Sergančio šuns gydymas

Šuo - geriausias žmogaus draugas, visada džiaugsmingai pasitinkantis grįžtantį šeimininką, noriai palaikantis kompaniją išėjus pasivaikščioti ir saugantis namus. Nors šuo nuoširdžiai tarnauja šeimininkui, jų ryšys yra abipusis: žmogus ne tik turi pasirūpinti šuns maistu ar gyvenamąją vieta - savo draugu reikia pasirūpinti ir šuniui susirgus. Problema iškyla tada, kai matome, kad augintinio elgsena pasikeitė, tačiau nežinome šio pokyčio priežasties ir nežinome, ką reikia daryti.

Šuns ligų prevencija

Šunelis nesirgs ir išliks aktyvus, jei suteiksime jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Visų pirma reikėtų skirti dėmesio patalpoms, kuriose jis gyvena: čia turėtų būti sausa, švaru ir pakankamai šilta (ypač, jei šuo gyvena ne namuose). Šuns sveikatai labai daug įtakos turi mityba - ji turėtų būti pilnavertė ir suteikti ne tik reikalingą energijos kiekį, bet ir pakankamai naudingųjų medžiagų. Norint įsitikinti, kad šuns mityba yra normali patartina stebėti jo svorį. Auginant šunį jam reikia skirti pakankamai dėmesio: reguliariai išvesti į lauką, dresuoti, žaisti, kad būtų palaikomas pakankamas fizinio aktyvumo lygis.

Kita prevencinė priemonė - kontaktų su kitais šunimis, ypač nepažįstamais ar valkataujančiais, bei gyvuliais vengimas. Taip pat reikėtų atidžiai stebėti, ką augintinis veikia pasivaikščiojimo metu: neleisti jam knistis po šiukšles, valgyti ant žemės besimėtančio maisto.

Nuo tokių ligų kaip pasiutligė šunį gali apsaugoti skiepai, kuriuos reikia kartoti pagal veterinaro rekomendacijas. Taip pat net ir profilaktiškai, siekiant užkirsti kelią galimai problemai, šuniui patariama periodiškai duoti vaistų nuo kirminų.

Reikėtų tinkamai pasirūpinti ir keturkojo draugo higiena - priklausomai nuo šunies veislės ir jo kailio struktūros jį maudyti, valyti ausis, šukuoti. Šukuoti šunį patartina lauke arba atskirose patalpose, kuriose nėra gyvenama - jei šuo turi parazitų šukuojant dalis jų iškrinta.

Šunų ligų simptomai

Sveikas ir gerai besijaučiantis šuo visada turi gerą apetitą, yra linksmas ir žaismingas, noriai pasiduoda parodytam dėmesiui, žaidžia, atlieka komandas, stovi tiesiai, jautriai reaguoja į aplinką. Sveiko šuniuko akys yra plačiai atmerktos, o nosis drėgna, tačiau jokių išskyrų nematyti, kailis blizga, oda judri ir elastinga. Sveiko šuns akių, nosies ir burnos gleivinė yra švelniai rožinės spalvos, akys neatrodo pavargusios ar paraudusios. Esant normaliai medžiagų apykaitai šuo per parą tuštinasi 3-4 kartus, išskiria daugiau 0,7 l ar daugiau šlapimo (šis rodiklis priklauso nuo šuns dydžio ir veislės). Normali jaunų šuniukų kūno temperatūra siekia 38 - 39 laipsnius Celcijaus, o suaugusių šunų yra kiek mažesnė - 37,5 - 39 laipsniai. Reikia atkreipti dėmesį, kad karštomis dienomis ar po aktyvios fizinės veiklos šuns kūno temperatūra gali pakilti.

Pirmasis ženklas, kad šuo galimai susirgo - apetito praradimas. Šuo ima liesėti, taip pat praranda energingumą ir žaismingumą. Kai kuriomis ligomis susirgę šunys apetito nepraranda, tačiau atrodo sulysę, o kailis praranda pirmapradį blizgesį, atsiranda viduriavimas ar per dažnas šlapinimasis. Daugelį pirmųjų ligos simptomų gali pastebėti tik rūpestingas šeiminkas, puikiai pažįstantis savo šunį ir su juo praleidžiantis pakankamai daug laiko. Sergant kinta šunų kūno temperatūra, pulso ir kvėpavimo dažnis, parausta gleivinė,  sutrinka virškinimo sistemos darbas, atsiranda nosies ir akių išskyros, kosulys. Pastebėjus šiuos simptomus būtina šunį apžiūrėti detaliau, patikrinti kūno temperatūrą, pamatuoti pulsą ir pasiklausyti jo kvėpavimo ramioje būsenoje.

Norint patikrinti pulsą reikia pirštais surasti ant šlaunies, vidinėje jos pusėje, esančią arteriją ir laikrodžio pagalbą minutę skaičiuoti tvinksnius. Jei arterijos nerandama, galima patikrinti pulsą ir pagal širdies susitraukimus: pridėkite ranką prie šuns krūtinės kairės pusės ir minutę skaičiuokite dūžius. Jei suskaičiuotas širdies dūžių skaičius sudaro nuo 70 iki 120 - šuns būklė normali. Stebint kvėpavimą per minutę turėtų būti suskaičiuojama 12 - 28 įkvėpimai.

