje. Kelionė prasideda Rumšiškių prieplaukoje. Einama tiesiai siauru takeliu iki posūkio į dešinę, link Kapitoniškių draustinio. Priėjus Kapitoniškes, matomos KTU stovyklavietės. Keliaujama kairiau link Dovainonių ir pagal nuorodas surandama Mergakalnio atodanga. Čia galima sustoti pailsėti, paiškylauti, pasigėrėti vaizdais. Nuo 42 metrų aukščio Dovainonių atodangos atsiveria plati Kauno marių panorama. Tai pati aukščiausia Kauno marių atodanga, kuri aukščiu prilygsta aukščiausiam apžvalgos bokštui Lietuvoje. Nuo čia matosi paukščių sala, kuri seniau buvo kalva ir turėjo savo istoriją. Nuo apžvalgos aikštelės taip pat matosi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, o Nemunas mįslingai virsta mariomis. Ši nuostabaus grožio vieta apipinta legendomis. Anot vieno padavimo, nuo Mergakalnio buvo nuridenamos palaido elgesio merginos, uždarytos į statines arba sukištos į maišus su pasiutusiomis katėmis. Manoma, kad šis raganų laužas Europoje buvo paskutinis. Koordinatės: 54.859509, 24.213322.

Kur pavalgyti Rumšiškių apylinkėje?

Kavinė „Vikolina"
+37060759783
Pravieniškių g. 9, Pravieniškės

Piccola pizzeria
+37062372074
Marių g. 15, Rumšiškės

Kavinė-baras „Pas poną"
+370 346 47339, +370 686 72163
Rumšos g. 33, Rumšiškės, Kaišiadorių r. sav.

Kur apsistoti Rumšiškėse?

Lapės namas
+370 640 57612
Leliušių k. 15, Kaišiadorių r.

Girkalnio namas
+37064054713
L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės

Cinamono sodyba
+37067373618
Piktavyžio 8, Pamieris
http://www.cinamonosodyba.lt/

Vosyliškių sodyba
+37068259470
Vosyliškių k., Kaišiadorių r.
http://vosyliskiusodyba.lt/

Sherolle vila
+370 685 02376
Paukščių g. 18, Lašinių k., Kaišiadorių r.
http://sherolle.lt/

Sodyba „Pas poną"
+370 686 72163, +370 346 47339
Rumšos g. 33, Rumšiškės, Kaišiadorių r.
https://www.atostogoskaime.lt/apgyvendinimas/sodyba-pas-pona/

Jolantos Rasos Ketrienės kaimo turizmo sodyba
+370 686 54490; +370 346 47379
Maironio g. 12, Rumšiškės, Kaišiadorių r.

Vila „Miško natos"
+370 650 13538, +370 648 55538
Kapitoniškių k. 19, Kaišiadorių r.
http://www.miskonatos.lt

Kavinė-baras „Pas poną"
+370 346 47339, +370 686 72163
Rumšos g. 33, Rumšiškės, Kaišiadorių r. sav.

 

Žaslių seniūnija

Rytinėje Kaišiadorių rajono dalyje yra 10900 ha plotą užimanti Žaslių seniūnija, kurios  centras yra Žaslių miestelis, apsuptas gamtos ir keturių ežerų. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žasliai paminėti 1457 metais. Čia gyveno žydų, lenkų ir lietuvių bendruomenės. Šiandien Žasliuose gyvenantys žmonės yra be galo darbštūs, išradingi, mylintys savo kraštą ir puoselėjantys tradicijas.

Žasliai
Žasliai, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Žasliams svarbi centrinė aikštė. Išlikęs apsitrynęs akmeninis grindinys ir aplinkiniai  mediniai nameliai mena Žaslių istoriją. Anuomet aikštėje klestėjo žydų verslininkai, prekiaudami audiniais, veikė vaistinė. Akmenimis grįstoje aikštėje buvo filmuojama serialo „Tadas Blinda" scena. Tai parodo, kokia autentiška yra ši vieta ir kaip alsuoja istorija.

