Rudens gėrybės – sočiam pilvui ir sveikatai

Nesinori net patikėti, jog baigėsi vasara ir prasidėjo rudens darbai, kada kruta tiek mažas, tiek didelis. Kam jau kam, bet šeimininkėms rudens sezonas aukso metas – šios trina rankomis džiūgaudamos, kad nustebinti namiškius dabar vienas juokas. Pilnas sodas vaisių, darže knibždėte knibžda daržovių, be kurių mes negalėtume sveikai gyventi ir maitintis, nes sveikame pilnaverčiame maiste, be pagrindinių maisto medžiagų: baltymų, riebalų ir angliavandenių turi būti ir pakankamas kiekis biologiškai aktyvių medžiagų (vitaminų, amino rūgščių, fermentų, mineralinių bei virškinimą skatinančių medžiagų).

Nesuklysiu sakydama, kad bulvės yra vienos iš populiariausių daržovių Lietuvoje. Jos pradėtos auginti tik XVII a. Visame pasaulyje bulvės užima apie 20 mln. ha plotą. Kiekvieną rudenį žmonės gauna apie 300 mln. tonų bulvių. Net 52% jų yra suvartojama žmonių maistui. Bulvėse daug angliavandenio krakmolo – 22,6%. Šimte gramų bulvių rasta vitamino C apie 25 - 30mg, kalcio – 10 - 40mg, geležies – 0,6 - 0,8mg.

Moliūgus 3000m. pr. Kr. jau žinojo ir vartojo Meksikos gyventojai. Kai kurios moliūgų veislės buvo žinomos ir Senovės Egipte. Moliūgai valgomi kepti, virti, marinuoti. Dabar žinoma apie 20 moliūgų rūšių. Dauguma jų auga savaime tropiniuose Amerikos miškuose. 92% moliūgo sudaro vanduo. Vaisiaus minkštime yra cukraus, kalio, kalcio, magnio ir geležies druskų, vitaminų C, B ir provitamino A. Moliūgo sėklose yra 36 – 52% riebiojo aliejaus, dervinių medžiagų, organinių rūgščių. Moliūgus patartina valgyti žmonėms, sergantiems skrandžio ir žarnyno ligomis, ateroskleroze, nes ji iš organizmo šalina cholesterolį. Kadangi moliūgai nekaloringi, juos patartina valgyti ir nutukusiems žmonėms.

Nors agurkai nėra maistingos daržovės, tačiau dėl savo skonio yra vertinami nuo neatmenamų laikų. Indijoje juos augino net keletą tūkstantmečių pr. Kr. Agurkus gerai žinojo Senovės Egipte ir Graikijoje. Iš Viduržemio jūros pakrančių jie paplito ir kitose Europos šalyse. Agurkų veislių įvairovė leidžia juos auginti įvairiomis sąlygomis, o šiltnamiuose agurkai tapo svarbiausiu augalu. Agurkuose yra 97% vandens, ląstelienos, azotinių ir beazotinių medžiagų, kalio druskų – 148mg/ 100g; šiek tiek vitaminų C ir B, provitamino A. Agurkai gerina apetitą, padeda įsisavinti riebalus ir baltymus.

Kopūstų, vienos pačių seniausių ir labiausiai paplitusių daržovių, kilmė iki šiol nežinoma. Kai kurie mokslininkai mano, kad kopūstai kilo iš Kolchidės žemumos Gruzijoje. Kopūstuose yra 1,63mg/100g ląstelienos, padedančios iš organizmo pašalinti cholesterolį, mikroelementų – kalio, fosforo, sieros. Kopūstų lapuose yra vitamino C (25 - 100mg/100g), šiek tiek vitaminų A, B, P, K ir cholinės rūgšties. Vidiniuose kopūsto lapuose yra daugiau vitamino C nei išoriniuose.

Valgomosios morkos tikriausiai kilusios iš vietnamiečių laukinių morkų, kurias gerai žinojo senovės germanai, romėnai ir graikai. Kultūriniais augalais morkos tapo tik viduramžiais. Morkų šakniavaisiuose yra cukraus (15%), baltymų, ląstelienos, šiek tiek eterinių ir riebiųjų aliejų, mineralinių medžiagų (kobalto, vario, geležies, kalio, fosforo, jodo), vitaminų B, C, E, K. Morkose yra nikotino rūgšies ir karotino. Daugiausia vitaminų yra šakniavaisių paviršiuje, be to, raudonose morkose jų gerokai daugiau. Morkos vartojamos hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikai, mitybai gerinti, sergant mažakraujyste, dietinėje mityboje, gydant širdies ir kraujagyslių ligas.

