Įmonės gimtadienis - pramogos ir poilsis kaimo turizmo sodyboje

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Gimtadienis - smagi šventė ne tik mums, bet ir įmonėms. Tai ne tik simbolinė data, kai buvo įkurtas juridinis asmuo, priešingai - įmonės gimtadienis žymi ne tiek pradžią, kiek nueitą kelią ir nuveiktus darbus, tad tai puiki šventė visam kolektyvui. Surengti gerą įmonės vakarėlį, kuris atitiktų visų lūkesčius nėra taip jau paprasta, tačiau atšvęsti 12-ąjį UAB „IKS" gimtadienį pavyko puikiai, tad dalinamės geromis idėjomis ir patirtimi.

Šeštadienio rytą visas kolektyvas susitinka iš anksto sutartoje vietoje ir pajudame Molėtų link. Nors dulkiantis lietus šiek tiek neramina, linksmai keliaujame pirmosios tarpinės stotelės link - Radžiūnų aerodromo, kur vyks pasivažinėjimas keturračiais motociklais. Žinoma, nežinant kelio tenka pasisukioti ir gerai paieškoti vietos, tačiau netikėtas pasivažinėjimas apleistais kaimo keliukais tampa savotiška atrakcija.

Keturračio valdymo pamoka ir patarimai.

Vos atvykus į vietą buvome supažindinti su pagrindinėmis keturračio valdymo taisyklėmis ir tykančiais pavojais. „Nesijaudinkite, traumatologijos skyriuje mus priims be eilės," - pajuokauja savininkas ir dar kartą akcentuoja, kad šie motociklai lengvai virsta, tad važiuojant nereikėtų persistengti ir šokti per griovius prieš tai jų neįvertinus.

Šiame žemėlapyje rasite viešbučius tinkančius įmonės gimtadieniui ir jį rezervuoti

Prie keturračio vairo beveik visi kolektyvo nariai sėda pirmąjį kartą, tačiau trasą, kupiną posūkių, duobių ir kalniukų, visi įveikia sėkmingai. Kai kuriems po važiavimo šiek tiek dreba rankos, tačiau ekstremali pramoga palieka tik gerus įspūdžius. Vis dėlto šis pasivažinėjimas pareikalauja nemažai energijos - suvaldyti keturratį nėra taip jau paprasta.

„Luokesų dvaro" pagrindinis pastatas.

Kupini gerų emocijų ir šiek tiek adrenalino lekiame tęsti pramogų ir papietauti į netoliese esantį „Luokesų dvarą", kur pasitinka jau visai kitokia aplinka. Atokiau nuo pagrindinio kelio, ant nuožulnaus miškais apsupto tvenkinio kranto įsikūręs „Luokesų dvaro" pastatų kompleksas primena tikrą užmiesčio rezidenciją, kurioje galima ne tik pasigrožėti nuostabia Lietuvos gamta, bet ir pasimėgauti įvairiomis pramogomis.

Pramogos „Luokesų dvare".

Mūsų kolektyvą su šypsenomis pasitinka „Luokesų dvaro" darbuotojai ir išsirinkę patiekalus puolame prie pramogų, kurių čia tikrai netrūksta. Maloniai nustembame, kad lankytojams siūlomas ne tik biliardas, smiginis ir kitos tradicinės pramogos, bet ir boulingas. Laukdami, kol didelei mūsų kompanijai bus pagaminti pietūs visi turi kuo užsiimti. Reikia paminėti, kad mėgstantiems ramesnį poilsį čia taip pat neteks nusivilti: iš lauko kavinės atsiveria puikus vaizdas, primenantis ryškiaspalvį gamtos paveikslą, kuris tiesiog užburia. Aplinka maloniai sutvarkyta ir pritaikyta švenčių organizavimui: kiek arčiau vandens įrengta pirtis ir kubilas, erdvi lauko terasa.

Maistas „Luokesų dvare" - aukščiausios kokybės, mėsa patiekalams ruošti perkama iš netoliese esančių ūkių.