Lankytinos vietos Kaišaidoryse
Žaslių miestelis, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Lietuvoje ant vaišių stalo padėtas šakotis simbolizuoja kokią nors svarbią šventę: vestuves, gimtadienius, įkurtuves. Žasliuose galima ne tik paragauti, bet ir sudalyvauti tradicinio šakočio kepime. Šis amatas yra svarbus tradicijų tęsimui ir reikalauja daug kantrybės, kruopštumo, turi būti kepamas beržinių malkų krosnyje. Žaslių tradicinių amatų centre populiarinami įvairūs tradiciniai amatai ir tautinio paveldo produktų gamyba. Organizuojamos paskaitos, mokymai, parodos, edukacijos ir įvairūs užsiėmimai. Maisto edukacijos: pagal šimtametį receptą gaminama tradicinė Žaslietiška košė, krosnyje kepti cepelinai, kaišiadorietiški kakorai, kepami šakočiai, daromi karameliniai saldainiai ir kt. Taip pat galima rinktis vilnos vėlimo, žvakių liejimo, mezgimo edukacijas. Šalia įėjimo į amatų centrą, ant sienos puikuojasi bareljefas vienam garsiausių Žaslių žydų, garsiam pianistui ir pedagogui Leopoldui Godovskiui. Virtuozas garsėjo savitomis grojimo technikomis, ypač kairės rankos išvystymu. Jo asmenybė garsina Žaslius ir Lietuvą visame pasaulyje. Žaslių tradicinių amatų centras įsikūręs adresu Vytauto g. 38, Žasliai, Kaišiadorių rajonas, anksčiau buvo žydų ortodoksų sinagogos pastatas.

Žasliuose kasmet vyksta įvairių renginių. Organizuojama tradicinių amatų ir folkloro šventė, dainų konkursas, Spurgų šventė. Rengiami orientaciniai žygiai, „Bėgimas aplink Žaslių ežerą", į kurį sportininkai suvažiuoja iš visos Lietuvos.

Gamtos apsupta, raudonų plytų, dvibokštė Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia ir jos šventorius - miestelio pasididžiavimas. Bažnyčia stovi į šiaurės vakarus nuo Žaslių piliakalnio, atsiveria nuostabus vaizdas į Žaslių ežerą.

Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia
Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Žaslių piliakalnio aikštelė trikampė, pailga šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi. Piliakalnis pakitęs dėl Žaslių bažnyčios statymo, ten esančių kapų. Datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Miestelio pabaigoje esantis Statkūniškio ežero paplūdimys ir takas mėgstamas poilsiautojų. Kalvotas takas veda per pušyną, kol prieinamas paplūdimys. Įrengtos supynės ant pušies šakos, vietos prisėsti ir pasigėrėti gamtos vaizdais.

Pėščiųjų takai Kaišiadoryse
Statkūniškio ežero takas, nuotrauka Giedrės Streikauskaitės

Padalių - Čiobiškio keltas. Tai išskirtinis keltas Lietuvoje, kuriame nėra nei motoro, nei irklų - jis varomas upės srove. Kelto istorija prasidėjo 1935 metais, o iki to laiko upės krantus jungė tiltas. Tačiau tiltas susidėvėjo ir buvo nugriautas. Ten gyvenantys žmonės buvo įpratę keliauti iš vieno kranto į kitą, todėl sugalvojo įrengti perkėlą. Taip atsirado Neries upės krantus ties Čiobiškiu - Padaliais jungiantis keltas. Plieninis lynas prilaiko keltą, o galinga upės srovė jį nuneša į kitą krantą. Šiandien keltą prižiūri ta pati šeima, kuri jį sukūrė, keltininko gyvenimo būdas, profesija perduodama iš kartos į kartą.

Guronyse yra unikalus, sakralus Rožinio slėpinių parkas. Jame stovi bažnyčia, o aplink penkios koplytėlės su freskomis, vaizduojančiomis scenas iš Biblijos ir Lietuvos katalikų gyvenimo istorinius įvykius. Rožinio kelias įkurtas Kardinolui Vincentui Sladkevičiui pagerbti, jo tėviškėje. Jis itin brangino Rožinio maldą. Rožinio slėpinių parkas pradėtas kurti 2002 metais, kai popiežius Jonas Paulius II į rožinio maldą įtraukė šviesos slėpinį. Vaikščiojant parke jaučiama ypatinga aura, ramybė, pilnatvė.

