autoreviu.lt | visasverslas.lt | viskas.lt | leisureguide.info [ Lithuania (EN) ] | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

 

Komentarai: 0   Peržiūros : 3074

Kardeliai
Spausdinti 2013-03-12 11:06  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Kardeliai - tikra gėlynų puošmena! Šias daugiametes gėles žmonės mėgsta dėl to, kad jas nesudėtinga auginti ir dėl turtingos spalvų paletės - nuo sniego baltumo iki tamsios žemės spalvos. Kardelių tėvynė: Pietų Europa. Paplitę Pietų ir Vidurio Afrikoje, Azijoje. Pasaulyje išvesta jau keliolika tūkstančių kardelių veislių.

Kardelių sodinimas

Kardeliams tinkamiausia itin derlinga, giliai įdirbta, puveninga dirva saulėta, apsaugota nuo vėjo gėlyno vieta. Jei kardeliai sodinami pavėsyje, jie išstypsta ir atrodo nedekoratyvūs. Dirvoje neturėtų būti neperpuvusių augalų ar piktžolių liekanų, dėl jų kardelius gali apnikti ligos.

Kardeliams ypač tinka dirvos, kuriose anksčiau augo žemuogės, česnakai, pomidorai, pupelės, serenčiai t.y. augalai, nesergantys tomis pačiomis ligomis. Kardelių nesodinkite ten, kur augo morkos ar kiti šakniavaisiai. Šių gėlių taip pat negalima sodinti šalia kryžmažiedžių augalų, kurių žiedai vilioja labiausiai paplitusius kardelių kenkėjus - tripsus.

Į dirvą gumbai sodinami, kai ji sušyla iki 10 laipsnių, paprastai tai būna gegužės pradžioje, norint, kad kardeliai pražystų rugsėjo mėnesį - sodinami gegužės pabaigoje, birželio pradžioje. Labai svarbu, kad pasodintiems kardeliams netrūktų drėgmės, jei dirva sausa - būtina laistyti. Susiformavusi gera šaknų sistema užtikrina tinkamą augalo mitybą. Jeigu norite, kad kardeliai žydėtų skirtingu laiku, gumbasvogūnius sodinkite kas 10 dienų, nuo gegužės iki birželio mėnesio.

Lysves patartina formuoti iš vakarų į rytus, eiles - skersai lysvių. Sodindami kardelius, tarp augalų palikite 15-20 cm tarpus. Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnėlio dydžio, amžiaus ir dirvos. Suaugę gumbasvogūniai sunkioje dirvoje sodinami 7 cm, vidutinio sunkumo dirvoje 10 cm, lengvoje dirvoje 12 cm gylyje. Smulkūs svogūnėliai sodinami 5-8 cm gylyje. Mažesni nei 1,5 cm gumbasvogūniai vadinami gumbapumpuriais. Jie sodinami - 3-5 cm. gylyje. Gumbapumpurius reikia sodinti bent savaitę anksčiau nei gumbasvogūnius, kad iki rudens išaugtų dideli, sodinimui tinkami gumbasvogūniai.

Pasodinus giliau, kardeliai pražys vėliau, susiformuos didesnis gumbasvogūnis, bus mažiau „vaikučių", padidės tikimybė, kad svogūnėlį pažeis grybinės ir bakterinės ligos. Pasodinti negiliai, kardeliai greičiau sudygsta ir užaugina daugiau gumbapumpurių, tačiau augalus prižiūrėti tampa sunkiau. Per sekliai pasodinti kardeliai, gali ,,išvirsti" nuo stipresnio vėjo.

Prieš sodinimą nuo gumbasvogūnių nuvalomi sausi lukštai. Ant sodinamų svogūnėlių negali būti pelėsių ar puvinio žymių. Prieš sodinant, rekomenduojama svogūnėlius dviem valandoms pamerkti į kalio permanganato tirpalą, pažeistą vietą prieš sodinimą galima išpjauti, žaizdą apibarstyti pelenais, leisti žaizdai apdžiūti ir tik tada sodinti.

Auginimas

Per visą kardelių augimo laiką dirva turi būti puri, nepiktžolėta ir pakankamai drėgna. Kardelius reikia laistyti gausiai, bet nedažnai. Ypač daug drėgmės reikia žiedynkočio formavimosi metu (3-4 tikrieji lapeliai) ir augalui žydint. Jei reikia, augalai pririšami prie kuoliukų.