Bepramogaujant laikas pralekia žaibiškai ir gardžiai papietavę bei atsisveikinę su svetinguoju „Luokesų dvaru" pajudame galutinio mūsų kelionės tikslo link. Šiek tiek paklaidžioję po gražias Giedraičių apylinkes atvykstame į kaimo turizmo sodybą „Marguoliai", kuri patinka žaismingu varlių kvarkimu ir puikiai sutvarkyta aplinka. Nors pramogoms ir poilsiui skirta teritorija įspūdinga vien savo dydžiu, dar labiau pribloškia iki smulkmenų išpuoselėtas peizažas: atrodo, kad viskas čia turi savo vietą ir tobulai susilieja į bendrą visumą.

Kaimo turizmo sodybos „Marguoliai" ansamblis.

Kur buvęs, kur nebuvęs ir vėl prapliumpa lietus, tad pirmiausiai griebiame daiktus ir įsikuriame antrajame aukšte, dailiai sutvarkytuose kambariuose, pro kurių langus atsiveria užburiantis vaizdas į didelį „Marguolių" sodą, kuriame jau žydi našlaitės ir obelys, vandens telkiniuose plūduriuoja lelijų lapai. Pasirūpiname muzika bei vaišių stalu ir lietui aprimus imame domėtis pramogomis ir kol įšils pirtis iš lauko pramogų (čia įrengtos futbolo, tinklinio, krepšinio ir badmintono aikštelės) pasirenkame krepšinį ir smagiai bei negailėdami jėgų pasineriame į rungtynes: vyriškoji kolektyvo pusė šįkart nugalėjo, tačiau merginos lengvai tikrai nepasidavė.

Krepšinis - puiki pramoga turiningam ir aktyviam laisvalaikio praleidimui.

Po trumpos naujokų įšventinimo ceremonijos netoliese esančio miško pelkėje visi jau skuba mėgautis pirties malonumais bei maudynėmis greta esančioje kūdroje. Nors pirtis įrengta atskirame pastate, vietos čia tikrai gausu: erdviame priepirtyje įrengtas didelis stalas ir virtuvėlė. Pirties malonumus mėgstantys ir apie tai nusimanantys kolegos gyrė jos įrengimą: ergonomiškai suplanuota erdvė, geras šilumos palaikymas ir drėgmės pasiskirstymas suteikė progą puikiai atsipalaiduoti po savaitės darbų. Reikia nuoširdžiai ,,Marguolių" padėkoti sodybos šeimininkams, kurie pasirūpino, kad net ir lyjant lietui svečiai turėtų pakankamai veiklos.

Įmonės vakarėlis „Marguolių" sodyboje.

Ryte pasitinka užmiesčio ramybė ir saulės spinduliai, o gaivų rytą pradėti maudynėmis tvenkinyje - tikra nuo rutinos pavargusio miestiečio svajonė. Šeimininkai taip pat nustebina ir kitomis pramogomis: daugelio nuostabai sodybos „Marguoliai" daržinėje įrengtas tikras pramogų kompleksas, kur galima pažaisti stalo tenisą, biliardą bei smiginį.

Maudynės tvenkinyje - puiki atgaiva karštą vasaros dieną.

Trumpą atokvėpio akimirką susėdę saulėtoje pievelėje susimąstome, kokia graži mus supanti gamta ir kaip nesinori grįžti į nuolat gaudžiantį ir dulkių kupiną miestą. Tačiau viskas, kas gera kada nors baigiasi, tad keliaujame krautis daiktų ir atsisveikinę su sodybos „Marguoliai" šeimininkais leidžiamės į kelią.

Pakeliui aplankome Giedraičius ir Paberžę: miesteliai žavi sutvarkyta aplinka ir romantiška atmosfera, didelį įspūdį palieka dailiai sutvarkyta bažnyčių aplinka. Dar akimirką pasimėgavę mažų miestukų ramybe pajudame miesto link.

Paberžės bažnyčios ansamblis.