Maršrutas pėsčiomis - Strošiūnų šilas, 7km.

Strošiūnų šilas eina šalia Strošiūnų kraštovaizdžio draustinio. Jame galima pamatyti retų gyvūnų - didžiųjų miegapelių, juodųjų gandrų, karvelių uldukų. Gausiai gyvena stambieji kanopiniai žvėrys: briedžiai, stirnos, šernai. Maršrutas driekiasi miško takais ir takeliais - labiausiai patiks gamtos mylėtojams. Strošiūnų šile organizuojami pėsčiųjų žygiai, kurių metu susipažįstama su istoriniais keliais, vyksta ,,ančių medžioklė" ir pan.

Maršrutas:  Miestelis tarp trijų ežerų - Žasliai, 4,3 km.

Šv. Jurgio bažnyčia - Žaslių istorinis centras ir paminklas - Naujažerio akmuo su ženklais - Leopoldo Godovskio bareljefas - Statkūniškių pasivaikščiojimo takas.

Kur apsistoti Žasliuose?

Sodyba Žasliuose „Pas Radvilą"
+37061153528
Vilniaus g. 3, Žasliai, Kaišiadorių r.
https://pasradvila.lt/

Žaslių sodyba ir pirtis
+37060050828
Čiobiškio g. 17, Žasliai
www.zasliusodyba.lt

Namelių nuoma Žasliuose
+37068715819
Paparčių g. 1, Žasliai

Viešbutis „Pas Radvilą"
+37061153528
Žaslių g. 34, Gudiena, Kaišiadorių r.
https://pasradvila.lt/

Sodyba „Ežero 43"
+ 37065955182
Rasavos k., Kaišiadorių r.

 

Žiežmariai

Centrinėje Kaišiadorių rajono dalyje yra Žiežmarių seniūnija, kuri apima Žiežmarių miestą. Žiežmarių užstatymo forma tanki, sklypai siauri, namai stovi galu į gatves. Miestelio centras nedaug pakitęs nuo XVII a. pr., todėl alsuoja istorija ir nuo 1973 m yra saugomas valstybės, kaip urbanistikos paminklas. Kvadratinėje turgaus aikštėje stovėjo vienintelė žinoma Kaišiadorių rajone rotušė, aplink ją - amatininkų ir pirklių namai. Didžiąją dalį gyventojų prieš II- ąjį pasaulinį karą sudarė žydai. Miesto centre jie prekiavo, įsteigė nespalvotą kino teatrą, kuriame grojo orkestras, gamino  maistą, alų. Išlikusiame aludininko name, kuriame per langą buvo prekiaujama alumi, šiandien galima pamatyti raganą. Miestelio pavadinimas kilęs iš žiežula, ragana, tikriausiai prisidėjo prie tokio Žiežmarių simbolio. Miestelyje yra įdomi, labai maža ir siaura gatvelė, pavadinimu Trumpoji.

Žiežmariai
Žiežmariai, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Per Žiežmarius teka upė Strėva. Vienoje jos pusėje privatūs Žiežmarių dvaro rūmai. XVIII a. čia stovėjo net dveji rūmai - senieji ir naujieji su oranžerija, kurioje augo figmedžiai. Buvo iškasti tvenkiniai, kūdros, sukurtas parkas. Kitoje upės pusėje - Žiežmarių kultūros centras ir sutvarkyta pakrantė. Čia įrengtos pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelė. Mėgstantiems aktyvų laisvalaikį galima pasiplaukioti baidarėmis. Visgi ties Žiežmariais, Strėva rami ir tiesi, taigi maršrutas iki Kruonio bus be didelių gamtos iššūkių.

