Ką veikti Šilalės rajone

Gidas po Šilalės rajoną

Šilalės rajonas yra Žemaitijos regiono pietvakariuose. Pro jį driekiasi automagistralė Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Ši Žemaitijos dalis gausiai nusėta piliakalniais, jų čia net 33. Kraštas turtingas senkapiais ir pilkapiais, po vandeniu slepiasi kūlgrindos, plyti didelės ir turtingos Varnių ir Pagramančio regioninių parkų teritorijos. Rajonas gali pasigirti medinių bažnyčių gausa ir gyvomis kryždirbystės tradicijomis.

Pažintį su Šilalės rajonu pradėti vykstant į vakarus

Dionizo Poškos Baublių muziejus. Nuotraukos autorius Saulius Bagdonas

Šilalės rajonas didžiuojasi turėdamas pirmąjį senienų muziejų Lietuvoje - Dionizo Poškos Baublių muziejų. Tai labiausiai turistų lankoma vieta Šilalės rajone.

Dionizas Poška - žemaičių bajoras, rašytojas, istorikas, kultūros šviesuolis. Jis 1812 m. išskabtuoto ąžuolo kamiene įrengė muziejų.

Kaip atvykti į muziejų? Atvykstant nuo Vilniaus, automagistrale, pasiekus Kryžkalnį turite pavažiuoti į priekį dar apie 9 km. iki nusukimo į Bijotų gyvenvietę. Čia, Bijotų dvaro sodyboje, stovi Dionizo Poškos Baubliai.

Taip pat muziejus atlieka turizmo informacijos centro funkciją: čia pristatomos lankytinos rajono vietos ir suteikiama konkreti svečius dominanti informacija.

Internetinė svetainė www.silalesmuziejus.lt

Švenčiausios Mergelės Marijos (Snieginės) bažnyčia

Apžiūrėjus pirmąjį Lietuvos muziejų aplankykite už 3 km. Girdiškės kaimo Švenčiausios Mergelės Marijos (Snieginės) bažnyčią. Bažnyčia garsėja vieninteliais Lietuvoje ąžuoliniais altoriais. Juose tarp nužievintų ąžuolų kamienų ir šakų, įkurdinti šventieji. Šie altoriai primena jog žemaičiai nuo seno garbino medžius.

Norintiems aplankyti bažnyčią reikėtų iš anksto pasiskambinti Bijotų bažnyčios prižiūrėtojai +37068465880

Girdiškės bažnyčios šoninis altorius

Švenčiausios Mergelės Marijos (Snieginės) bažnyčios altoriai

Išvyką  tęskite važiuojant tuo pačiu keliu link Upynos seniūnijos

Upynos miestelyje rekomenduojama aplankyti Klemenso Lovčiko 1973 įkurtą liaudies amatų muziejų. Čia sukaupta apie 35000 eksponatų iš Upynos apylinkių: įvairiūs buities rakandai, amatininkų įrankiai, senovinė žemės ūkio technika.

Muziejaus įkūrėjas K.Lovčikas yra apdovanotas Lietuvos valstybės apdovanojimu - ordinu „Už nuopelnus Lietuvai", bei  liaudies meno apdovanojimu „Aukso vainikas" už kryždirbystės amato puoselėjimą. Jo iniciatyva Šilalės rajone pastatyta apie dvidešimt kryžių. Amatininkas mielai pats papasakoja apie šį amatą muziejaus lankytojams.

Norintiems muziejų apžiūrėti, reikia susitarti su jo šeimininku. Klemenso Lovčiko  tel. nr.+370 449 46626.

Klemensas Lovčikas prie muziejaus

Aviacijos muziejus. Lakūno Stasio Girėno gimtinė Vytogaloje

Apie 5 km. nuo Upynos yra Vytogalos kaimas, kuriame galima aplankyti tragiškai žuvusio transatlantinio skrydžio metu „Lituanikos" piloto Stasio Girėno tėviškę. Čia pagal pasakojimus ir išlikusias nuotraukas 1988 m. atstatytas ir įrengtas lakūno gyvenamasis namas.

Telefonas informacijai (8-614) 574 96, svetainė www.lam.lt

Varsėdžių Šv. Roko bažnyčia.