Kolektyvo įspūdžiai:

Rugilė:

Įsimintina kelionė, kuriai nesutrukdė nei lietus, nei klaidžiojimai nerandant tikslaus kelionės maršruto :)  Nemažai ekstremalių pojūčių suteikė bei paskutinę energiją „suvalgė" pasivažinėjimas keturračiu, kurį vairuoti pasirodo nėra taip jau lengva (visgi bicepsai būtų nepamaišę...:) Atgauti jėgas padėjo „Luokesų dvaro" kolektyvas - malonus priėmimas ir labai skanus maistas :)  Na, o vakaro kulminacija  - „Marguolių" sodyba - paliko neišdildomą įspūdį. Viskas įrengta labai jaukiai, apgalvotai. Gamta, pirtis, maudynės kūdroje,  biliardas, stalo tenisas ir šokiai iki ryto - viskas, ko reikia „super duper" savaitgaliui. Vakarėlis pavyko puikiai, ačiū visiems prie to prisidėjusiems :)

Sodyboje „Marguoliai" ką veikti rastų ir mažieji poilsiautojai.

Edita:

Jau senokai leidau laiką taip aktyviai! Prisiminus, ką veikiau praėjusį savaitgalį, net sunku patikėti, kad visa tai truko tik parą: boulingas „Luokesų dvare", važinėjimasis keturračiais (nors buvau tik žiūrovė, vis tiek patiko :) ), krepšinis vasariškame lietuje, pirties procedūros, maudynės „Marguolių" sodybos tvenkinyje, anksčiau be galo mėgstamas ir po beveik dešimt metų vėl atrastas stalo tenisas, biliardas, smiginis, šokiai iki ryto... Žodžiu, „pasiskolinti" mūsų kolektyvo išvykos programą rekomenduoju visiems, norintiems greitai ir lengvai atitrūkti nuo miesto triukšmo, išjudinti biuro kėdese sustingusius raumenis, pravėdinti plaučius grynu oru, parausvinti skruostus sveiku raudoniu ir tiesiog neskausmingai gauti injekciją geros nuotaikos!

Grigorijus:

Nesitikejau tokios puikios kelionės, įspūdžių trumpai neaprašysi. Šauniame kolektyve bet kokia kelionė puiki, ypač kai ji gerai organizuota.

Tomas:

Nepamenu geresnio savaitgalio. Ačiū Valdui už ekstremalų pasivažinėjimą keturračiais - pramoga pasirodė besanti daug smagesnė, nei įsivaizdavau, ir nulipti oi kaip nesinorėjo... Tik kojas, jeigu aktyviai nesportuojate, kitą dieną tikriausiai skaudės, bet verta. Ačiū Vidai iš „Luokesų dvaro" už tikrai skanų maistą. Tai, kad mėsa yra perkama ne iš tarpininkų, o iš vietinių ūkininkų, pajusite, net jei nesate gurmanas. Galiausiai noriu padėkoti Mariui ir Jurgitai iš sodybos „Marguoliai". Kaip visada, įsiminė detalės: itin patogios lovos (aš neišrankus, bet kolegės sutartinai giria), solidus „S-90" kolonėlių garsas, pilnai pripūstas „Spalding" krepšinio kamuolys (kas mėgsta krepšinį, įvertins), erdvi terasa... Net ir varlės tvenkinyje turbūt apgalvotos ir išmokytos garsiai priminti nerūpestingą vaikystę :) Galiu drąsiai rekomenduoti kaip idealią vietą bet kokiam grupiniam renginiui.

Pasivažinėjimas keturračiu ne tik kupinas įspūdžių, bet reikalauja ir jėgų.