Tręšimas

Kai kardeliai užaugins trečiąjį tikrą lapelį, juos pirmą kartą patręškite. Purendami dirvą, apie kardelius į 1 kv. metro dirvožemio plotą įterpkite 20 g amonio salietros, 10 g kalio chlorido ir kardelius gausiai paliekite. Per didelis trąšų kiekis gali paskatinti grybinių ligų atsiradimą, paprastai pertręšti augalai išaugina gausią lapiją, žiedai būna mažesni arba augalai visai nepražysta.

Susiformavus žiediniams pumpurams, iki pat žydėjimo pabaigos augalams reikia daugiau fosforo ir kalio, todėl rekomenduojama tręšti 0,1 proc. kompleksinių mineralinių trąšų (NPK-8:11:35) tirpalu. 10 l vandens reikia 10 g trąšų. Kad gėlės nenudegtų, tręšdami stenkitės ant jų neužpilti tirpalo, trąšos pilamos 10 cm atstumu nuo augalo.

Kardelių skynimas

Kardeliai skinami tada, kai prasiskleidžia 1-3 apatiniai žiedai. Skinant reikia palikti 3-4 tikruosius lapus, kad gumbasvogūnis galėtų augti ir vystytis. Gėlė pjaunama aštriu peiliu, skinti geriausiai pasirinkti nelietingą dieną.

Nuėmimas

Gumbasvogūniai kasami rudenį prieš šalnas, jei ruduo saulėtas, gumbasvogūniai paliekami apdžiūti lauke, vėliau pernešami į sausą gerai vėdinamą patalpą. Džiovinami tol, kol tarp senojo ir naujo gumbasvogūnių susidaro kamštinis sluoksnis ir jie vienas nuo kito lengvai atsiskiria. ,,Senasis'' gumbasvogūnis išmetamas, ,,naujasis" - saugomas iki kitų metų.

Laikymas

Žiemą gumbasvogūniai laikomi 4-8 laipsnių temperatūroje, gerai vėdinamoje patalpoje, sudėti į dėžutes ne storiau kaip dviem sluoksniais. Gumbapumpuriai laikomi 2-3 laipsniais žemesnėje temperatūroje. Aukštesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje gumbasvogūniai sudygsta per anksti.

Likus 15-20 dienų iki sodinimo, svogūnėliai laikomi 12-15 laipsnių temperatūroje, kad pasiruoštų dygimui.

Kardelių dauginimas

Kardeliai dauginami sėklomis ir vegetatyviniu būdu (gumbasvogūniais, gumbapumpuriais).

Kai norima išveisti naujų veislių, dauginama sėklomis. Sėjama į smėlingą žemę dėžutėse vasario-balandžio mėnesiais. Daigai su 3 lapeliais į dėžutes pikiuojami 3-4 cm atstumu, vasarą dėžutės laikomos lauke. Rudenį sėjinukai jau turi nedidelius gumbasvogūnius.

Lengviausia kardelius dauginti gumbapumpuriais („vaikučiais"). Taip užaugint kardeliai būna atsparesni ligoms ir geriau prisitaikę prie auginimo sąlygų. Sodinimui tinkamiausi 5-7 mm skersmens, turintys kelis šaknų kauburėlius svogūnėliai.

Norėdami greitai padauginti kokią nors veislę, gumbasvogūnius sodinkite šaknimis į viršų. Iki rudens išaugs 1-3 (kartais ir daugiau) pakeičiamieji gumbasvogūniai ir nemažai gumbapumpurių. Kardelius galima dauginti ir taip: gumbasvogūnį supjaustyti į 2-4 dalis, kad kiekviena jų turėtų po pumpurą. Paprastai taip dauginami itin dideli gumbasvogūniai.

Jauno, dar nežydėjusio kardelio gumbasvogūnis būna su vienu viršutiniu pumpuru. Jauno gumbasvogūnio skersmuo beveik lygus jo aukščiui, dugnelis mažas. Senesnio gumbasvogūnio skersmuo gerokai viršija aukštį.