Šunų ausų ligos

Ausų ir akių ligos šunelius užklumpa palyginti dažnai, o jų priežastys būna labai įvairios. Dažniausiai šunys suserga išorinės ausies ligomis, o vidinės ir vidurinės ausies ligos pasitaiko kur kas rečiau.

Trumpai aptarkime būdingiausias ausų ligas. Viena jų - ausies hematoma (kraujosrūva) - kraujo išsiliejimas po ausies oda. Ši liga būdinga tiems šunims, kurių ausies kaušelis yra kabantis (pavyzdžiui, basetams) ir dėl to išauga ausies mechaninio poveikio rizika (ji dažniau užgaunama ar dirginama vidinė ausies dalis). Susiformavus hematomai pastebima, kad šuo nuolat krato galvą, kasosi skaudančią ausį, todėl gali susidaryti ir kraujuojanti žaizda. Hematoma gydoma šaltu, tvirtai prispaustu ir gerai pritvirtintu kompresu, kuris kasdien keičiamas. Jei augintiniui negerėja reikia kreiptis į veterinarą, kuris hematomą perpjaus, pašalins sukrešėjusį kraują ir žaizdą dezinfekuos bei uždės tvarstį.

Kitas dažnai pasitaikantis šunų negalavimas - otitas arba ausies uždegimas. Jį sukelia į ausį patekę nešvarumai, mikrobai, alerginės reakcijos. Esant ausies uždegimui šuniukas galvą laiko pakreipęs į šoną, nuolatos ją purto, stengiasi pasikasyti ausį į kietus daiktus. Apžiūrint ausį prie jos pagrindo užčiuopiama skausminga vieta, o išorinėje klausomojoje landoje matomi susikaupę nešvarumai, odos paraudimas, gali būti išskyrų. Dėl gydymo reikia kreiptis į veterinarą, tačiau jo išvengti padeda reguliarus ausų valymas - tai reikėtų daryti kartą per porą savaičių. Jei šuo ilgaplaukis reikėtų nukirpti ar išpešioti plaukus dirginančius ausies vidų, tačiau jei uždegimo niekada nėra buvę, to daryti nepatariama.

Šunų akių ligos

Sveikų šunų akys blizgios ir skaidrios, nėra paraudimo ar išskyrų. Deja šuniui net ir gyvenant įprastą gyvenimą į akis gali patekti įvairių svetimkūnių: smėlio ar kitų mažų dalelių, dirginančių akį, smulkių vabzdžių ir kt. Vienas dažniausių susirgimų, kuris kyla būtent dėl šių priežasčių - konjunktyvitas, dar vadinamas akies junginės uždegimu. Esant šiam uždegimui paveikiama vidinės voko pusės gleivinė. Pažeidimai gali atsirasti dėl mechaninio poveikio: pavyzdžiui, akis užteršiama dulkėmis ar kitais nešvarumas, akį nuolat dirgina netaisyklinga kryptimi augantys plaukai ir pan. Taip pat konjunktyvis formuojasi ir tais atvejais, kai akis paveikta cheminėmis medžiagomis ar stipriai šviesa, dėl vitaminų trūkumo ar kaip infekcinių ligų pasekmė. Pagrindiniai ligos požymiai - akis parausta, išbrinksta, konjunktyva pasidaro skausminga, šuniui atsiranda šviesos baimė, gal pasirodyti išskyros arba aplink akį imti slinkti plaukai. Pastebėjus uždegimą patariama akį plauti aviečių lapų nuovirų ar šviežiomis agurkų sultimis, galima įsigyti ir specialių lašiukų. Jei gydymas nepadeda - reikia kreiptis į veterinarą. Jei akies uždegimas atsirado dėl dirginančių plaukų juos reikėtų pakirpti, kad pašalintumėte priežastį.

Kita panaši šunų akių liga - keratitas. Tai akies ragenos uždegimas, kuris yra daug retesnis nei konjunktyvistas ir yra sukeliamas mechaninių pažeidimų: šuneliui akį užgavus, įsidūrus ir pan. Dažnai keratitas pasireiškia kartu su jau aptartu konjunktyvitu, todėl ligų požymiai tapatūs, bet kraujagyslės aplink rageną patinsta, nyksta akies blizgesys, atsiranda drumstumas. Keratitas gresia stipriu akies regėjimo pablogėjimu.

Tam tikrų veislių šunys paveldi netaisyklingą blakstienų augimą, tad jas būtina išpešioti, nes kitaip akis nuolat dirginama ir kyla uždegimai. Jei situacija kartojasi - būtina kreiptis į veterinarą.

Jums padės:

Aušros Daugvilaitės tekstas

gettyimages.com, scanpix, sxc.hu nuotr.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.