Vėjažuvių žvejyba

Vėjažuvė – vėjažuvinių (lot. Belonidae) šeimos žuvis. Šių žuvų sugaunama Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje, jų gana gausu Baltijos jūroje. Žuvies kūnas ilgas, toks kaip ungurio. Daugiausia pagaunama apie 70–80 centimetrų ilgio, apie 300–400 g sveriančių vėjažuvių. Europoje šias žuvis vadina tobiais, vėjo tobiais (angl. Garfish)

Nesunkiai šią žuvį galima atskirti iš specifinio ilgo dantyto snapo . Vėjažuvės kaulai žali, nes juose daug fosforo. Vėjažuvės medžioja netoli vandens paviršiaus.

Vėjažuvių žvejyba nuo Palangos tilto

Einant į pabaigą pavasariniam grundalų antplūdžiui, pasirodo vėjažuvės. Prasidėjus aktyviam kibimo sezonui, ant tilto žvejai sustoja vienas šalia kito. 
Pirmosios vėjažuvės pasirodo gegužės mėn. viduryje.

Žvejybos savaitgalį oras pasitaikė prastas, jūra stipriai bangavo, nuo jos pūtė stiprus vėjas. Dieną ant tilto galo susirinkę keletas dešimčių žvejų per valandą kartu pagaudavo iki 10 vėjažuvių. Aktyviau kibo metant meškeres nuo jūros pusės. Taip buvo greičiausiai dėl to, kad plūdės nuolat judėjo aprėpdamos didesnį plotą. Kitoje tilto pusėje plūdės buvo laikomos vienu atstumu.

Įrankiai ir masalai vėjažuvėms žvejoti

Vėjažuvės gaudomos 0,7–1,5 metro gylyje. Naudojamos stambios plūdės (10 – 20 g), kabinami 4–15 g svareliai. Gaudant pavėjui tikrai pakaks 10 g plūdės ir 4–5 g svarelio. Gaudant vėjažuves itin svarbūs kabliukai. Kadangi gana sunku įkirsti į kaulėtą vėjažuvės snapą , naudojami dideli ir labai aštrūs kabliukai. Patyrę žvejai rekomenduoja po dešimties kirtimų keisti kabliuką, nes jis gana greitai atšimpa. Pavadėlio naudoti nebūtina, nors man 0,2 mm valą perpjovė jau pirma vėjažuvė, laimei, ant tilto.
Masalui dažniausiai naudojama virta krevetė. Ji kabinama nuplėšus galvą, paliekant kiautą. Kabliukas kiek iškišamas.

Vėjažuvės receptai

Vėjažuvės mėsa švelni, mažai kaulų. Ją galima virti, kepti, marinuoti, rūkyti.

Kepta vėjažuvė

Vėjažuvę išskrodžiame, nupjauname galvą, uodegą, pelekus. Juos galima puikiai panaudoti žuvienei virti. Žuvį supjaustome gabaliukais.

100 g aliejaus
300 g vėjažuvės
Pusė žaliosios citrinos

Druskos, pipirų

300 g žiedinių kopūstų
150 g šiaudeliais supjaustytų morkų
3 skiltelės česnako

Įkaitiname aliejų ir iš abiejų pusių apkepiname vėjažuvę. Vienai pusei užtenka 2 minučių. Baigiant kepti pabarstome druska, pipirais, užlašiname žaliosios citrinos sulčių.

Aliejuje kepiname žiedinius kopūstus, morkas, česnakus.

Vėjažuvės žuvienė

Vėjažuvės galva, uodega su pelekais, pelekai
200 g vandens
1 morka
1 svogūnas
1 bulvė
2 skiltelės česnako
Šaukštas degtinės

Lauro lapas, druskos, pipirų

Užviriname vandenį, sudedame daržoves, įmetame lauro lapą. Vandeniui vėl užvirus sudedame žuvį ir verdame 5 minutes. Sudedame česnako skilteles, įberiame druskos, pipirų, įpilame šaukštą degtinės. Uždengę dangčiu palaikome kelias minutes.

Sergejus Jeriomenko