Gumbasvogūniai tinkami sodinti penkerius metus. Iš senesnių gumbasvogūnių išaugantys kardeliai pražysta vėliau, žiedai mažesni, užaugina mažiau gumbapumpurių. Tokie augalai labiau kenčia nuo ligų ir kenkėjų, dažnokai neišsilaiko per žiemą.

Geriausios kokybės (suformuojantys žydinti žiedyną), gražiausi iš gumbasvogūnių tie, kurių skersmuo 3-4 cm, o dugnelio skersmuo nesiekia 1,5 cm.

Kardelių rūšių ir veislių daug, todėl klasifikuoti nelengva. Pasaulyje priimta kardelių veisles žymėti tam tikrais skaičiais. Kardelių veislių botaninis indeksas - tai prieš veislių pavadinimus rašomas triženklis skaičius, apibūdinantis maksimalų žiedų dydį, spalvą ir atspalvį. Pirmasis skaitmuo nurodo maksimalų žiedo skersmenį, kuris nustatomas matuojant antrąjį žiedą, nužydėjus pirmajam žiedyno apačioje.

  • 100 - miniatiūriniai - iki 6,4 cm
  • 200 - smulkiažiedžiai žiedai - 6,5-9 cm
  • 300 - vidutinio dydžio žiedai - 9,1-11,5 cm
  • 400 - stambiažiedžiai - 11,6-14 cm
  • 500 - gigantiški žiedai - daugiau nei 14,1 cm

Antrasis ir trečiasis indekso skaitmenys rodo žiedo spalvą: 00 ir 01 - balta, 02 ir 03 - šviesiai žalia, 04 ir 05 - žalia, 10 ir 11 - blyškiai geltona, kreminė, 12 ir 13 - šviesiai geltona, 14 ir 15 - geltona, 16 ir 17 - tamsiai geltona, 20 ir 21 - blyškiai arba pilkšvai oranžinė, 22 ir 23 - šviesiai oranžinė, 24 ir 25 - oranžinė, 26 ir 27 - tamsiai oranžinė, 30 ir 31 - blyškiai lašišinė, 32 ir 33 - šviesiai lašišinė, 34 ir 35 - lašišinė, 36 ir 37 - tamsiai lašišinė, 40 ir 41 - blyškiai rausva, 42 ir 43 - šviesiai rausva, 44 ir 45 - rausva, 46 ir 47 - tamsiai rausva, 52 ir 53 - šviesiai raudona, 54 ir 55 - raudona, 56 ir 57 - tamsiai raudona, 58 ir 59 - juodai raudona, 60 ir 61 - blyškiai rožinė, 62 ir 63 - šviesiai rožinė, 64 ir 65 - rožinė, 66 ir 67 - tamsiai rožinė, 68 ir 69 - juodai rožinė, 70 ir 71 - blyškiai alyvinė, 72 ir 73 - šviesiai alyvinė, 74 ir 75 - alyvinė, 76 ir 77 - tamsiai alyvinė, 78 ir 79 - purpurinė, 80 ir 81 - blyškiai mėlyna, 82 ir 83 - šviesiai mėlyna, 84 ir 85 - mėlynai violetinė, 86 ir 87 - tamsiai mėlynai violetinė, 90 ir 91 - kaštoninė, 92 ir 93 - šviesiai pilka, 94 ir 95 - pilka, 96 ir 97 - raudonai pilka, 98 ir 99 - ruda.

Neporiniai skaičiai nurodo, kad žiedo vainiklapiai nevienspalviai arba su kitokių spalvų gana ryškia (vientisa, dryžuota, marga) dėme ant vieno ar visų vainiklapių, dviejų ar trijų vainiklapių žiedo centre, arba kitokios spalvos vainiklapių pakraštėlių.

