Moteriški dviračiai

Važinėjimas dviračiu - tai puiki galimybė palaikyti sportinę formą ir tonusą, sumažinti stresą, patirti malonumą  įveikus sunkią distanciją ar pasigrožėti aplinka ramaus pasivažinėjimo metu. Dviratis dažniausiai naudojamas išvykus į savaitgaliui, populiarėja dviračių vežimasis ir į tolimą kelionę. Gamtos parkai užsienyje gerokai labiau pritaikyti dviratininkų reikmėms. Deja, dėl Vilniaus, Kauno ir kitų miestų  nepritaikymo dviratininkams, vis dar neauga masinis dviračių naudojimas kasdieninėje veikloje.

Moteriški dviračiai ne mažiau patikimi ir ergonomiški, nei skirti vyrams. Dviračiai turi tas pačias technines funkcijas ir įrangą. Yra nedidelių skirtumų, priklausančių nuo moteriškos fiziologijos, o ir jų dizainas stilingesnis. Vyrauja klaidinantis įsitikinimas, kad moteriškų dviračių rėmas turi būti atviras. Moteriški dviračiai būna su pilnu rėmu. Pagal fiziologiją moterys dažniausiai turi ilgesnes kojas, trumpesnį liemenį ir platesnius dubens kaulus. Atitinkamai moterims skiriami kiek kompaktiškesni rėmai su trumpesniu viršutiniu rėmo vamzdžiu,  mažesniu atstumu nuo sėdynės iki vairo. Sėdynė yra trumpesnė ir platesnė.

Moteriškas miesto dviratis atviru rėmu. Jis bus naudojamas pasivažinėjimams miško keliukais nedidelio kalvotumo reljefe. Kartais panaudojamas važinėjimui mieste.

Daug nepatogumų naudojant dviratį mieste sukelia gyvenamųjų, dažnai ir biurų patalpų nepritaikymas dviračių parkavimui. Lauke dviratį laikyti nėra saugu, pastovus gabenimas laiptais į kažkelintą aukštą „atmuša"  norą jį naudoti. Moterišką dviratį norėtųsi rinktis kaip galima lengvesnį. Tačiau, kuo firminis dviratis lengvesnis, tuo jis brangesnis. Vis dėl to, nežiūrint į moteriško dviračio kainą, reikėtų rinktis firminį dviratį su lengvu aliuminio rėmu. Nepamirškite, kad pedalai turėtų būti pritaikyti važiuoti minkštapadėmis basutėmis.

Dviračio naudojimo tikslas

Pasivažinėjimas dviračiais tampa vis populiaresnis šeimyninio laisvalaikio praleidimo būdas.  Gerai įrengtam, asfaltuotam dviračių takui pilnai pakaks miesto dviračio (City Bike). Tai dviratis su 3-7 greičio pavaromis, perjungiamomis viduje, patogia sėdyne. Komplekte dažniausiai būna sparnai, bagažinė. Stabdžiai rankiniai arba kojiniai.  Rėmas dažnai naudojamas atviras arba su pažeminta viršutine dalimi, kad galima būtų važiuoti su suknele.

Tačiau gerai įrengtų asfaltuotų dviračių takų Lietuvoje suskaičiuosim tikriausiai ant vienos rankos pirštų. Didesnioji dviračių maršrutų dalis - tai keliai, miško keliukai ir takeliai. Važiuojant su šeima daug saugiau važiuoti itin retai naudojamais miško keliukais. Žinoma, ten dažnos šaknys, smėlio ir purvo atkarpos. Tokiems maršrutams reikėtų rinktis moterišką turistinį dviratį. (Touring, Hybrid). Jo padangos kiek storesnės, tinkamos sunkiau pravažiuojamoms vietoms.  Šiais dviračiais dažniausiai keliaujama ir į užsienio keliones. Turistinis dviratis sujungia trekinio dviračio lengvumą ir kalnų dviračių patikimumą ir praeinamumą.

Moteriški kalnų dviračiai skirti ekstremalių pojūčių mėgėjoms. Jie skirti važiuoti per bekelę, kalvotoje ar kalnuotoje vietovėje. Lietuvoje tokių vietų tektų paieškoti, didžioji dalis net ir kalvoto reljefo puikiai įveikiama turistiniais dviračiais. Kalnų dviračiai turi didesnį kiekį greičio pavarų, nei kitų tipų dviračiai, sėdynės amortizatorius, 24-26 colių ratus, rankinius stabdžius. Padangos plačios, su giliu reljefu. Tai puikiai pasiteisina bekelėje, purve ar smėlyje, tačiau lygiame kelyje prireiks daugiau jėgų minant. Priekinis ratas turi turėti amortizatorių.

Trekiniai moteriški dviračiai skirti aktyviai sportuojančioms moterims. Tai lengvi ir plonų padangų dviračiai skirti važiuoti   lygiu keliu dideliais greičiais. Ratų diametras 27 coliai.

Moteriškų dviračių dalys

Dažniausiai patyrusios dviratininkės dviratį susikomplektuoja pačios ar padedant dviračių parduotuvės specialistui. Dviratį galima susidėti tokį,  prie kokio važiavimo yra labiau įprasta. Svarbiausias dviračio komponentas yra rėmas. Kitas dalis galima pakeisti, jei netiks rėmas, problemų bus daug daugiau. Rėmą moteriškiems dviračiams rekomenduoja aliumininį, maksimaliai lengvą. Lengviausi yra karboniniai rėmai.   Aktyviam sportavimui rėmas dažniausiai pilnas, toks pat kaip vyriškas. Rėmo viršus turėtų būti keliais centimetrais žemiau nei liemuo. Važiuojant vairą reikėtų pasiekti kiek sulenktomis rankomis. Pedalus sėdint turite pasiekti pilna pėda.