Iškeliavus iš Stasio Girėno tėviškės patartina užsukti į netoliese esantį Varsėdžių kaimą, ten išvysite šio krašto sakralinį architektūros ansamblio pavyzdį: medinę, stačiakiampio plano bažnyčią su bokšteliu, turinčią baroko bruožų.

Po Varsėdžių kaimo rekomenduojama apžiūrėti Šilalės miestą, esantį maždaug už 12 km. Čia yra ne vienas lankytinas objektas, taip pat vietos pramogoms ir poilsiui.

Šilalės miestas

Atvykusiems į miestą rekomenduojama užsukti  į miesto centre esantį Vlado Statkevičiaus muziejų. Čia saugoma virš 21000 istorijos, etnografijos, dailės, istorijos, archeologijos eksponatų. Muziejaus darbuotojos rekomenduos lankytinus miesto objektus. Čia keletas iš jų:

• Paminklas „Laisvės šauklys", pirmasis Lietuvoje skirtas Kovo 11-ajai.
• Paminklas Lietuvos partizanams, žuvusiems Šilalės rajone.
• Paminklas žuvusiems už Tėvynės laisvę tremtyje ir kalėjimuose 1941-1990 m.
• Fontanas Šilalės miesto tvenkinyje, įrengtas 2012 m.
• Lurdas skirtą Švč. Mergelei Marijai.

Paminklas „Laisvės šauklys"

Pramogos ir poilsis Šilalėje

Šilalės baseinas

Po pažinties su miestu, kviečiama išbandyti  moderniausią Žemaitijos regiono baseiną Šilalėje. Čia įrengtas 25 m. ilgio keturių takų baseinas, pirčių kompleksas, vandens atrakcionų zona, masažinis baseinas, sūkurinė vonia, persirengimo kabinos, tualetai, kavinukė.

Šilalės rajonas turi daug lankytinų vietų, todėl vienos dienos turistinei išvykai neužteks. Apgyvendinimo galimybės: Šilalės svečių namuose J. Basanavičiaus g.4. Telefonas pasiteiravimui 861433509, svetainė www.kvedarsta.lt.

Po Šilalės - Medvėgalis

Aplankius Šilalės miestą, patogu nuvykti iki didžiausio Žemaitijoje piliakalnio - Medvėgalio. Jis nuo Šilalės nutolęs apie 22 km. Pakeliui verta aplankyti vieną seniausių Žemaitijos gyvenviečių - Laukuvos miestelį ir jo objektus.

Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Šios bažnyčios (pastatyta XIX a.pab) Šventoriuje palaidotas Šventojo Rašto vertėjas į lietuvių kalbą prelatas Antanas Rubšys. Pati bažnyčia įdomi  XVII-XIX šimtmečius menančiais interjero puošybos elementais.

Tremtinės D. Grinkevičiūtės atminimas

Laukuvos miestelyje galima pamatyti, kur savo paskutiniąsias gyvenimo akimirkas leido gydytoja, tremtinė, rašytoja Dalia Grinkevičiūtė (1927-1987). Nors šiuo metu namą galite apžiūrėti tik iš išorės, tačiau eksponuojamus jos rankraščius, nuotraukas, kasdieniame gyvenime naudotus daiktus išvysite Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje. Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista D. Grinkevičiūtės knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros", kurioje autorė aprašė tremtyje patirtas kančias. Tai pirmasis viešas leidinys aprašantis patirtas kančias amžino įšalo žemėje.

Medvėgalio piliakalnis

Medvėgalis - iškiliausias Žemaitijos kalnas, kurio aukštis - 234 m. Medvėgalis garsėja ne tik kraštovaidžiu, bet ir istorija. Tai centrinė, žymiausia tvirtovė, gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių. Čia jau 10 metų iš eilės liepos mėnesį vyksta respublikinis renginys, kuris pritraukia lankytojus iš visos Lietuvos - „Medvėgalio Menų festivalis", kuriame groja Lietuvos bei užsienio šalių ansambliai ir kameriniai orkestrai.