Žydėjimo laikas nurodomas didžiosiomis angliškų atitikmenų raidėmis. Pagal žydėjimo laiką kardeliai skirstomi į septynias grupes:

  • Pirma grupė. Labai ankstyvi - pražysta greičiau nei per 70 dienų (šifras angliškai - Very Early (VE))
  • Antra grupė. Ankstyvi - pražysta 70-74 dienų po pasodinimo (šifras - E (Early))
  • Trečia grupė. Ankstyvo vidurvasario - pražysta po 75-79 dienų (šifras - EM (Early Midseason))
  • Ketvirta grupė. Vidurvasario kardeliai - kurie pražysta po 80-84 dienų (šifras - M (Midseason))
  • Penkta grupė. Vėlyvo vidurvasario kardeliai - pražysta po 85-90 dienų (šifras - LM (Late Midseason))
  • Šešta grupė. Vėlyvi kardeliai - pražysta po 91-99 dienų (šifras - L (Late))
  • Septinta grupė. Labai vėlyvi kardeliai - pražysta po 100 dienų ir vėliau (šifras - V L (Very Late))

Kardelių skirstymas pagal aukštį: 1) labai žemi (< 60); 2) žemi (61-90); 3) vidutiniai (91-110); 4) aukšti (111-130); 5) labai aukšti (>131).

Veislės apibūdinimas indeksu itin sutrumpina veislės aprašą ir padeda kataloguose susipažinti su pagrindiniais veislės požymiais, net neskaitant teksto.

Kardelių ligos

Kaip ir daugelį augalų, kardelius taip pat puola ligos ir įvairiausi kenkėjai. Niekada nepamirškite nuskinti ir sunaikinti pažeistus lapelius. Kardelius puola fuzariozė, sklerotinis puvinys (skleriotiniozė), kekerinis puvinys (botrytiozė), bakteriozė, septoriozė, virusinės ligos geltligė ir mozaika.

Nuo ligų kardelius padeda apsaugoti šalia augantys fitoncidiniai augalai: serenčiai, nasturtos, kalendros. Kardelių tarpueiliuose pasodinti česnakai atbaido kenkėjus, dezinfekuoja dirvą, be to česnakai užauga labai dideli ir sveiki.

Fuzariozė - viena labiausiai paplitusių ir žalingiausių kardelių ligų. Augalai gali apsikrėsti dirvoje, infekcija patenka per šaknis arba sužeistas gumbasvogūnio vietas. Būdingi ligos požymiai: sutrinka augimas, nuo viršūnės pradeda gelsti lapai. Stipriau pažeisti augalai sudžiūsta. Ant iškastų gumbasvogūnių ir šaknų būna šviesiai rudų dėmelių, kurių vietoje atsiranda puvinys Jeigu oras šiltas ir drėgnas, liga labai greitai progresuoja, lapai ir žiedstiebiai iškrypsta, augalas nustoja augti, žiedpumpuriai nudžiūsta dar nepražydėję. Visiškai atsparių šiai ligai veislių - nėra. Ligą skatina per didelė dirvos drėgmė, aukšta temperatūra, augalų pertręšimas azoto trąšomis. Pastebėjus šia liga užsikrėstusius augalus, būtina nedelsiant išrauti ir sunaikinti.

Sausasis puvinys. Plinta tada, kai kardeliai auginami toje pačioje vietoje, kelis metus iš eilės. Paprastai ligos požymiai pradeda ryškėti praėjus 6-8 savaitėms po pasodinimo. Gelsta ir ruduoja lapų viršūnės, o vėliau ir visas augalas. Smarkiau pažeistų augalų pūva stiebo pagrindas. Puvinio vietoje susidaro balta grybiena ir matyti rudai juosvi skleročiai. Priešingai nei fuzariozės atveju, motininiai gumbasvogūniai gali būti sveiki, o ant naujų atsiranda taškelių, susiliejančių į didesnes juosvas, dažniausiai apskritas dėmeles. Jų būna ant viso gumbasvogūnio, bet daugiausia išilgai bamblių. Perpjovus gumbasvogūnį matyti, kad liga pažeidusi sluoksnius. Po viršutine pajuodusia plėvele būna susikaupę daug skleročių. Dažnai gumbasvogūniai taip sudžiūsta, kad virsta susiraukšlėjusia mumija. Liga taip pat plinta šiltose ir drėgnose saugyklose.

Iš pažiūros sveikų gumbasvogūnių išaugę augalai gali pradžioje atrodyti sveiki, bet dažnai supūva dar prieš naujiems gumbasvogūniams išauginant šaknis. Taip dirva užsikrečiama skleročiais, kurie išsilaiko gana ilgai, net iki 11 metų.

