Kaip užauginti grybus savo sodyboje

Grybus, net ir tokius kaip baravykai, galima užauginti savo sodo sklype. Tikro grybavimo nepakeis grybai iš lysvės, bet džiaugsmo sodo sklype sudygę grybai suteikia labai daug. Tai tarsi termometras, kuris praneša, kada verta išsiruošti grybauti į mišką. Taip pat, tai sodybos puošmena ir šeimininko pasididžiavimas. Dažnai jų pakanka paskaninti sriubai ar net paruošti patiekalą didelei šeimai. Daugybei grybų nereikia net laukinių medžių, jie susisies su sodo medžiais ar dekoratyviniais krūmais. Tačiau, jei norėsime užauginti baravykus sodo sklype turės būti eglių, beržų arba ąžuolų.

Kaip sodinti grybus

Grybų sodinimui yra keletas rekomendacijų. Vienas iš dažniausiai sutinkamų - tai sporingo vandens naudojimas. Tam į indą su grybais įpilamas šiltas vanduo, grybai išmaišomi ir taip į vandenį patenka sporos. Šį sporingą vandenį galima skiesti ir juo laistyti plotus aplink medžius.

Tiesa, daug geriau pasiteisino grybų kišimas po velėna. Tam nukasamas kastuvo dydžio velėnos gabalas, apie 5 - 10 centimetrų gyliu. Jei dirvožemis labai sunkus, apačioje verta pabastyti ploną  smėlio ar smulkiagrūdžio žvyro sluoksnį. Jei dirvožemis labai skurdus, galima padėti bent kelių centimetrų sluoksnį derlingos miško žemės. Gerausiai iš tokio pat miško kaip ir medis, po kuriuo sodinate. Grybas įstatomas jo trama apačion ir tuomet uždedama velėna.

Grybo kišimas po velėna geriausiai pasiteisinęs grybų sodinimo būdas

Grybai dažniausiai susisieja (tai vadinama mikorize) su plonytėmis medžio šaknimis. Tokios šaknys gali būti netgi kelios dešimtys metrų nuo medžio, todėl radę pievoje grybą žinokite, jog jis nebūtinai susiejęs su už kelių metrų augančiu krūmokšniu.

Ant medžio augantys grybai dažniausiai užveisiami įkišant grybą už žievės ar atskilimų. Daugeliui grybų efektyviau pragręžti apie 5 centimetrų skylutę, į ją įdėti grybo gabaliukus ir skylę užklijuoti plastelinu ar vašku.

Kokius grybus sodinti

Parduotuvėse galima surasti specialiai paruoštos grybienos. Tačiau, daug paprasčiau patiems surasti grybus kurie galės augti Jūsų sklype. Atverkite akis ir stebėkite savo apylinkėse, kur ir po kokiais medžiais auga vertingi grybai. Taip atrasite, kas nesunkiai prigis ir Jūsų sklype. Sodinimui renkami subrendę grybai, kurių trama jau subrandinusi sporas. Sporų viename grybe yra milijardai, todėl nėra būtina prisirinkti labai daug grybų. Nors, kiek teko pastebėti, didelis grybo gabalas turi teigiamą poveikį, greičiausiai dėl to, kad besivystančiai grybienai suteikia reikalingų maisto medžiagų.

Pirmieji metuose vertingi  grybai, kuriuos galite pasisodinti  yra briedžiukai. Mūsų soduose auga sodinis briedžiukas, kuris sudaro mikorizę su obelų šaknimis. Sutinkamas tiek po laukinėmis, tiek po naminėmis obelimis.  Mėgsta derlingą dirvą, geriausai auga jei po obelimi daug augalinio perpuvusio komposto. Pastebėjau, kad geriau auga po tomis obelimis, kurių obuoliai nenurenkami. Taip pat, svarbu, kad neaugtų aukšta žolė, geriausiai grybai auga vejine žole apsėtoje ir šviesioje poobelinėje erdvėje. Surinkus suaugusius briedžiukus, juos pakišame po velėna 1- 2 metrų atstumu nuo obels kamieno.
Valgomasis breidžiukas sutinkamas gana tankiuose lapuočių miškuose, mėgsta derlingą žemę. Tikriausiai galima ir jį bandyti įsiveisti.

Sodinis briedžiukas itin skanus grybas

Birželio antroje pusėje galima tikėtis kazlėkų. Kazlėkams tinkamiausias medis yra pušis. Gana dažnai jie patys užsiveisia atsinešus jau turinčią ant šaknų grybieną. Vietoje po pušimis žolę reikėtų palaikyti trumpą, taip pat jai reikėtų suteikti daugiau šviesos genint apatines šakas. Geriau auga rūgštesnėje dirvoje, taigi galima papildomai pabarstyti spyglių.