Labiausiai Žiežmarius reprezentuojanti vieta yra Žiežmarių sinagoga. Tai didžiausia medinė sinagoga Lietuvoje, kurią aplankyti plūsta žmonės iš viso pasaulio. II pasaulinio karo metu sinagogoje buvo laikomos žydų moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės, kurie buvo sušaudyti. Sovietmečiu sinagoga buvo trąšų sandėliu. Šiandien - kultūrinės paskirties: rengiami įvairūs susibūrimai, parodos, koncertai, šachmatų turnyrai.

Žiežmarių sinagoga
Žiežmarių sinagoga, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia - neogotikinė, raudonų plytų, su vienu bokštu ir bokšteliu, kryžminio plano. Plane buvo suprojektuota statyti du bokštus, tačiau 1929 m. spėta pastatyti tik vieną. Šiandien bažnyčia tuo išskirtinė ir įdomi. Interjerą puošia mediniai altoriai, kurie dera prie visos neogotikinės bažnyčios visumos. Adresas: A. Ažubalio g. 5, Žiežmariai, Kaišiadorių r. sav.

Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Žiežmarių Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, nuotrauka Andrejaus Tomenko

Priešais bažnyčią, miestelio aikštėje, stovi Laisvės paminklas. Jį suprojektavo skulptorius Adomas Jakševičius, kuris iki mirties išliko laisvas gyvenime ir kūryboje, nepaisant sovietinės valdžios nepripažinimo. Laisvės angelas buvo sugriautas ir atstatytas 1991 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Jo autorė - dailininkė V. Venckūnienė, o architektūrinės dalies autorius - architektas A. Sprindys. Lyginant naują paminklą su senuoju, pastebima, kad dabartiniame nėra skydų su Vyčio ir Žiežmarių herbais ir datų.

Buvęs magazinas. Vytauto g. 39, raudonų plytų name, statytame XIX a., buvo magazinas - bendruomenės grūdų sandėlis. Bendruomenės nariai magazinuose kaupdavo grūdų atsargas, kad esant sunkmečiui galėtų jas naudoti. Manoma, kad pirminė pastato paskirtis buvo motorinis malūnas, tik vėliau naudotas kaip bendruomenės grūdų sandėlis.

Žiežmariuose atsiranda vis daugiau veiklų jaunimui. Čia įsikūręs vienintelis klubas Kaišiadorių rajone, pavadinimu Reforma. Grojama elektroninė, alternatyvi muzika, rengiamas festivalis, pritraukiantis jaunimą ne tik iš aplinkinių vietovių.

Žiežmariuose veikia sūrinė. Sūrininkė Eglė Ostvalds gamina ypatingai skanius lietuvių ir kitų šalių receptų sūrius. Sūris gaminamas iš vietinėse apylinkėse besiganančių karvių pieno. Vienas pagrindinių parduodamų sūrių, pelnęs aukso medalį - sūris su ožrage. Taip pat gaminama rikota, halumis ir kt. visų mėgiami sūriai.

Maršrutas pėsčiomis po Žiežmarių miestą, 2,4 km.

Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia - Žiežmarių sinagoga - Žiežmarių istorinis centras ir paminklas - Buvęs kino teatras "Aušra" - Buvęs aludininko namas - Žiežmarių dvaras - Žiežmarių poilsiavietė - Buvęs magazinas.

Kur pavalgyti Žiežmarių apylinkėse?

Restoranas „Bačkonys"
+370 611 41435
Bačkonių k., Kaišiadorių r. sav.

Kur apsistoti Žiežmarių apylinkėse?

Sodyba prie Kiemelių ežero
+37060309766
Sodybos g. 4, Kiemeliai, Kaišiadorių r.

JaHouse
+37064688153
Topolių g. 24, Aviliai, Kaišiadorių r.

Sodyba „Trys liepos"
+37062541246
Sodžiaus g. 1, Kulukiškės, Kaišiadorių r.
https://trysliepos.lt/

Strėvininkų malūnas
+37060513943
Jovarų g. 20, Liutonys, Kaišiadorių r.