Svogūnas yra savotiško skonio ir turi nepaprastų biologinių savybių. Svogūnai kilę iš Pietvakarių Azijos. Iš Persijos svogūnai atkeliavo į Egiptą ir Graikiją. Šiuo metu įvairios svogūnų veislės yra auginamos visame pasaulyje. Svogūnų eterinis aliejus gerai tirpsta riebaluose ir neišgaruoja kaitinamas. Svogūno roputėse yra cukraus, ląstelienos, kalcio ir fosforo druskų, organinių rūgščių, glikozidų. Svogūnuose yra vitamino C – 33mg/100g, B – 60mg/100g ir provitamino A. Švieži svogūnai didina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą ir virškinimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, vartojami sergant hipertenzija.

Dosnus gi tas metų laikas ruduo. Ne tik grybus, bulves ir dar daug daug kitų daržovių, bet ir vaisių jis padovanoja. Turbūt nėra nei vieno sodo, kuriame nerastume obuolių. Obelis tarnauja žmogui nuo neatmenamų laikų. Obels tėvynė – Mažoji Azija. Iš čia ji nukeliavo į Egiptą, Palestiną, vėliau į Senovės Graikiją ir Romą. XXa. obuoliai tapo pramonine kultūra, tinkama valgyti visiems, tiek suaugusiems, tiek vaikams bei seneliams, o ypač sveiki ligoniams. Obuoliai ir maistas ir vaistas. Mes turėtume per metus suvartoti po 48 – 50kg obuolių, 40% jų gali būti konservuoti. Šviežiuose obuoliuose yra apie 86% vandens, 11% angliavandenių, 0,4% baltymų, 0,6% ląstelienos, 0,7% organinių rūgščių. Obuoliuose yra 23% cukraus- fruktozės, gliukozės, sacharozės, acto rūgščių, 0,4- 1,8% pektinų. Obuoliai turi kalio (248mg/100g), natrio (26mg/100g), kalcio (16mg/100g), geležies( 2,2mg/100g), boro, cinko ir kitų mikroelementų. Tačiau vitaminų obuoliuose nedaug: C – 1- 1,86mg/100g. Obuoliai yra nekaloringas maisto produktas. Jie vertinami dėl ląstelienos, pektino, mineralinių medžiagų ir fitoncidų.

Be obuolių dar labai mėgstamos mūsų yra ir kriaušės. Kriaušės kaip ir obelys yra vienos seniausių vaismedžių pasaulyje. Sodininkystė jau klestėjo prieš 3 tūkst. metų Rytų ir Mažojoje Azijoje, Himalajuose, Užkaukazėje. Priklausomai nuo veislės ir klimato sąlygų, kriaušės turi apie 80% vandens, 14,5 angliavandenių – gliukozės, fruktozės ir šiek tiek sacharozės. Daugiausia kriaušėse kalio – 160mg/100g, mažiau kalcio, magnio, fosforo, geležies. Kriaušės – vienos iš nedaugelio vaisių, turinčių jodo. Ypatingą aromatą ir skonį kriaušėms suteikia rūgštys – obuolių, citrinų, rūgštynių. Kriaušėse yra daug vitamino B bei karotino. Kriaušes patartina valgyti visiems, bet ypač diabetikams, be to, kriaušės mažina karštį.

Vynuoges žmonės augina nuo neatmenamų laikų. Jų vynas buvo laikomas nepaprastu gėrimu ir vaistu. Vynuoges ir vynuogių sultis rekomenduojama gerti sergantiems skrandžio ir žarnyno ligomis, esant mažakraujystei, bronchinei astmai, širdies nepakankamumui. Vynuogėse yra vyno, obuolių ir citrinų rūgščių. Vitamino C vynuogėse nedaug, bet yra nemažai vitamino B ir E. Vynuogės pasižymi ypač dideliu kalio kiekiu – 250mg/100g. Uogose yra mangano, kalcio, vario, cinko, boro, chromo ir kt.