Liepos pradžioje, jei vasara lietinga, ima dygti lepšiai. Šie mėgsta beržus. Vietą geriau parinkti saulėtą, tokioje vietoje išaugs storakočiai, tvirtomis galvutėmis lepšiai.  Neteko susidurti, kad lepšiai turėtų kokius porūšius, bet vienas nuo kito jie smarkiai skiriasi. Dažnai netgi augdami toje pat vietoje. Todėl pasirinkite lepšių kurie storesniais koteliais, tvirtesnėmis galvutėmis. Tokius ir į patiekalus smagiau dėti ir sode estetiškiau atrodo.

Liepos viduryje galima tikėtis vasarinių baravykų. Kiek teko susidurti, tokie baravykai dažniausiai sutinkamai mikorizėj su eglėmis. Tačiau padės stebėjimas po kokiais medžiais juos užtikote. Rinkitės tuos, kurie yra ir Jūsų sodyboje.

Panašiu metu dygti ima raudonikiai, vienas iš paprasčiausiai užauginamų „lysvinių" grybų. Mikorizę sudaro su gana daug medžių, bet labiausiai mėgsta beržus. Galima tikėtis užauginti po drebulėmis, randami alyvų krūmuose, šalia eglių.

Raudonikiai išaugę šalia beržų. Išdygo po trijų metų nuo padėjimo po velėna

Mėlynuojantis šilbaravykis (alksniabaravykis) vertingas ir labai skanus grybas. Nors perpjovus jis ryškiai pamėlynuoja, išvirtas tampa akinančiai baltas. Išlaiko kietumą ir puikų baravykišką skonį. Sodinti po lapuočiais, ąžuolais, lazdynais, alksniais, drebulėmis, būna sutinkami po lazdynais. Nemėlynuojantis alksniabaravykis (smiltyninis šilbaravykis) gali sudaryti mikorizę su ąžuolais, kaštonais, pušimis. Auga pavėsingoje vietoje, tačiau ne po šakomis.

Mėlynuojantis šilbaravykis

Pievagrybis yra vienas iš paprasčiausiai auginamų grybų. Yra laukinės pievagrybių rūšys, pavyzdžiui dirvinis pievagrybis (Agaricus arvensis), iš kurių išvestos pramoninės pievagrybių veislės. Dirviniam ar kitokiam pievagrybiui reikėtų puveningos, lengvos dirvos. Dažnai jie išauga supuvus sugrėbtų lapų krūvoms po medžiais, krūmuose. Kultūrinių pievagrybių išsiauginsite atsivežę parduodamo komposto, iš pievagrybių gamyklų.
Tačiau nepaisant to, kad esu gana patyręs grybautojas, nerenku laukinių pievagrybių bijodamas juos sumaišyti su įvairiomis musmirėmis. Kol nebūsite įsitikinę, ką atsinešate, neskubėkite jų įsiveisti.

Pievagrybis išaugęs po dideliu žilvičiu jo šakelių, lapų ir vejos žolės komposte. Apačioje sunkus priemolingas dirvožemis, gana aukšti gruntiniai vandenys.

Skėtinė žvynabūdė daugelio vertinama dėl riešutus primenančio skonio. Mikorizę sudaro su gana daug augalų, tikėtina, kad atvirose vietose gali augti nesusieta su medžių šaknimis. Gana panaši į musmires, tačiau skiriasi nuo jų tuo, kad neturi musmirėms būdingos šakninės išnaros.

Tikruoju grybų daržininko pasididžiavimu taps išaugintas tikrinis baravykas. Dygsta baravykai gana sunkiai, nuo pasodinimo iki pirmojo derliaus praeis mažiausiai 3 metai. Be to, tai gali įvykti tik jei bus tinkamos sodinimo sąlygos ir tinkami metai. Tačiau, po pirmojo išdygimo dažniausiai tampa tikru baravykų sezono „termometru". Geriausia mikorizė su ąžuolais, eglėmis, beržais.

Rudmėsė taip pat dažnai išauga kieme, kokioje nors tamsesnėje vietoje. Yra pušinės ir eglinės rudmėsės. Atitinkamai sodinama arba prie eglių, arba prie pušų.

Rudmėsės mėgsta gana drėgnas vietas, dažnai sutinkamos šalia pelkių, tamsiuose įvairaus amžiaus eglynuose.

Ant medžių augantys grybai

Vienas iš paprasčiausiai ant medžių auginamų grybų  yra kelmučiai. Jei sąlygos bus tinkamos, grybai užaugs jau antraisiais metais. Tinkamos sąlygos - tai geras medienos įdrėkimas. Gerai tinka mediena, dalinai įkasta į dirvožemį. Gali išaugti netgi ant pernykščių aviečių stiebų. Tačiau geriausią rezultatą turėsite sodindami į beržą, eglę, ažuolą ir kitus lapuočius.

Ant nupjautos eglės kelmo išaugę kelmučiai.

Gluosninė kreivabūdė valgomas ir vertingas grybas. Nereikalauja didelio medienos įmirkimo, auga ant negyvos medienos.

Kreivabūdė užaugusi rudenį ant pavasarį nupjauto juodalksnio sausuolio kaladės.

Sergejus Jeriomenko, autoriaus nuotr.