Sergėjus:

Molėtų kraštas turi savo žavesio, tačiau panašu, kad jis dar per mažai išnaudojamas. Planuojant maršrutą teko susidurti su informacijos stoka bei pernelyg formalizuotu jos pateikimu. Rajono „galvos" jau galėtų imti suprasti, kad kelių bažnyčių pristatymu turistų į šį kraštą nesuviliosi. Tuo tarpu šiame krašte yra objektų, kuriuos kiek patvarkius galima būtų parengti vienos ar kelių dienų įdomų edukacinį maršrutą. Manyčiau, labai trūksta pažintinių ar pramoginių takų, kuriuos sunkiai  įmanoma įrengti privačia iniciatyva. Žinoma, puikus privačios iniciatyvos pavyzdys yra „Žalvario sodyba", kurioje įrengtas pramoginis kelių valandų trukmės takas, jau tapęs šio krašto įžymybe ir traukos centru. Tik klaikus lietus sutrukdė į jį atvažiuoti ir išbandyti dar pernai nebuvusio tako per pelkę. Luokesų dvaras taip pat nustebino šiuolaikiškos įrangos gausa, boulingo takelis maloniai nustebino. Matosi, kad sodybos šeimininkai eina ne pačiu lengviausiu, bet ilgainiui turinčiu duoti pripažinimą, keliu. Vien tai, kad paragavus patiektos mėsos supratau, kad ji neeilinė, ne „maksiminė". Neapsirikau - tokią sultingą ir struktūringą mėsą galima nusipirkti tik tiesiogiai iš ūkininko. Vien tik dėl to tikros mėsos kepsnio galima išsukti iš trasos. Marguolių sodyboje labai patiko pirtis, daug akmenų leidžia ilgai išlaikyti karštą  garą, vanojimosi patalpos dydis optimaliai išskaido garą. Visai šalia esantis tvenkinys buvo pats tas atsigaivinti įkaitus. Pasivažinėjimas  keturračiais prie Radžiūnų aerodromo - labai įdomi atrakcija, raižytas reljefas, daug netikėtų kliūčių. Nevažinėjusiems ar važinėjusiems tik Egipte ar Turkijoje adrenalino dozė čia tiesiog garantuota.

Pabuvus sodyboje „Marguoliai" net nebesinori grįžti namo...

Hermis:

Galbūt labiausiai patiko tvarkinga aplinka, nesulūžę pagrindiniai pastatai, numeriai tikrai komfortiški, pakanka erdvės. Geras tvenkinys, atstoja ežerą. Tai, kad yra kur pasportuoti, labai didelis privalumas.

Jaroslavas:

Šį įmonės gimtadienį nutariau atšvęsti kitaip ir pasirinkau savanorio vairuotojo vaidmenį. Važiuojant į tikslo vietą, teko ilgai klaidžioti beieškant pramogų vietų. Gal trūko nuorodų ar kelio ženklų, o gal pramogų vietos buvo negirdėtos. Turėjau išankstinę nuomonę, kad daug mačiau ir nieko įspūdingo nebus. Tačiau...  tiek pramogos, tiek vietos maloniai nustebino. Važiavimas keturračiais per laukus praskaidrino lietingą dieną, pakėlė nuotaiką, norėjau važiuoti dar ir dar. Ir man pasisekė - važiavau ir antrą kartą. Po tokios pramogos važiuojant automobiliu koja „pasunkėjo" ir norėjosi vis labiau spausti akceleratoriaus pedalą.

Lyjant lietui atvažiavę į „Luokesų dvarą" nepristigome pramogų. Belaukdami maisto žaidėme boulingą ir biliardą, grožėjomės apylinkėmis. Net nepastebėjome, kai patiekė maistą. Buvau maloniai nustebintas. Užsisakiau jautienos kepsnį. Kepsnys tirpo bevalgant, mėsa švelni, minkšta. Saldus padažas su brendžiu patiekalui suteikė nepakartojamą skonį.