„Bačkis camp"
+37064713121
Koordinatės: 54.8002773, 24.5018462

NONNA VILA
8 603 70777 - Aušra, 8 699 43007​ - Vygintas
Vilniaus g. 23, Bačkonių k.
https://www.nonnavila.lt/

„Laukinė kriaušė"
+37069823898
Jovarų g. 35, Liutonys, Kaišiadorių r.

Bačkonys
+370 611 41435, +370 346 67007
Parko g., Bačkonys

Sodyba Kriaučiškėse „Pas Radvilą"
+370 611 53528
Kriaučiškių g. 6, Kriaučiškių k., Kaišiadorių r.
http://www.pasradvila.lt

Kaimo sodyba „MGiedriaus"
+370 698 55448, +370 620 10800
Juknonių Babilių k. 2, Kaišiadorių r.
https://mgiedriaussodyba.lt

Degučių slėnis
+370 652 86056, +370 652 40649
Strėvos g. 11, Liutonių k., Kaišiadorių r.

Liutonių sodyba
+370 652 86056, +370 652 40649
Jovarų g. 30, Liutonių k., Kaišiadorių r.
http://www.liutonys.lt

Dalios sodyba
+370 687 15256, +370 682 59540
Stasiūnų k., Kaišiadorių r.

Roko sodyba
+370 620 22288, +370 620 20060
Stasiūnų k., Kaišiadorių r.
http://www.rokosodyba.lt/fį


Kategorijos: Kelionės dviračiais, dviračių maršrutai, dviračių nuoma, Turizmas, kelionės, aviabilietai, Kaimo turizmas, sodybos, kempingai, Kaimo turizmo sodybos šalia Kauno, Aktyvus poilsis, Savaitgalio kelionės, Pėsčiųjų žygiai ir maršrutai, Pažintinės kelionės, Lietuvos miestai ir maršrutai Lietuvoje, Kaimo turizmo sodybos Vidurio Lietuvoje
Straipsnio temą atitinkantys produktai
Kelioninės kuprinės internetu

Kuprinės keliautojams

Laimo ligos tyrimai

Laimo liga, laimo ligos gydymas, erkės įkandimas

Ką veikti Kaišiadoryse

Ką veikti Kaišiadoryse

Lankytinos vietos Kaišiadoryse, maršrutai pėsčiomis, dviračiu Kaišiadorių rajone 

Ką pamatyri Elektrėnuose

Ką pamatyti Elektrėnuose?

Lankytinos vietos Elektrėnuose ir rajone, ką veikti Elektrėnuose ir rajone, pramogos Elektrėnuose 

Įdomiausios lankytinos vietos Lietuvoje

Įdomiausios lankytinos vietos Lietuvoje

Lankytinos Vietos Lietuvoje, Ką verta pamatyti ir nuveikti Lietuvoje? 

Ką veikti Tauragnuose Utenoje

Ką veikti Utenoje

Lankytinos vietos Utenoje ir Utenos rajone, maršrutai automobiliu po Utenos rajoną 

Ką pamatyti Kazlų Rūdoje

Ką veikti Kazlų Rūdoje?

Ką pamatyti Kazlų Rūdoje, lankytinos vietos Kazlų Rūdoje, maršrutai pėsčiomis ir dviračiu Kazlų Rūdoje 

kaip paruošti savo dviratį naujam sezonui?'

Gamtai draugiškų kelionių metas: kaip paruošti savo dviratį naujam sezonui?

Pastaraisiais metais pastebimai išaugęs dviračių populiarumas lemia dar didesnį susidomėjimą pažintiniais takais, pajūriu ir užmiesčio maršrutais. Planuojantiems pratęsti savo kasmetinių kelionių tradiciją verta išsyk pasirūpinti ir apžiūrėti gamtai draugiškas transporto priemones ir taip visų išvykų metu užtikrinti tik pačias geriausias emocijas. 

Lietuvos lankytnų vietų žemėlapis

Lietuvos lankytinų vietų žemėlapis

Lankytinų ir istorinių, gamtos vietų, pažintinių, dviračių takų, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų įstaigų žemėlapis 

apzvalgos bokstai lietuvoje

Pažintinių takų žemėlapis

Pažintiniai takai Lietuvoje, netoli Vilniaus ir Kauno, Pamaryje, Pajūryje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje.  