Kaip patogiausia nuvykti į Medvėgalį? Nuo Laukuvos miestelio Medvėgalis nutolęs per 6 km., nuo Kaltinėnų į šiaurės vakarus 8 km., į pietus nuo Varnių 12 km.

Medvėgalis - aukščiausias Žemaitijoje

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams

Aukštagirės pėsčiųjų - dviratininkų takas

Varnių Regioninio parko pietinėje dalyje įrengta 23 km. ilgio trasa vingiuojanti per Požerės apylinkes. Trasa nužymėta nukreipiančiomis rodyklėmis, išdėstyti informaciniai ženklai, įspėjantys apie stačias įkalnes bei nuokalnes. Keliaudami šiuo taku turėsite galimybę susipažinti su gamtinėmis bei kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis.

Požerės kaime galite išsinuomoti dviračius. Nuomos punktas tel. 8 671 23939 arba 8 699 16094

Sietuvos kūlgrinda. Braidymas klampioje pelkėje

Tai vienintelė kūlgrinda Lietuvoje pritaikyta pažintiniam turizmui. Kūlgrinda (žemaitiškai kūlis - akmuo) yra pelkėje akmenimis grįstas takas žemiau pelkės paviršiaus. Tai slapti takai, kuriais senovės lietuviai gelbėdavosi nuo užpuolikų.

Pelke galima klampoti be gido, nes saugūs takai yra pažymėti nuorodomis, visgi vieniems čia lankytis nepatartina.

Varnių regioninio parko tinklapyje www.varniuparkas.lt galite rasti informaciją apie pažintinių takų maršrutus.

Paršežerio ežero polsiavietė

Šalia Požerės miestelio tyvuliuoja Paršežerio ežeras. Čia įrengta nemaža poilsiavietė su viešu paplūdimiu, nameliais, vaikų žaidimo aikštelėmis.

Paršežerio poilsiavietės kontaktiniai duomenys, MB „Edija" +370 69878376

Kaltinėnai

Važiuodami Žemaičių plentu ar skubėdami iš Vilniaus pusės link gintarinės Baltijos jūros raskite laiko užsukti į Kaltinėnų seniūniją. Šiame krašte apytiksliai 1416 - 1424 m. kunigaikščio Vytauto nurodymu buvo pastatyta viena pirmųjų Žemaitijoje - šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Iki šių dienų bažnyčia neišliko, vietoj jos stovi naujas - modernios sakralinės architektūros statinys, kurios pagrindinis akcentas - beveik 5 m. aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra iš balto marmuro ir bronzos. Taip pat pasivaikščiosite Kaltinėnų Dvasingumo parke, pamatysite, kaip atrodo aukščiausias kryžius Lietuvoje, kurio aukštis siekia net 19 m.

Prisikėlimo Kryžius

Kaltinėnai gali didžiuotis Pilės piliakalniu, manoma, jog kovų su kryžiuočiais laikotarpiu čia stovėjo viena stipriausių Žemaitijos pilių. Jo papėdėje yra pastatytas medinis paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalei Žalgirio mūšyje atminti.

Pilių piliakalnis

Važiuojant Žemaičių plentu jau iš tolo matosi Bilionių piliakalnis. Piliakalnis apjuostas pelkėmis ir miškais, manoma, kad tai viena iš 8 vietų, kuriuose galėjo būti Pilėnai - legendinė Žemaičių pilis, kurios gynėjai, 1336 m. apgulti kryžiuočių, susidegino.

Manoma, kad ant Bilionių piliakalnio stovėjo legendinė Pilėnų pilis

Pasivaikštinėjus po piliakalnį, jo papėdėje galite apžiūrėti per stebuklą išsaugotą Jono Rupšlaukio XIX a. etnografinę sodybą. Dviejų galų troba, ąžuolinių sienojų svirnas, keturšlaičiais stogais prisidengęs rąstinis klojimas.

Sodyboje galite pernakvoti yra keliolika miegamų vietų, dvi svetainės ir pirtelė.

Telefonai pasiteiravimui 869843443, 868696735 s.navardauskas@silale.lt

Aukštagirės apžvalgos bokštas

Netoli Bilionių kaimo yra 15 metrų aukščio Aukštagirės apžvalgos bokštas. Nuo jo matomas tipiškas Žemaitijos kraštovaizdis.

