Vabzdžiai – kaip su jais kovoti ir kaip nuo jų saugotis

• 

Jei manote, kad vabzdžio įkandimas – vieni niekai, klystate. Net paprasto uodo įgėlimas gali tapti rimtų nemalonumų priežastimi. Vabzdžiai gali sukelti daugiau nepatogumų negu vandens ar maisto trūkumas. Tokiu būdu perduodami mikrobai turi puikias sąlygas vystytis ir daugintis, ypač saulėtose vietose, kur teigiama temperatūra. Ligos sukėlėjų žmogui gali perduoti ir vienas, ir keli specifiniai nešiotojai, tačiau bet kokiu atveju tai – parazitus maitinantis organizmas. Jei tokio organizmo nėra, nepaisant pernešėjų kiekio, nėra ir ligos sukėlėjo. Maliarijos atveju tokiu specifiniu organizmu tampa pats žmogus.

Uodas gali įgelti ne tik drėgname miške, bet ir mieste, ypač – gegužės mėnesį, kai apvaisintos uodų patelės labai trokšta kraujo. Kiaušinėlių gamybai uodams reikia baltymų, kuriuos jie randa žmonių ir gyvūnų kraujyje.

Vabzdžiui įgėlus dažnai prasideda niežulys. Jei pažeista odos vieta bus kasoma, į žaizdą gali patekti infekcija, kurią nešioja vabzdžiai. Įgeltai vietai reikia paruošti kompresą iš šilto vandens arba acto.

Saugotis nuo jų būtina ir todėl, kad uodai ir kiti kraujasiurbiai gali tapti rimtų susirgimų priežastimi. Paradoksalu, bet kai kuriuose šiauriniuose vidutinio klimato regionuose vėlyvą pavasarį uodų būna daugiau negu tropikuose. Tropiniai uodai (moskitai) pavojingesni, nes jie perneša maliariją, geltonąją karštinę, encefalitą ir kitas ligas.

Norint apsisaugoti nuo uodų, reikia:

– stovyklas gamtoje kurti aukštumose, toliau nuo pelkių;

– jei įmanoma, miegokite po tinkleliu nuo uodų. Priešingu atveju panaudokite tam bet kokią tinkamą medžiagą;

– prieš miegą, jei nėra kitų preparatų, susitepkite veidą dumblu;

– kelnes susikiškite į batus arba kojines;

– apsirenkite visus drabužius, ypač naktį;

– užsimaukite nuo uodų saugančią kaukę ir pirštines;

– naudokite nuo uodų saugančius tepalus. Užtepti ant drabužių, jie išlieka veiksnūs kelias savaites. Į odą jie susigeria per kelias valandas.

– blogiausiu atveju uodus nuvaikyti galima rūkant.

Daugumas vabzdžių, suvilioti gėlių kvapo arba suerzinti gelia. Geriausiai žinomi – bitės, vapsvos ir akliai. Tiesa, vabzdžių, kurių įgėlimas sukelia skausmą ir uždegimą, yra ir daugiau. Įgėlus vabzdžiui alergiškiems žmonėms gali prasidėti komplikacijos: pasunkėja kvėpavimas, netikėtai nusilpstama, kartais tai baigiasi mirtimi. Net jei įgėlimas nėra mirtinas, po jo gali tekti skiepytis. Norėdami išvengti įgėlimo:

– nevaikščiokite basomis sode;

– neskinkite vaisių ar gėlių jų neapžiūrėję, nekiškite rankos pro žiedais ar vaisiais apkibusias šakas;

– ten, kur daug vabzdžių, vilkėkite drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes;

– nelaikykite atvertų langų, kai įjungiate šviesą, – ji vilioja vabzdžius;

– namuose ir sode ant langų ir vėdinimo angų kabinkite marlę arba tinklelį;

– naudokite vabzdžius baidančias ir naikinančias priemones.

Jei jūsų namuose įsikūrė vapsvų, išrūkykite jas šalia lizdo sudegindami skudurą, sudeginkite ir patį lizdą. Jei įgėlė bitė, pasistenkite ištraukti geluonį, o įgeltą vietą praplaukite šiltu vandeniu arba patrinkite petražolės lapu. Jei įkandimo vieta smarkiai tinsta, tuoj pat kreipkitės į medikus.

Pavojingos yra ir laukinės bitės. Suerzinto bičių ar širšių spiečiaus įkandimai gali būti ne tik pavojingi, bet ir mirtini. Jų lizdų reiktų vengti, bet jei jus atakuoja, skubiai nerkite į tankius krūmus. Šakelės, kurias nulenksite, grįždamos į pradinę padėtį nuvis vabzdžius.

Musės, kaip ir uodai, būna skirtingo dydžio ir rūšių, bet jos taip pat sukuria diskomfortą ir yra pavojingos. Nuo jų galima apsiginti tomis pačiomis priemonėmis kaip ir nuo uodų.

Blusos kai kuriose vietovėse gali būti ypač pavojingos, nes pagyvenusios ant graužikų gali pernešti marą. Jei tenka graužiką naudoti maistui, kai tik jį užmušite, iškart pakabinkite ir nelieskite, kol atvės. Blusos gyvena tik ant šiltų kūnų. Nuo blusų galima apsisaugoti naudojant atitinkamus miltelius ir avint prie kojų priglundantį apavą.

Erkės veisiasi visame pasaulyje, o ypač tropikuose ir subtropikuose, kur jos yra karštinės ir šiltinės sukėlėjai. Mūsų miškų erkės gali „apdovanoti“ erkiniu encefalitu.

Erkės, tropinės smėlio blusos ir utelės sutinkamos daugelyje vietų. Šie maži parazitai yra labai nemalonūs. Smėlio blusos – nesubrendusios kai kurių erkių formos, jos prasiskverbusios į odą sukelia niežulį. Jautrūs įgėlimams žmonės gali susirgti. Kai kuriose pasaulio šalyse jos gali sukelti sunkios formos šiltinę ar odos susirgimus. Daugumas primityvių tautelių paprastai yra užsikrėtusios utėlėmis, todėl kontakto su jomis reiktų vengti. Jei jums įkando utėlė, stenkitės nekasyti pažeistos vietos, nes tai tik pagreitins infekcijos plitimą. Taip galima užsikrėsti šiltine arba karštine. Jei neturite miltelių nuo utėlių, jų atsikratyti galima išvirinus drabužius. Jei tokios galimybės nėra, kūną ir drabužius, ypač siūles, kelias valandas leiskite pakaitinti saulei. Po to reiktų nusiprausti. Pageidautina su muilu ar jo pakaitalu. Dažniau tikrinkite plaukuotas kūno dalis, kad laiku pastebėtumėt parazitus.

Žmogui pavojingos yra tik kelios vorų rūšys – tarantulas, juodoji našlė, rudasis voras. Laimė, pavojingi vorai gyvena tik tropikuose, bet žinotina, kad tarantulo ir juodosios našlės įkandimas gali baigtis ne tik sveikatos pablogėjimu (sunkūs pilvo spazmai), bet ir mirtimi.

Skorpiono įgėlimas sukelia deginimą ir bendrus spazmus, įgeltą vietą skaudą ir gali pykinti. Tokiu atveju žaizdą reikia skubiai dezinfekuoti grynu spiritu arba uždėti šiltą vandens kompresą. Tropikuose tiks kokoso pieno kompresas. Skorpiono įgėlimas nebūtinai yra mirtinas, bet bloga gali būti kelias dienas. Jei esate teritorijoje, kurioje gyvena skorpionų, prieš apsivilkdami gerai išpurtykite drabužius.

Žmogui pavojingi šimtakojai gyvena tropikuose. Jų įkandimas gali būti labai skausmingas. Negalėdami išvengti susitikimo su žmogumi, jie paprastai jam kanda. Kaip ir skorpionai, jie pavojingi tik patekę į „spąstus“ – mūsų daiktus ar drabužius. Vikšrai taip pat gali tapti skausmingų pūslių susidarymo priežastimi.

Dėlių gyvena daugelyje pasaulio kraštų. Jos laikosi ant žolių ar šakelių ir tvirtai prisikabina prie pro šalį einančio „šeimininko“. Jų įkandimas yra nemalonus, jį gali lydėti infekcija. Dėles galima nuimti padeginus cigarete, degtuku arba naudojant priemones nuo vabzdžių (insekticidus).

Trematodos ir plokščiosios kirmėlės sutinkamos lėtuose Amerikos, Afrikos, Japonijos, Azijos, Filipinų ir kai kurių Ramiojo vandenyno salų gėluose vandenyse. Sūriame vandenyje trematodos nesiveisia. Į žmogaus organizmą jos patenka per odą, maudantis ar geriant užkrėstą vandenį. Jos minta eritrocitais ir deda kiaušinius kraujyje arba žarnyne. Švariai išplauti drabužiai ir virintas geriamas vanduo leis išvengti kontakto su šiais parazitais.

Nematomos (kirmėlės) gyvena tropikuose ir subtropikuose. Jų lervutės į kūną patenka per atviras kūno vietas. Laimė, jos nesiveisia dykumose arba nuo žmogaus būsto nutolusiose vietose.

Tikimės, kad mūsų patarimai leis jums savo poilsį padaryti saugų ir ramų.

anonsas.lt informacija