Dviračiai

Miesto ir kalnų dviračiai – kokie skirtumai tarp jų?

Šiomis dienomis tiek kalnų, tiek miesto dviračiai yra labai populiarūs - abu tipai yra universalūs ir gali būti įperkami net ir neskiriant dviračiui daug pinigų. Šiuos du tipus būtina apsvarstyti perkant dviratį kasdieniam arba laisvalaikio pasivažinėjimui. 

Moteriškas miesto dviratis atviru rėmu

Moteriški dviračiai

Dviračiai moterims: kaip išsirinkti. Kaip nusipirkti moterišką dviratį internetu? 

Kaip išsirinkti dviratį

Kaip išsirinkti dviratį?

Kokį dviratį pirkti, koks dviratis tinkamiausias Jūsų pomėgiui, pagal ką rinktis dviratį, svarbios dviračio dalys 

Tytuvėnų regioninio parko kraštovaizdis

Ką veikti Kelmės rajone?

Lankytinos vietos Kelmėje ir Kelmės rajone: Kriaučiaus akmuo, Svilės šaltiniai, Kelmės dvaras, Tytuvėnų regioninis parkas 

MTB XC tipo dviratis

Kaip išsirinkti dviratį internetu?

Kaip išsirinkti ir kodėl yra patartina rinktis dviratį internetu. Patarimai bei gairės, kuriomis vadovaujantis taps lengviau išsirinkti sau tinkamiausią dviračio variantą. 

Kalnų dviratis Romet Fusion su pilna amiortizacija

Kalnų dviratis

Kaip išsirinkti kalnų dviratį 

Cross dviratis

Kroso (cross) dviratis

Renkuosi Kroso dviratį 

Moteriškas miesto dviratis

Miesto dviratis

Kaip išsirinkti miesto dviratį? 

Kurnėnų mokykla

Ką veikti Alytaus rajone?

Lankytinos vietos Alytaus rajone 

Užburiantys vakarai (Nuotr. Hermis Preikštas)

Poilsis Preiloje

Neringa tiems, kurie vertina grožį ir subtilumą (kelionės maršrutas). 

Varnikų miškas - lietuviška „Plitvica“

Trumpos kelionės įspūdžiai: žmonės kalbėjo, kad tokį mišką žiūrėti geriau, kai aušta arba kai saulė vakarop, tuomet medžiai meta gražesnį šešėlį. 

Paprastas ir ekstremalus poilsis Lietuvoje: nuo dviračių takelių iki regatos ir tylos žygio

Atsibodus įprastam miesto ritmui ir pasiilgus adrenalino sukeliamos euforijos, anonsas.lt atrinko įdomiausius aktyvaus poilsio variantus.  

Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Palanga


1 2
Kompanijų produkcija
Laimo ligos tyrimai

Laimo liga, laimo ligos gydymas, erkės įkandimas

Kelioninės kuprinės internetu

Kuprinės keliautojams

Madingi moteriški kirpimai 2024

Madingi moteriški kirpimai 2024

Madingos moteriškos šukuosenos 2024, madingiausios trumpų plaukų šukuosenos 2024 madingos garbanotų plaukų šukuosenos, ilgi ir pusilgiai plaukai 2024 daugiau

Bobausiai Bobausiai

Kur surasti bobausius, kaip rinkti bobausius, kaip paruošti bobausius, patiekalai ir receptai su bobausiais

Žaliasis kokteilis su bananais ir garšva

Vitamininio kokteilio receptas!

Žiobrių žvejyba Žiobrių žvejyba

Kaip žvejoti žiobrius, kur žvejoti žiobrius, meškerės, pašarai, sistemėlės, masalai žiobriams

Kepenėlių tortas Kepenėlių tortas

Tortas iš vištienos ar jautienos kepenėlių perteptas majonezu ir morkų - svogūnų mišiniu.