Turbūt įsitikinote, kiek daug mums duoda gamta rudenį, visko nė nesuminėsi. Geriau naudokitės paskutinėmis saulėtomis dienomis ir traukite į sodą, iš kurio tiesiai virtuvėn įgyvendinti gardžiausių kulinarinių sumanymų.

"Bulvė vyne"

Jums reikės:
1) 1 vidutinio dydžio bulvės;
2) 1/2 vidutinio dydžio svogūno(supjaustyto);
3) 1/4 šaukštelio sviesto;
4) 1/4 stiklinės balto ispaniško vyno.

Gaminimas:
Įkaitinkite orkaitę iki 450 laipsnių F (230 laipsniu C).
Įpjaukite bulvėje griovelius skersai iš vienos pusės ir iš kitos, bet nepjaukite iki galo.
Į kiekvieną griovelį įdėkite po skiltelę svogūno ir šiek tiek sviesto.
Padėkite bulvę ant aliuminės folijos ir suformuokite iš jos taurės formos gniužulėlį.
Užpilkite vyną ant bulvės, tik saugokite, kad vynas neišbėgtų (padarykite iš folijos valtelės formą).
Padėkite bulvę, įvyniotą folijoje, ant skardos ir kepkite apie 50 – 60 min, priklauso nuo bulvės dydžio.
Iškepus bulvei, prakirpkite folijos viršų, apibarstykite ją pipiriukais ar druska, galite pagardinti savo mėgstamu pomidorų padažu.

"Obuolių – razinų duonelė"

Reikės:
1) 1 1/2 stiklinės miltų;
2) 2 a. š. kepimo miltelių;
3) 1 a. š. druskos;
4) 1 1/4 a. š. cinamono;
5) 1/4 a. š. muškato;
6) 2/3 stiklinės cukraus;
7) 1 stiklinės avižų;
8) 1 1/2 stiklinės smulkintų obuolių;
9) 1/4 stiklinės razinų;
10) 2 kiaušinių;
11) 1/4 stiklinės pieno;
12) 1/4 stiklinės augalinio aliejaus;
13) 1/4 a. š. sodos.

Gaminimas:
Įkaitinkite orkaitę.
Patepkite riebalais skardą ir plonu sluoksniu pabarstykite miltais.
Dideliame dubenyje išmaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, cinamoną, muškatą, cukrų, avižas. Įdėkite obuolius, razinas, kiaušinius, supilkite pieną ir aliejų. Mikseriu plakite tol, kol sausieji ingridientai sušlaps.
Supilkite tešlą į riebaluotą skardą ir kepkite 55 – 60 min. kol iškeps.

"Dietinė obuolių lazanija"

Jums reikės:
1) 1kg obuolių;
2) 9 lazanijos lakštų;
3) 500g liesos varškės;
4) 200g liesos grietinės;
5) 2 a. š. augalinio aliejaus;
6) 80 – 100g cukraus;
7) 1 pakelio vanilinio cukraus;
8) 2 v. š. šokolado drožlių;
9) 90g lazdyno riešutų;
10) žiupsnelio maltų gvazdikėlių, cinamono.

Gaminimas:
Apvirkite lazanijų lakštus, nukoškite ir aptepkite aliejumi. Varškę sumaišykite su grietine, cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Nuskustus obuolių ketvirčius, apvirkite vandenyje su cinamonu, gvazdikėliais ir trupučiu cukraus. Visa tai riebalais išteptoje formoje susloksniuokite taip: varškė, trys lazanijų lakštai, obuoliai, trys lazanijų lakštai, varškė, trys lazanijų lakštai ir vėl varškė. Viršų apibarstykite smulkintais riešutais. Kepkite apie 40min. Patiekite apibarstytą šokolado drožlėmis.


"Obuolių pagardas mėsos patiekalams (marinavimui)"

Jums reikės:
1) 300g obuolių tyrės;
2) 300g krienų;
3) 80g aliejaus;
4) 25g cukraus;
5) 10g druskos;

Gaminimas:
Krienus nuskusti, sutarkuoti, sudėti į obuolių tyrę, paruoštą iš virtų ar keptų obuolių. Sudėti prieskonius, gerai išmaišyti, sudėti į 0,5l stiklainius, pridengti dezinfekuotais, metaliniais dangteliais, įstatyti į puodą su vandeniu, sterilizuoti 100 lapsnių C temperatūroje 25min., po to uždaryti dangteliais. Tinka prie šaltų mėsos užkandžių.