Sočiai pavalgius išvykome į galutinį tašką - „Marguolių" sodybą. Vakare laukė pirtis ir maudynes, šventinis stalas, šokiai ir bendravimas iki paryčių. Galėčiau rekomenduoti ir tik pozityviai atsiliepti apie šia sodybą. Neįsivaizduoju, kas galėtų būti geriau -  didelis pramogų ir užsiėmimų pasirinkimas - krepšinio aikštelė, stalo tenisas, biliardas, smiginis, pirtis, tvenkinys maudynėms, daug erdvės tiek lauke, tiek pačiame pastate, jaukus miegamasis ir patogi lova, terasa su pastoge, vieta nuošali, labai graži gamta - visa tai leidžia pamiršti apie visus rūpesčius ir pailsėti, o su gera kompanija ir šauniai pasilinksminti.

Dar kartą pasitvirtino tai, kad esant gerai kompanijai ir geroms pramogoms, oras visiškai nesvarbu. Žodžiu, gerai praleidau laiką, yra ką prisiminti, norėčiau pakartoti tokį savaitgalį.

Karina:

Kelionės išvakarėse tiesiog pagalvojau „Molėtai... juk toks nedidelis miestelis, ką gi mes ten veiksime?.." ir tik pajudėjus iš Vilniaus, supratau, jog reikės net ir paskubėti, kad spėtume viską nuveikti.

Pakeliui į „Marguolius" turėjome galimybę išbandyti keturračius. Ponas Valdas linksmai ir detaliai paaiškino, kaip reikia valdyti tokią transporto priemonę, galiu prisipažinti, jog nuo pat pradžių labai bijojau važiuoti, niekuomet nebuvau bandžiusi, o ir dėl pasakojimo apie transporto priemonės valdymą bei saugumą teko dar labiau ieškoti būdų nugalėti baimę. Tačiau atsisėdus ir pajudėjus trasos link, viskas pasirodė ne taip jau sunku. Tiek keturratis, tiek pati trasa paliko didelį įspūdį, gavau gerą dozę adrenalino, ir neabejotinai prapuolė visos baimės! :)

Gamtovaizdis pro „Luokesų dvaro" langus nori ar nenori priverčia pasijusti tarsi pasakoje.

Kitas mūsų sustojimas - „Luokesų dvaras". Nuostabi aplinka, kuri tikrai būtų tinkanti tiek kolektyvo vakarėliui, tiek bet kuriai kitai šventei. Šalia ežeras, pirtis, kubilas, pasakiškas gamtovaizdis... Deja, lijo, tad ilgai neklajojau po apylinkes, o nuskubėjau į pagrindinio pastato vidų. Restorano interjeras taipogi nustebino! Čia ne tik labai jauki aplinka, tačiau ir laukiant išsirinktų patiekalų yra ką nuveikti. Taigi pirmiausiai mušėme skaitmeninę „kriaušę", didžioji dalis kolektyvo išbandė savo jėgas, mano rezultatas buvo 426 :) Nugalėsi?

Po nedidelių rungtynių išsirinkome patiekalus. Tikrai buvo sunku išsirinkti, nes viskas rodėsi taip skanu! Išsirinkau trintą sriubą bei vištieną, užkeptą sūriu. Na, belieka pasakyti, kad vien jau dėl sriubos galima dar kartą važiuoti atgal į „Luokesių dvarą", neteko ragauti tokios skanios sūrio sriubos. Jei būčiau žinojusi, jog ji tokia soti - tikrai nebūčiau prašiusi vištienos kepsnio. O laukiant, kol iškeps antrasis patiekalas, taipogi nesnaudėme, nes čia pat yra ir biliardo stalas, ir 2 boulingo takeliai, oro ritulio stalas... Labai patiko ir tai, jog restorane dirbo ir labai malonios merginos, kurios pasirūpino kekvienu iš mūsų. Ilgai netruko mūsų žaidimai, visi susėdome prie stalo ragauti patiekalų, čia taipogi galiu pasakyti tik nuoširdžius komplimentus. Net labai norėdama nerasčiau blogo žodžio apie viešnagę „Luokesių dvare".

