Žvejyba ant pirmojo ledo

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Po kelių šaltų dienų ledu užsitraukė beveik visi stovinčio vandens telkiniai. Mažesniuose ežeriukuose ledo storis siekia 15 centimetrų. Ši žiema klasikinė geram pirmojo ledo kibimui. Turėtų būti kelios savaitės itin aktyvaus žuvų plėšrūnių kibimo.

Dažnai pirmasis ledas tinkamiausias metas išbandyti mažus miško ežeriukus. Paprastais vėlesniais laikotarpiais tokiuose ežeriukuose prastai kimba, žuvų aktyvumas mažesnis nei dideliuose ežeruose.

Pirmojo ledo lydekos

Gaudoma skrituliais ir vėliavėlėmis. Neužmirškite, kas su gyva žuvele gaudyti galima tik iki sausio 1 dienos.  Žieminis skritulys skiriasi nuo vasarinio skritulio, nors sėkmingai galima panaudoti ir vasarinį. Neužmirškite, kad vienam žvejui galima žvejoti su ne daugiau kaip trejais lydekų gaudymo įrankiais. Šiuo metu lydekos seklesnėse vietose, todėl prigaudyti galima ir nenaudojant svarelių. Žuvytė pririšama prie vienaakio kabliuko, įleidžiama tiek valo, kad neleistų žuvytei pasiekti dugno ir ji suktųsi ratais apie eketę. Jei naudojate skritulio sistemą, skritulį padėkite per kelis metrus nuo eketės, lengvai įbesdami į sniego krūvelę. Jei temperatūra neigiama, eketę taip pat reikėtų užberti sniegu, kad neįšaltų valas. Griebus lydekai, neskubame, palaukiame kol nustoja tempti ir, suskaičiavus iki 10, kertama. Tokiai žvejybai geriausia naudoti 0,15-0,2 mm pintą skęstantį valą, nors jei aplink nėra už kur užsipainioti, galima naudoti ir 0,2-0,3 įprastą valą. Prie žuvelės naudojamas minkštas metalinis pavadėlis.
Turint kantrybės ir gerai žinant vietas kur laikosi lydekos jas galima pagaudyti blizgutėmis švytuoklėmis ( balansyrais). Tokia žvejyba galima iki vasario 1 dienos. Balansyras laikomas apie 20 centimetrų nuo dugno, jei sekli vieta keliama apie 20 centimetrų, gilesnėje vietoje iki 40 centimetrų. Pakėlus leidžiama įtempus valą, nuleidus padaroma 3- 5 sekundžių pertrauka,perkurią balansyras iš inercijos nuplaukia į kitą pusę.

Pirmojo ledo ešeriai

Didžiausią ešerį galima tikėtis pagauti būtent šiuo periodu. Tikriname žolių savašynus netoli kranto, prienendrių zonas. Jei ant ledo nėra sniego, labai įdomu stebėt ešerių kibimą. Daugiausia ešeriai kibdavo viliojami avižėlės judesiais, bet griebdavo ne judesyje, o praėjus sekundei, dviem po sustojimo. Rankoje kibimo nesijaučia, dažnai žuvis net išspjauna kabliuką, reikia laiku suspėti pakirsti.

Įdomių ir didesnių egzempliorių galima sulaukti žvejojant blizgute. Nors šiuo periodu ešeriai labai rajūs, tačiau reikėtų bandyti kelias skirtingas blizgutes. Ilgai laukti neverta, jei eketėj pamojavus kelias minutes niekas neužkibo,  bandoma nauja blizgutė arba einama toliau. Pravaikščioti ir prakirsti ekečių norint surasti didelių ešerių būrelį teks daug.

Ešeriai nelabai mėgsta kibti saulėtą dieną. Tokią dieną geriau naudoti neryškius, naturalių spalvų masalus. Vakarėjant galima pakeisti į ryškesnių spalvų blizgutes ir švytuokles ( balansyrus). Apniukusią dieną geriau ieškoti ryškesnių spalvų  masalus. Teko pastebėti, kad ta pati blizgutė gali viename ežere būti "populiari", kitame ji nieko nedomina. Dažniau žvejojant tame pačiame ežere atrandama geriausia blizgutė ar jų tipai priklausomai nuo oro ar laiko sąlygų.

Klasikinė vario spalvos blizgutė su raudona akimi ir įlituotais kabliukais

Kartais būna dienų,kad kimba ant blizgutės su atskirai esančiu masaliniu kabliuku. Blizgutė privilioja ešerius, sustojus blizgutei po kelių sekundžių ešeriai griebia besileidžiantį kabliuką su uodo trūklio lervomis.

Šią sąvybę verta išnaudoti vietose kur tikrai yra ešerių. Blizgutė juos privilioja, tačiau jie jos negriebia susirinkę aplinkui. Kartas nuo karto "užkabinamas" koks ešerys už pilvo ar šonų. Tada verta nuleisti  arba blizgutę su masaliniu kabliuku arba keletą nedidelių avižėlių.

Ešerius galima ir prišerti. Aukštaitijos ežeruose su smėlėtu dugnu taip pavykdavo suvilioti didesnių nei įprasta egzempliorių. Iškirtus eketę įberiamas žiupsnelis trūklio lervų, taip pašeriama 5- 10 ekečių. Einama viena nuo kitos, bandoma įvairūs gaudymo būdai. Pastebėjau, kad šeriant ešeriai tapdavo agresyvesni. Didžiausi egzemplioriai užkibdavo pabandžius eketes kitą dieną, tačiau dažniausiai ant mažai judinamos avižėlės.

Pirmojo ledo ekipuotė

Pirmasis ledas yra ne tik gero kibimo, bet ir pavojaus laikas. Pavojingiausia ant didžiųjų ežerų, kurie dažnai užšąla netolygiai. Jei ant didelio ežero esate pirmą kartą, geriau paklauskite vietinių, kuri dalis užšalo paskutinė. Būna taip, kad prie kranto 15 centimetrų, viduryje viso labo keli centimetrai ar dar garuoja properša. Važiuojant žvejoti ant pirmojo ledo, dėžėje būtina turėti virvę, kablius-peilius ( mazuronkes)  užsikabinti už ledo. Einant ežeru, dėžės diržas permetamas per vieną petį, kad įsmukus, būtų galima greitai nusimesti ir atlaisvinti judesius.

Sergejus Jeriomenko

Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.