"Alkoholinis mistinių kriaušių kokteilis"

Jums reikės:
1) 50ml viskio;
2) 20ml kriaušių nektaro;
3) 20ml persikų nektaro;
4) 1 kriaušės.

Gaminimas:
1) supilkite viskį, kriaušių nektarą ir persikų nektarą į kokteilių plaktuvą ir kartu su ledukais viską gerai išplakite;
2) Supilkite kokteilį į stiklinę;
3) Ragaukite su kriaušės griežinėliais.

"Morkų pyragas su kokosais"

Jums reikės:
1) 1,5 stiklinės cukraus;
2) 3 stiklinių miltų;
3) 150g sviesto;
4) 3 kiaušinių;
5) 180ml pieno;
6) 3 stiklinių tarkuotų morkų;
7) 1,5 stiklinės kokoso drožlių;
8) 0,5 stiklinės kapotų riešutų.

Kremui:
1) 0,5 stiklinės sutirštinto pieno su cukrumi;
2) 100g sviesto;
3) 4 v. š. cukraus pudros;
4) 0,5 stiklinės kokoso drožlių.


Gaminimas:
Sviestą su cukrumi išsukti iki purumo, įmušti kiaušinius. Į gautą masę maišant suberti miltus, supilti pieną, sudėti morkas, suberti kokoso drožles, riešutus. Tešlą supilti į skardą. Kepti 175 laipsnių karštumo orkaitėje apie valandą.

Kremo gaminimas:
Visus jam skirtus produktus gerai sumaišyti. Ataušusį pyragą perpjauti išilgai pusiau ir pertepti puse kremo. Likusį kremą užtepti ant pyrago viršaus. Pyragą galima papuošti tarkuotų morkų, kokoso drožlių žiupsneliais, šviežiais mėtų ar melisų lapeliais.

"Gardžioji šviežių kopūstų sriuba"

Jums reikės:
1) pusės kopūsto gūžės;
2) 3 morkų;
3) 250g šparaginių pupelių;
4) po vieną raudonosios ir geltonosios paprikos ankštį;
5) 4 pomidorų;
6) 250g juodųjų alyvuogių be kauliukų;
7) svogūno;
8) 2 česnako skiltelių;
9) 2 aitriųjų paprikos ankščių;
10) 50g silkės filė;
11) tarkuotos citrinos žievelės;
12) v. š. kaparėlių;
13) 2 v. š.citrinos sulčių;
14) kelios šviežių krapų ir bazilikų šakelės;
15) 2l vandens.

Gaminimas:
Paprikas perpjauti pusiau, išimti sėklas ir pakepinti orkaitėje kol pradės trūkinėti odelė. Kai atauš paprikos, nulupti odelę. Į puodą sudėti kapotus svogūnus, stambiai sutarkuotas morkas, juostelėmis supjaustytus kopūstus ir suberti šparagines pupeles. Viską užpilti vandeniu, užvirinti ir virti ant silpnos ugnies. Po 15 min. sudėti sugrūstus česnakus, susmulkintas aitriąsias paprikas, supjaustytus pomidorus, silkių filė, kaparėlius, prieskoninius žalumynus, tarkuotą citrinos žievelę, actą ir dar 7 min. pavirti.


"Bulvės su špinatais"

Jums reikės:
1) 5 didelių bulvių;
2) 300g špinatų;
3) 70g rūkytos šoninės;
4) svogūno;
5) 4 česnako skiltelių;
6) 3 šaukštų aliejaus;
7) 3 šaukštai kedrų riešutų;
8) 100g fermentinio sūrio;
9) pagal skonį druskos, pipirų, muskatų.

Gaminimas:
Nuplautas bulves virkite pasūdytame vandenyje apie pusę valandos. Nuplautus špinatus nusausinkite ir supjaustykite. Svogūną ir česnakus nulupkite ir supjaustykite, paskrudinkite aliejuje. Į keptuvę su svogūnais sudėkite špinatus, pagardinkite pipirais, druska, muskatais ir gerai maišydama kelias minutes visa tai patroškinkite. Supjaustykite šoninę kubeliais. Bulves su odele perpjaukite išilgai, išskobkite minkštimą, sumaišykite su špinatais, šonine ir kedrų riešutais. Idaro prikimškite bulves, ant viršaus dėkite po sūrio griežinėlį ir kepkite apie pusę valandos orkaitėje.