Ir pagaliau išjudėjome į galutinę kolektyvo suplanuotą vietą - „Marguolius". Rojus žemėje, net trūksta žodžių apibūdinti, koks buvo įspūdis vos pastačius automobilius stovėjimo aikštelėje. Prie pat pirties - tvenkinukas, visai šalia ir ežeras, be galo daug erdvės, lauko pramogų, labai jaukus namas, kuriame ir apsistojome. Pirmame aukšte labai erdvi salė, kurioje galėtų tilpti ir dar 2 tokie pat kolektyvai, kaip ir mūsų. Niekuo nereikėjo rūpintis, buvo ir garso aparatūra, ir vaizdo, žodžiu, net ir lėkštes, pasirodo, vežėmės veltui. Kaip įprasta - visi nesustojome, o nužygiavome laiptais aukštyn apžiūrėti kambarių ir užsiimti lovas. Kambarys labai jaukus, kruopščiai sutvarkytas, visur kvepėjo švara, net akimirką pasijutau, lyg namie. Tradiciškai radome pelkę, kurioje pakrikštijome dar nekrikštytus kolektyvo narius. Ir nieko nelaukdami išbandėme bent vieną laiko pramogą - krepšinį. Tikrai buvo labai įdomu, linksma, pasirodo, daug mūsų kolektyvo narių galėjo rinktis visai kitą profesiją :) Netrukdė mums lietus, net ir padėjo viso žaidimo metu atsigaivinti, o išsiaiškinus rungtynių nugalėtoją atvėsome šalia esančiame tvenkinyje. Po įtemptų rungtynių pasimėgavome pirtimi, iš pažiūros ji nebuvo tokia talpi, bet paskaičiavus, jog tilpome praktiškai visi, supratome, jog tai gali būti ir optinė apgaulė. Po pirties buvo ir kur atsigaivinti, ir jaukiai pasėdėti pirties pastate esančioje poilsio zonoje. Jauki aplinka, šmaikštūs bai nuoširdūs pokalbiai, ir besišnekučiuojant persikėlėme į salę name, kur užkandę prie stalo bei pasakę tostus pradėjome dar vienas linksmybes - šokius. Vietos nestigo, garso taipogi, šokome tiek polką, tiek valsą, žodžiu - liūdinčių nebuvo.

Naujokų krikštynų užduotis - pereiti netoliese esančią pelkę.

Saulei tekant įsiropštėme į lovas, bet muzika netilo. Pabudus nustebino skaisčiai šviečianti saulė, turbūt kažkas suspėjo užsakyti geresnį orą, kol miegojome. Plepant su kambario draugais susiruošėme ir pajudėjome šalia esančio pastato link, kur didžioji dalis kolegų jau žaidė biliardą, „Darts", stalo tenisą. Taipogi turėjau galimybę pirmą kartą išvysti gyvai tritoną. Taip, taisingai - tritoną. Šalia esančiame tvenkinyje jis visai neblogai įsikūręs, tikrai nesitikėjau pamatyti tokios egzotikos :) Nuolatiniai portalo skaitytojai turbūt jau žino, jog yra tradicija virti sriubą iš visko kas liko :) tad kol vadovas užsiėmė šiuo darbu, mes, sukaupę likusias jėgas dar pažaidėme krepšinį ir nužygiavome prie karšto puodo. Kaip visada skanu, ir kaip visada labai nesinori grįžti atgal, iš kur atvykome. Juokaudami sakėme, jog būtų labai gerai visiem mums pabūti dar bent savaitėlę „Marguoliuose", kur galėtume ir pabėgti nuo miesto šurmulio, ir daryti įprastus, kasdieninius darbus :) vis gi teko atsisveikinti su sodybos savininkais ir judėti namų link. Kelionė neužtruko, pakeliui taipogi nepraleidome progos apžiūrėti gamtovaizdžio, kultūrinio paveldo statinių.

Taigi, Molėtuose ir aplink juos - tikrai yra ką veikti. Mūsų kolektyvas tuo įsitikino ne kartą, siūlau patirti tokius pat, o gal ir dar geresnius įspūdžius, kurie ilgam paliks gerą nuotaiką bei šypsenas veiduose :)

A. Daugvilaitės tekstas
H. Preikšto nuotraukos

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.