Silkė su džiovintais pomidorais ir moliūgų sėklomis Silkė su džiovintais pomidorais ir moliūgų sėklomis

Silkės su džiovintais pomidorais receptas, moliūgų sėklomis receptas, silkė su džiovintais pomidorais, šventinės silkės receptas, silkė su garnyru.

Šventinis silkės receptas ,,Kalėdinis vainikas'' Šventinis silkės receptas ,,Kalėdinis vainikas''

Silkė su avokadais, šventinės silkės receptas, nuostabus šventinis silkės patiekalas.

Vištiena su moliūgu pupelėse Vištiena su moliūgu pupelėse

Orkaitėje keptos vištos su moliūgais ir pupelėmis receptas

Moliūgų rauginimas Moliūgų rauginimas

Rauginto moliūgo receptas, kaip rauginti moliūgą, raugintas moliūgas, moliūgų rauginimo receptas.

Raudonųjų serbentų uogienė Raudonųjų serbentų uogienė

Raudonųjų serbentų uogienės receptas, tiršta serbentų uogienė, raudonųjų serbentų uogienės gaminimas, kaip pagaminti serbentų uogienę.

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių, pomidorų savo sultyse receptas, marinuotų pomidorų receptas, kaip marinuoti pomidorus,

Žiobrių žvejyba

Žiobrių žvejyba

Kaip žvejoti žiobrius, kur žvejoti žiobrius, meškerės, pašarai, sistemėlės, masalai žiobriams daugiau

Ką veikti Kaišiadoryse Ką veikti Kaišiadoryse

Lankytinos vietos Kaišiadoryse, maršrutai pėsčiomis, dviračiu Kaišiadorių rajone

daugiau
Ką pamatyri Elektrėnuose Ką pamatyti Elektrėnuose?

Lankytinos vietos Elektrėnuose ir rajone, ką veikti Elektrėnuose ir rajone, pramogos Elektrėnuose

daugiau
Įdomiausios lankytinos vietos Lietuvoje Įdomiausios lankytinos vietos Lietuvoje

Lankytinos Vietos Lietuvoje, Ką verta pamatyti ir nuveikti Lietuvoje?

daugiau
Ką veikti Tauragnuose Utenoje Ką veikti Utenoje

Lankytinos vietos Utenoje ir Utenos rajone, maršrutai automobiliu po Utenos rajoną

daugiau
Lankytinos vietos Utenoje Lankytinos vietos Utenos rajone

Ką pamatyti Utenoje ir Utenos rajone

daugiau
Ką pamatyti Kazlų Rūdoje Ką veikti Kazlų Rūdoje?

Ką pamatyti Kazlų Rūdoje, lankytinos vietos Kazlų Rūdoje, maršrutai pėsčiomis ir dviračiu Kazlų Rūdoje

daugiau
kaip paruošti savo dviratį naujam sezonui?' Gamtai draugiškų kelionių metas: kaip paruošti savo dviratį naujam sezonui?

Pastaraisiais metais pastebimai išaugęs dviračių populiarumas lemia dar didesnį susidomėjimą pažintiniais takais, pajūriu ir užmiesčio maršrutais. Planuojantiems pratęsti savo kasmetinių kelionių tradiciją verta išsyk pasirūpinti ir apžiūrėti gamtai draugiškas transporto priemones ir taip visų išvykų metu užtikrinti tik pačias geriausias emocijas.

daugiau
Lietuvos lankytnų vietų žemėlapis Lietuvos lankytinų vietų žemėlapis

Lankytinų ir istorinių, gamtos vietų, pažintinių, dviračių takų, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų įstaigų žemėlapis

daugiau
apzvalgos bokstai lietuvoje Pažintinių takų žemėlapis

Pažintiniai takai Lietuvoje, netoli Vilniaus ir Kauno, Pamaryje, Pajūryje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje.

daugiau
Dviračiai Miesto ir kalnų dviračiai – kokie skirtumai tarp jų?