Kekerinis puvinys. Liga pasireiškia rudomis dėmėmis ant lapų, balsvomis vandeningomis dėmėmis ant žiedų ir stiebo kaklelio bei svogūnų puviniais. Kai daug drėgmės, antžeminės pažeistos vietos apsitraukia pilku pelėsiu. Kekerinis puvinys daugiausiai plinta vėsiu ir drėgnu oru. Kai sausa ir temperatūra aukštesnė nei 21 °C, kekerinio puvinio sukėlėjas gali žūti. Labiausiai pavojingas metas kardeliams - ruduo. Todėl labai svarbu gumbasvogūnius iškasti prieš šalnas. Geriausias laikas - rugsėjo pabaiga ar spalio pradžia. Kasti patartina saulėtu, sausu oru. Patartina stiebus palikti trumpus, žemę gerokai nukratyti arba nuplauti, nukastus gumbasvogūnius beicuoti.

Rizoktoniozė kardelius apninka tartum puvinio dėmės ties lapų pagrindu - lapai pradeda gelsti, ruduoti, džiūti. Smarkiau apsikrėtę augalai nežydi ir žūsta. Pažeisti gumbasvogūniai būna be šaknų, dėmėti, lukštai lengvai atsiskiria, patys svogūnai gali atrodyti lyg išvirę.

Kovos su ligomis priemonės, būdai

  • Sodinimui atrinkti tik sveikus gumbasvogūnius.
  • Periodiškai purkšti fungicidais, ypač kai sąlygos ligoms palankios - šilta ir drėgna.
  • Susirgusius augalus pašalinti.
  • Į ta pačią vieta kardelius sodinti ne anksčiau kaip po 4-5 metų.
  • Rekomenduojama gumbasvogūnius mirkyti augalų, pasižyminčių fitoncidinėmis savybėmis, ištraukoje. Pavyzdžiui, pridėti pusę emaliuoto kibiro sausų serenčių, užpilti šiltu vandeniu ir palaikyti 2 paras. Šioje ištraukoje svogūnėliai mirkomi 8-10 val.
  • Gera priemonė - terminis svogūnėlių beicavimas. Paruošti svogūnėliai 15 min. mirkomi 54-55 °C temperatūros vandenyje, po to staigiai atvėsinami šaltame vandenyje. Prieš sodinimą mirkomi 15 min. 50-53 °C temperatūros vandenyje.
  • Vegetacijos metu kardelius profilaktiškai nuo ligų rekomenduojama purkšti ugniažolių ir medetkų ištrauka.
  • Visų ligų profilaktikai tinkanti priemonė - dirvos gerinimas, valymas. Kitaip tariant - dezinfekavimas, sodinant tokius fitoncidinius augalus, kaip serenčiai, nasturtės, garstyčios, medetkos. Šiuos augalus net galima įkomponuoti tarp kardelių.
  • Vegetacijos metu kardelius galima purkšti česnakų tirpalu(100 g/10 l vandens), laistyti kalio permanganato tirpalu (5 g /10 l vandens). Kalio permanganatas ne tik profilaktiškai apsaugo nuo ligų, bet ir papildo dirvą kaliu.
  • Ligų profilaktikai svarbi sėjomaina, piktžolių naikinimas, gumbasvogūnių beicavimas 10-15 min. fundazolu (30 g/10 l vandens), kalio permanganatu (10 g/10 l vandens).

Rekomenduojamos naujos kardelių veislės

KARDELIAI HIBRIDINIAI AKIŲ GELMĖ
KARDELIAI HIBRIDINIAI BRIGHT GEM
KARDELIAI HIBRIDINIAI MAY BLOSSOM
KARDELIAI HIBRIDINIAI SHOKOLADNICA
KARDELIAI HIBRIDINIAI SONATA


Kategorijos: Namai ir pomėgiai, Augalai, Gėlynas, daržas, sodas, Gėlių auginimas, priežiūra, gėlynai , Daugiametės gėlės

 




 

Menu:
Temą atitinkančios įmonės kataloge:

1 2 3 4 5 ... 7

GRIKĖ, UAB METRAS

Grikių lukštų pagalvės, čiužiniai, priemonės nuo pragulų, prekės vaikams, interjerui, automobiliui Žirmūnų g.143, Vilnius
Mobilus: +370-674-83700 , El. paštas: info@grike.lt

1 2 3 4 5 ... 7
Straipsniai