Šviežios žiemos pramogos

Šiais metais Šilalės rajone atidaryta Aukštagirės slidinėjimo trasa. Aktyviam poilsiui Aukštagirės slidinėjimo trasoje šaltuoju metų periodu bus paruoštos trys įvairaus sudėtingumo trasos, kurių ilgiai siekia iki 300 m. Į kalną kelia du keltuvai, o vaikai ir pradedantieji keliami atskiru multiliftiniu keltuvu. Aukštagirės slidinėjimo trasoje yra įrengta sniego gaminimo sistema, kurio pagalba kokybiškas sniegas gaminamas be jokių cheminių ir bakterinių priedų. Tamsiuoju paros metu trasos bus apšviečiamos, o ateityje numatoma įrengti ir lygumų trasas.

Šias metais atidaryta Aukštagirės slidinėjimo trasa

Paslaugas, kainas ir visą informaciją apie slidinėjimo trasas galite rasti internetiniame puslapyje: http://aukstagireskalnas.lt/

Indijos piliakalnis

Iš Šilalės piliakalnį pasieksite važiuodami link Tauragės apie 7 km. iki Indijos kaimo.                           Indijos piliakalnis su Indijos šalimi nieko bendro neturi, piliakalnio pavadinimas kilo iš šalia esančio Indijos kaimo. Žodyne sakoma, kad indija - žemės giluma. Kaimas iš tiesų yra tarsi dauboje, žemės gilumoje. Indijos piliakalnis matosi iš netoliese įrengtos regyklos. Išpjovus daug menkaverčių medžių piliakalnio vaizdas verčia aiktelėti.

Indijos piliakalnis

Iš Indijos piliakalnio galite keliauti vėl Tauragės keliu iki Burkėnų kaimo (nuo Šilalės nutolęs ~7,3 km) apžiūrėti Pagramančio regioniniame parke, ledynų tirpsmo metu susiformavusio įspūdingo Akmenos upės riedulyno - „Didžioji rėva". Tai išraiškus upės slėnis bei vaga su šniokščiančiomis rėvomis. Unikalus Akmenos slėnis išsiskiria nepakartojamu ir savitu kraštovaizdžiu, todėl yra saugomas kaip gamtos paveldo objektas.

Pagramančio parke galima išbandyti pažintinių takų įvairovę bei vandens turizmą. Platesnė informacija www. pagramantis.am.lt

Vandens turizmas. Kelionė baidarėmis

Šilalės krašte ežerų beveik nėra, tačiau krašto vietovaizdį atgaivina natūraliai kilpuojančios upės. Viena gražiausių - upė Jūra. Tai dešimta pagal ilgį (apie 170 km.) Lietuvos upė, pasižyminti rėvų gausa, vaizdingais slėniais.

Vandens maršrutas Jūros upe. Informacija www.turistauk.lt

Baidarių maršrutas: Kvėdarna - Pajūris

Susipažinti su kita Šilalės rajono dalimi rekomenduojame plaukiant Jūros upe su baidarėmis maršrutu: Kvėdarna - Pajūris, arba Pajūris - Balskai.

Kazimiero Jauniaus klėtelė

Prieš žygio baidarėmis startą, verta aplankyti kalbininko, kunigo Kazimiero Jauniaus gimtinės klėtelės-muziejų esantį Lembos kaime Kvėdarnos seniūnijoje.

Klėtelės patalpose atkurta šeimos gyvenimo buitis, stenduose sukaupta istorinė medžiaga apie kalbininką, jo artimuosius. Muziejaus teritorijos aplinka etnografinė: atkurtas šulinys, autentiškas tvarto-daržinės pastatas bei tvora.

Pažintinį žygį baidarėmis siūloma pradėti Kvėdarnos miestelio seniūnijos stovyklavietėje. Pirmoji stotelė  pailsėti, užkąsti ir pasimaudyti gali būti šalia Padievaičio piliakalnio ir šventvietės akmens, vadinamo Velnio Sostu arba Velnio Krėslu. Pakeliui iki sekančio sustojimo yra įrengtų polsiaviečių.