Priklausomai nuo moters ūgio renkamiesi tokio dydžio dviračiai

Dviračio ratai ne mažiau svarbi dviračio detalė. Moterys dažniausiai yra lengvesnės, atsargesnės, todėl daugeliu atvejų tiks viengubi ratlankiai. Jei svoris jau ties 100 ar esate numatę dažnesnį pasivažinėjimą miško keliukais, reikėtų dvigubų ratų. Geresni ratai su sukniedytom dalim, taip geriau pasiskirsto smūgio pakrovos po visą ratą, neleidžiamas išrauti stipinas. Rinkitės firmines stebules, jos dažniausiai su purvo apsauga, itin tiksliai sukalibruoti guoliai. Tai puikiai jaučiasi lyginat šalia važiuojantį pigių detalių  „kinietišką"  dviratį ir firminį dviratį. „Kinietį" tenka pastoviai minti, kai geras dviratis rieda net neminant.

Trekingo/miesto padanga. Tai optimalus pasirinkimas tiek miestui, tiek pasivažinėjimui gamtoje.

Kalnų dviračio padangų protektorius skirtas važinėjimui bekele, purvu, smėliu. Mėgsta tokias padangas ir paaugliai atlikti triukams.

Šakės gali būti kietos arba amortizuojančios. Amortizuojančių šakių poreikis itin išauga važiuojant bekele. Amortizuojančias šakes gali reguliuoti nustatant didesnį ar mažesnį minkštumą.

Balnelis moteriškiems dviračiams dažniausiai parenkamas platesnis. Plati sėdynė patogi pramoginiam pasivažinėjimui, siaura sportui.

Moteriško dviračio, kuris naudojamas poilsinėms kelionėms,  sėdynė yra trumpesnė ir platesnė.

Platus ir tiesus vairas naudojamas kalnų dviračiams. Aukštas ir lenktas - naudojamas miesto ir turistiniuose dviračiuose. Plentiniuose dviračiuose naudojami siauri ir vertikaliai riesti žemyn vairai.

Ilgesni kaip 175 mm dviračio švaistikliai naudojami plentiniuose, turistiniuose ir kalnų dviračiuose. Prie vieno iš jų  tvirtinamas priekinis žvaigždžių blokas. Jis būna 1-3 žvaigždžių.

Priekinis žvaigždžių blokas su viena žvaigždute. Moteriškiems dviračiams verta įsigyti su papildoma apsauga, kad neįtrauktų suknelės.

Pastaruoju  metu populiarus galinio rato 7 žvaigždžių blokas. 8-9 žvaigždžių blokas naudojamas turistiniuose ir kalnų dviračiuose.

Uždara pavarų sistema moteriškam dviračiui. Tai itin patikimas sprendimas nereikalaujantis priežiūros.

Stabdžiai renkamiesi iš trijų tipų. Galinėje stebulėje įmontuojami Torpedo stabdžiai suveikia stabdant pedalais pradėjus minti į kitą pusę.  Diskiniai stabdžiai yra montuojami ant įvorių.  Paspaudus svirtelę prie vairo stabdžių diskas stabdomas stabdžių kaladėlėmis. Ratlankių stabdžiai stabdo kaladėlėms suspaudžiant ratlankį.

Moteriškas dviratis su ratlankių ir Torpedo stabdžiais. Žibintas su maitinimu nuo dinamos įtaisytos priekinio rato stebulėje.

Pavarų perjungimo mechanizmai yra viena iš jautresnių dviračio dalių. Jos būna vidinės ir išorinės. Vidinės apsaugotos nuo purvo, smėlio patekimo ir joms beveik nereikia priežiūros. Tačiau jose mažiau pavarų. Vidinių pavarų perjungimo sistemą galima naudoti miesto, turistiniams dviračiams jei nevažiuosite itin sudėtingomis sąlygomis. Ekstremaliems žygiams labiau tiks atvira pavarų perjungimo sistema. Perjungiant pavaras reikėtų nustoti minti.  Dėl to pavaras geriau perjungti prieš kylant ant kalno, ar prieš leidžiantis nuo jo. Perjungiant pavaras negalima skersuoti grandinės, vienu metu grandinė turi būti ant priešpriešinių kraštutinių žvaigždučių, t.y ant pirmos ir aštuntos.

Pasukimu reguliuojama 7 greičio pavarų sistema.

Svirtimi reguliuojama greičio pavarų perjungimo sistema.

Kaip mes rinkomės moterišką dviratį

Šeimoje jau yra keli dviračiai. Keletas pabandymų pasivažinėti suviliojo dviratį įsigyti ir žmoną. Visas pirkimas vyksta itin paprastai: išsirenkame dviratį internetu , tada kiek susirašome. Po patikusio dviračio  išrinkimo patikrinama ar jis yra, pritaikomi papildomi aksesuarai. Tada užsakome ir per kelias dienas dviratis atvežamas į namus.
Jei dviratis puikiai pritaikytas, tai ir po kelių dešimčių metų pertraukos ant jo galima užlipti ir važiuoti. Po kelių pakilimų ir nusileidimų priprantama ir prie pavarų perjunginėjimo. Dar po vieno kito gero maršruto, prie naujų apkrovų pripranta ir kojų raumenys. Dabar sodyboje pasivažinėjimas dviračiu - vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų.