Puiki vandens pramoga - kanupolas

• 

Komandinio žaidimo įtampa ir azartas, paklusnus irkluotojui kamuolys ir vandens purslai, krentantys ant įkaitusių žaidėjų kūnų, susipynę rankinio ir krepšinio elementai, -  tai kanupolas arba kanojų polo.  "Canoe polo" išvertus iš anglų kalbos  - ,,žaidimas su kamuoliu kanojoje".

Žaidžiama vandens aikštelėje, netekančio vandens telkinyje,  žiemą - baseine. Sekli upė netinka - aikštelės gylis turi būti daugiau nei 90 cm, o 3 metrus į aukštį neturi būti kliūčių. Stačiakampiai vartai iškelti 2 m virš vandens. Kamuolį galima mesti ranka ar stumti irklu, svarbiausia - pataikyti.  Kad galima būtų sutrukdyti besiveržiančiam varžovui su kamuoliu, galima jį pastumti ranka į petį, nugarą, šoną, net apversti, bet  jei žaidėjas kamuolio neturi, teisėjas paskirs vieną iš  baudų - išplaukti iš žaidimo zonos, perspės žalia, geltona ar raudona kortele.

Labai svarbu neapsiversti, o jei taip įvyksta - akimirksniu grįžti į padėtį virš vandens taip vadinamu ,,eskimo''  būdu.  Nors žaidėjų ekipuotė primena ledo ritulininkų ,,apsiginklavimą'' (šalmai su tinkleliu, liemenės), jų judesiai labai grakštūs, dinamiški, manevringi.  Pritaikomi visi  vandens slalomo elementai.

Pasaulyje žaidimas populiarus:  turi kelių dešimtmečių tradicijas, nacionalines federacijas: Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Vakarų Europoje, kaimyninėse Rusijoje bei Ukrainoje.

Lietuvoje kanupolas mažai žinomas: užsiima irklavimo entuziastai. Alytuje nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio irklavimo ir slalomo klubas ,,Srautas''  rengia žiemos turnyrus, dalyvauja tarptautiniuose renginiuose.  Kauno baidarių slalomo klubas ,,Regesa'' organizuoja jaunių čempiontą atvirame vandenyje, o kovoti dėl ,,Trakų ežerų taurės'' atvyksta ekipos iš Maskvos, Lenkijos.

Niekas tiksliai negali pasakyti, kur žaidimas atsirado, realiausia versija - Škotijoje. Medžio graviūra ,,Polo jūroje" publikuojama 1885 metų spalio 2 dienos anglų žurnalo ,,Punch" numeryje. Kitas žurnalas ,,The Graphis" 1880 metų spalį išspausdino graviūrą ,,Vandens polo", kuri vaizdavo raitelius  ant statinių, irklais bandančius žaisti kamuoliu. Tikriausiai, tai buvo smagus mėginimas tradicinį polo perkelti į vandens plotus... Po to kanupolas beveik pusei amžiaus išnyksta iš visuomenės akiračio.

1920 metais ši sporto šaka tarsi atgimsta arba, tiksliau tariant,  atgaivinama iš naujo Vokietijoje tam, kad  pritrauktų ir apmokytų naujus irkluotojus. Vokietijos Kanojų federacija 1920 metais išleidžia sporto šakos, kurią pavadino ,,kanupolo", taisykles. Pagal šias taisykles, kurios rėmėsi futbolo ir rankinio taisyklėmis, nustatytoma, kad komandą sudaro 11 žaidėjų,  žaidimas trunka du kėlinius po 45 minutes 120 iš 90 m lauke, vartai 4 x 1,5 m, kajakų ilgis 4,5 m. Buvo leidžiama žaisti rankomis ir irklais, bet draudžiama stumdytis.

Prancūzijoje 1929 metais išpopuliarėja panaši sporto šaka į kanupolą. Komandos narių skaičius sumažėja iki penkių žmonių, o laukas - iki 60-100 metrų ilgio. Žaidimas vykdavo atviromis kanojomis.

Žurnale ,,La Riviere" 1935 metais buvo publikuotos žaidimo taisyklės.

Vokietijoje 1930 metais taisyklės buvo savitai pakeistos, žaidimo aikštelė užimdavo mažesnį plotą, 90 iš 60 m, žaidimas trukdavo 2 kėlinius po 30 minučių, o komandoje žaisdavo penki žmonės.

Kaip savitas reiškinys dar viena kanupolo  versija atsirado Australijoje po Antrojo pasaulinio karo.  Australai naudojo dvivietes valtis, kuriose valties priekyje esantys žaidėjai žaidė kamuoliu, o valties gale esantis vartininkas irkluodavo.

Šie žaidimai vykdavo atviruose vandens telkiniuose.

1960 metų pabaigoje pagaminamos specialios plastikinės valtys, kurios dėl savo dydžio buvo tinkamos varžybas organizuoti net baseinuose.

Anglijoje 1971 metais vyko pirmasis kanupolo čempionatas baseine. Prabėgus dešimtmečiui kanupolas  tapo populiarus  Prancūzijoje, Australijoje. Kai valtys tapo manevringesnes ir sumažėjo žaidimų laukas,  anglai savo žaidimo taisyklėse įvedė naujovę-  pirmą kartą vartus pakėlė du metrus nuo vandens. Žaidėjai mėtė tik rankomis, išskyrus vartininką, kuris ir irklu galėdavo atmušti kamuolį. Taip pat buvo leidžiama stumtelėti į viršutinę žaidėjo, turinčio kamuolį, liemens dalį.

Nepaisant to, kad žaidimas atsirado neseniai, visos teisėjavimo subtilybės patvirtintos ICF  [International Canoe Federation].

Tarptautinė irklavimo federacija (ICF) 1980 metų pabaigoje, laikantis angliškosios žaidimo versijos, susistemino žaidimo taisykles. Vokietijos Duisburgo mieste 1987 metais kanupolo buvo pristatytas pasaulinėse sprinto varžybose.

Tarptautinė kanupolo federacija 1990 metais išleido galutinę taisyklių versiją.

I kanupolo pasaulinis čempionatas vyko Šefreno mieste /Anglija/, kur laimėjo Australijos komanda. Po to laiko vykdavo kas dveji metai. 2005 metais kanupolas įtraukiamas į World Games.

ritika

sakyčiau keistas žaidimas :))

2009-07-16 13:11

nezinauskis

baidarių polas, kanupolas Kaip taisyklingai vadinti sporto šaką – „kanupolas“ ar „kanopolas“? Ne kanupolas ar kanopolas, o baidarių polas (angl. canoe polo, vok. Kanupolo n, rus. кануполо, tai vandens sporto žaidimas, kurį žaidžia dvi komandos po penkis baidarininkus vandensvydžio aikštėje, tikslas – irklu arba baidarės korpusu įmušti kamuolį į varžovų vartus) (Sporto terminų žodynas, Kaunas, 2002, p. 227, 435; Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2005, p. 63).

2009-07-17 08:42