Ties Gūvainių kaimu Jūra staigiai suka dešinėn, apibėga stambų akmenį, ir nuo čia už 300 m. galima sustoti ir užkopti į Gūvainių piliakalnį. Už Gūvainių brastos prasideda Kirnių gyvenvietės. Ties brasta galima sustoti ir apžiūrėti Kirnėse II esantį 1863 m. sukilėlių kapą.

Už brastos įteka Žvėrė, toliau - Šilvada, Ilgotis. Paėjus apie 250 m. Ilgoties slėniu, upelio kairiajame krante stovi milžiniškas gamtos ir mitologijos paminklas - Keberkščių akmuo.

Pajūrio miestelis pasitinka virš Jūros kabančiu Lileikėnų lieptu. Iškart už jo patogu sustoti ir apžiūrėti buvusį Pajūrio dvarą bei parką, garsėjantį gamtos paminklu - 5,5 m apimties ąžuolu.

Įsėdus į baidares ir paplaukus apie 400 m. žemyn, dešiniajame krante, stovi Lileikėnų piliakalnis, o dar truputį žemiau - dar vienas kabantis lieptas. Kiek žemiau - Kisės ir Jūros santakoje - Pakisio piliakalnis.

Pajūrio stovyklaviete baidarių maršrutas baigiasi - tai vieša, naujai renovuota ir erdvi Pajūrio miestelio seniūnijos poilsiavietė. 3 ha. plote pastatytos pavėsinės, įrengta krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės, mašinų stovėjimo aikštelės, suformuoti smėlio paplūdimiai, patogus privažiavimas. Puiki vieta apsistoti nakvynei su palapinėmis.

Baidarių maršrutas: Pajūris - Balskai

Pajūrio mietelyje galima aplankyti senąsias kapines, kurios yra tiesiog ant Jūros kranto, Švč. Trejybės bažnyčią, memorialą „Žuvusiems Sibire" ir „Žuvusiems už Lietuvą".

Jūra, kirtusi Šilalės - Šilutės plentą, nuvingiuoja Žvingių link. Upė kunkuliuoja rėvomis, slenksčiais ir toliau, papildyta Gervės, Velnupio upeliukų, ritasi rėvų kaskadomis. Kiek už ramesnio vingio įsrovena Trumpė.

Jūra ties Graužais staiga sugalvoja aplankyti Dapkiškes ir apsisuka į šiaurę. Būtent čia, 4-ame kilometre nuo Pajūrio, dunkso Dapkiškės piliakalnis. Aplankiusi Dapkiškę, Jūra vėl suka piečiau. Prieš pat Žvingius ji sulėtina vandenis - nustoja šniokšti rėvos, upė gilėja ir išplatėja.

Praplaukus Žvingių - Bikavėnų tiltą, verta sustoti ir apžiūrėti Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią, Pajūriškių (Žvingių parapijos) kapines ir jose stovinčią medinę Šv. Roko koplyčią. Šias kapines puošia liaudies menininko Bonifaco Norvaišos 1872-1873 m. iš akmens ištašyti vartai ir kolonos.

Už Žvingių Jūra išplatėja, srovė sulėtėja. Jūros ruožas iki Balskų ypač tinkamas žvejybai, bet čia reikalingi leidimai.

Įdomu pasižvalgyti, aplankyti Jūros pakrantėse esančias istorines vietas - Spraudaičių piliakalnį, vadinamą Veringa, Vilkų Lauko piliakalnį, vadinamą Kūple, pasigrožėti Vartulėnų atodanga, sustoti ir pasivaikščioti po Didkiemį ir pamatyti šios vietos įžymybės - Šv. Angelų Sargų bažnyčią, apjuosta akmenine tvora su mūriniais tinkuotais vartais, kapines, kraštotyros muziejų ir muziejų, skirtą bažnyčios istorijai (Didkiemio seniūnijos pastate).

Kiek žemiau Didkiemio, dešiniajame Jūros krante prasideda Balskai. Prie užtvankos įrengta vieša erdvi stovyklavietė, kur galima baigti maršrutą Pajūris - Balskai. Čia galima apsistoti nakvynei su palapinėmis.

Pajūrio poilsiavietė