Šiomis dienomis tiek kalnų, tiek miesto dviračiai yra labai populiarūs - abu tipai yra universalūs ir gali būti įperkami net ir neskiriant dviračiui daug pinigų. Šiuos du tipus būtina apsvarstyti perkant dviratį kasdieniam arba laisvalaikio pasivažinėjimui.

daugiau
Moteriškas miesto dviratis atviru rėmu Moteriški dviračiai

Dviračiai moterims: kaip išsirinkti. Kaip nusipirkti moterišką dviratį internetu?

daugiau
Kaip išsirinkti dviratį Kaip išsirinkti dviratį?

Kokį dviratį pirkti, koks dviratis tinkamiausias Jūsų pomėgiui, pagal ką rinktis dviratį, svarbios dviračio dalys

daugiau
Tytuvėnų regioninio parko kraštovaizdis Ką veikti Kelmės rajone?

Lankytinos vietos Kelmėje ir Kelmės rajone: Kriaučiaus akmuo, Svilės šaltiniai, Kelmės dvaras, Tytuvėnų regioninis parkas

daugiau
Kelionės maršrutai pajūryje: Palanga, Neringa

Lankytinos vietos Palangoje, Nidoje, Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje. Nuotraukos ir lankytinų objektų žemėlapiai.

daugiau
MTB XC tipo dviratis Kaip išsirinkti dviratį internetu?

Kaip išsirinkti ir kodėl yra patartina rinktis dviratį internetu. Patarimai bei gairės, kuriomis vadovaujantis taps lengviau išsirinkti sau tinkamiausią dviračio variantą.

daugiau
Kalnų dviratis Romet Fusion su pilna amiortizacija Kalnų dviratis

Kaip išsirinkti kalnų dviratį

daugiau
Cross dviratis Kroso (cross) dviratis

Renkuosi Kroso dviratį

daugiau
Moteriškas miesto dviratis Miesto dviratis

Kaip išsirinkti miesto dviratį?

daugiau
Kurnėnų mokykla Ką veikti Alytaus rajone?

Lankytinos vietos Alytaus rajone

daugiau
Lakajų ežeras prie Rudesos Dviračių maršrutas aplink Lakajų ežerus

Maršrutas Labanoro regioniniame parke nuo Mindūnų aplink Lakajų ežerus

daugiau
Trakai iš oro baliono Ką pamatyti ir aplankyti Trakuose

Trakų istorija, lankytinos vietos Trakuose, Trakų žemėlapis su lankomais ir reikalingasi objektais

daugiau
Vaizdas į Neries slėnį iš kavinės teritorijos Iš Vilniaus kitu keliu...

O kas, jei kartą išsuktume iš įprasto maršruto? Ką įdomaus atrastumėte ir kas nustebintų? Įspūdžiai tekste ir nuotraukose.

daugiau
Startą paskelbia Lietuvos keliautojų legenda Algimantas Jucevičius Pėsčiųjų maratonas Lakajai - Stirniai

Pėščiųjų arba dviračio maršrutas nuo Stirnių aplink Lakajų ir Stirnių ežerus.

daugiau
Corbis nuotr. Dviratininkų keliuose tykančios problemos ir jų sprendimo būdai

Ko reikia, kad Jūsų kelionė dviračiu būtų saugi? Ką daryti, jeigu nelaimės išvengti nepavyko?..

daugiau
Užburiantys vakarai (Nuotr. Hermis Preikštas) Poilsis Preiloje

Neringa tiems, kurie vertina grožį ir subtilumą (kelionės maršrutas).

daugiau
Varnikų miškas - lietuviška „Plitvica“

Trumpos kelionės įspūdžiai: žmonės kalbėjo, kad tokį mišką žiūrėti geriau, kai aušta arba kai saulė vakarop, tuomet medžiai meta gražesnį šešėlį.

daugiau
Paprastas ir ekstremalus poilsis Lietuvoje: nuo dviračių takelių iki regatos ir tylos žygio

Atsibodus įprastam miesto ritmui ir pasiilgus adrenalino sukeliamos euforijos, anonsas.lt atrinko įdomiausius aktyvaus poilsio variantus.

daugiau
Kompanijų produkcija
Laimo ligos tyrimai

Laimo liga, laimo ligos gydymas, erkės įkandimas

Kelioninės kuprinės internetu

Kuprinės keliautojams

Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.