"Bulvienė su sūriu"

Jums reikės:
1) 5 bulvių;
2) svogūno;
3) gabalėlio saliero;
4) 3 stiklinių pieno;
5) 150g konservuotų pomidorų;
6) 100g tarkuoto čederio;
7) 5 šaukštų sviesto;
8) šaukšto miltų;
9) šaukštas garstyčių;
10) pagal skonį druskos, juodųjų pipirų.


Gaminimas:
Nuplautas bulves, svogūną ir salierą nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Užpilkite vandeniu, pagal skonį pasūdykite druska ir virkite ant silpnos ugnies. Išlydikite sviestą ir jame iki auksinės spalvos pakepinkite miltus. Maišydama supilkite karštą pieną, įdėkite garstyčių, pagardinkite maltais juodaisiais pipirais ir 5min. pavirkite. Suberkite sūrį, sudėkite virtas daržoves, pomidorus. Patiekiant apibarstykite rūkytos kiaulienos šonine ir žalumynais.


"Galzone su vynuogėmis"

Jums reikės:
1) pakelio šaldytos mielinės tešlos;
2) 200g mažų pomidoriukų;
3) žaliųjų ir raudonųjų vynuogių;
4) 200g rūkyto kumpio;
5) 200g fermentinio sūrio;
6) 50g lazdyno riešutų;
7) svogūno;
8) šaukšto sviesto;
9) 2 šaukštu citrinos sulčių;
10) šaukštelio džiovintų rozmarinų;
11) pagal skonį druskos, pipirų.

Gaminimas:
Svogūną nulupkite ir supjaustykite. Kumpį, supjaustytą juostelėmis kartu su svogūnu paskrudinkite svieste. Pasūdykite, įberkite džiovintų rozmarinų. Sudėkite pomidorus ir vynuoges, kubeliais pjaustytą sūrį, įpilkite citrinų sulčių. Iš atšildytos mielinės tešlos iškočiokite du lakštus. Ant kiekvieno dėkite paruošto įdaro, sulenkite pusiau ir dailiai sulipinkite kraštus. Kepkite orkaitėje apie pusvalandį.


"Ispaniški žiediniai kopūstai"

Jums reikės:
1) nedidelės žiedinių kopūstų galvutės;
2) svogūno;
3) 2 konservuotų pomidorų;
4) šaukštelio aliejaus;
5) žiupsnelio čiobrelių;
6) pagal skonį druskos ir pipirų.

Gaminimas:
Žiedynėliais išskirstytą kopūstą pavirinkite pasūdytame vandenyje. Aliejuje pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną, sudėkite pomidorus, įberkite čiobrelių, druskos, pipirų. Apie 5min. kepkite ant didelės ugnies. Kai padažas sutirštės, juo apliekite kopūstus. Viską sudėkite į karščiui atsparų indą ir dar apie 5 – 8min. Patroškinkite orkaitėje.


"Kepti moliūgai“

Jums reikės:
1) moliūgo;
2) skiltelės česnako;
3) 100g rūkyto kumpio;
4) pusės svogūno;
5) gabalėlio aitriosios paprikos;
6) pagal skonį druskos.
7)
Marinatui:
8) šaukšto aliejaus;
9) skiltelės česnako;
10) po 2 šaukštelius rozmarinų ir bazilikų;
11) pagal skonį pipirų;
12) Citrinos.

Gaminimas:
Moliūgą nulupkite ir perpjaukite pusiau, minkštimą supjaustykite kubeliais. Paruoškite marinatą: į dubenį supilkite aliejų, sudėkite kapotą česnaką, suberkite rozmarinus, bazilikus, pipirus ir išmaišykite viską. Citriną nuplikykite ir perpjovę pusiau, išspauskite sultis. Jas supilkite į aliejaus ir prieskonių mišinį. Marinatu apliekite moliūgus ir palikite 15 – 20min. Išgriebusi juos, apkepkite karštuose riebaluose. Kumpį supjaustytą šiaudeliais pekepinkite įkaitintame aliejuje. Sudėkite smulkintą česnaką, svogūną, aitriąją papriką ir dar pakepkite. Moliūgų kubelius, išdėliotus salotų ar špinatų lapuose, apliekite kumpio, svogūnų, česnakų ir paprikų mišiniu.