Karpių žvejyba

Tik sušilus vandeniui pirmieji karpininkai patraukia prievisą žiemą godotų  savo vietelių. Karpiai ima kibti įšilus vandeniui maždaug iki 15 laipsnių. Kartais jau samanoti bepradedantį karpininką surandi prie kokio nuošalaus girios ežeriuko, kur, atrodytų, žmogaus koja nežengia. Sunku tokį fanatą sulyginti su karpių žveju, sėdinčiu ant komercinio tvenkinio kranto. Dar vieną karpininkų  tipą galima priskirti prie karpių medžiotojų. Tai ne pasyviai karpių laukiantis žvejys, bet aktyviai sėlinantis palei nendres žvejys, gaudantis paviršiuje besimaitinančius karpius.

Vakarėjanti paežerė, kunkuliuojantis katiliukas su žuviene, jokių "susirink kojines". Ir karpiai, kurie labai retai trukdo žvejybai...

Laukinių karpių žvejyba

Iš tiesų, tai jokie ne laukiniai karpiai, tai tie patys karpiai, kurie auginami ir komerciniuose tvenkiniuose. Didieji trofėjiniai karpiai mena dar sovietinius laikus, kai  jais buvo masiškai įžuvinta daugybė vandens telkinių. Net ir nuošalių miško ežeriukų. Dabar juose plaukioja dešimčių kilogramų monstrai kaip šapelius laužantys menkus įrankius ir kaip voratinklius nutraukiantys net ir storus valus.

Karpiai natūraliai nesiveisia dėl per mažos temperatūros reikalingos šiam procesui. Todėl, jei ežerai nebus papildomi karpiais, jie laikui einant išnyks. Gal dabar mažiau jais įžuvina vandens telkinius dėl drumsčiamo vandens. Karpiai yra iš tų žuvų, kurios, ieškodamos maisto, aktyviai kapsto dugną. Tačiau charakteringas vandens drumstumas būdingas tik tiems telkiniams, kur jų yra labai daug ir kur daug sunkiai nusėdančio aleurito. Natūraliuose ežeriukuose, kur karpių kiekis nedidelis, vandens skaidrumas išlieka. Dar vienas požymis, kuris gali išduoti, kad čia yra karpių - tai jų šokinėjimas, dažniausiai anksti ryte arba vėlai vakare.

Karpius vienoje vietoje sulaiko jaukinimas. Karpių jaukinimui naudojama gana daug pašarų. Šeriant smulkios žuvies gausiame telkinyje, pašarą reikėtų daryti maksimaliai didesnį. Tai šutinti kukurūzai ir kviečiai, kiek mažesni nei žvejybai naudojami boiliai. Šėrimo boiliai yra pigesni nei gaudymo, parduodami didesniuose maišuose. Ten, kur daug žuvies, karpius šerti reikia tiesiog kibirais. Laukiniame ežeriuke, kur yra keletas karpių, geriau pašaro duoti mažiau, bet rinktinio. Patogiausia iki jaukinimo vietos pagrindinius pašarus nuplukdyti  valtele. Žvejybos metu šeriama smulkesniais pašarais sukuriančiais pašarų debesiuką.

Boilis karpių žvejybai. Grąžteliu pragręžiama skylutė.

Pro boilyje padarytą skylutę vašeliu ištraukiamas paliktas valo galas.

Per karpinį boilį prakištas pinto valo galiukas užfiksuojamas.

Šerti geriau pradėti savaitę prieš žvejybą, jaukinant kas keletą dienų. Šėrimo vieta parenkama kiek galima arčiau maitinimosi vietos. Pavasarį karpiai mėgsta laikytis šiltesnėse  sekliose vietose. Vasarą pasiskirsto po visą vandens telkinį, maitinimosi vietas galima identifikuoti  pagal vakarinį - rytinį šokinėjimą. Rudenį karpiai laikosi arčiau žiemojimo duobių.

Paskutiniu metu populiariausias karpių žvejybos masalas yra boiliai. Boiliai būna plaukiojantys, skirti gaudymui tokiose vietose, kur dumblinas dugnas ir reikia, kad boilis išsikeltų iš jo. Skęstantys boiliai naudojami ten, kur dugnas kietas. Boilis neveriamas per kabliuką, prie kabliuko paliekamas galiukas pinto valo, kuris prakišamas kabliuku per pragręžtą boilį. Boilių sudėtis, kvapas, spalva labai priklauso nuo telkinio. Papildomai naudojami dipai, aromatizatoriai, kvapai, kurie išskiria boilius iš gulinčių ant dugno boilių. Boilius verta kelias dienas palaikyti to telkinio, kuriame žvejosite, vandenyje. Kuo šaltesnis vanduo, tuo mažiau kvapų reikia naudoti boiliams.

Karpių žvejyba tvenkiniuose

Komerciniuose tvenkiniuose karpiai įpratę prie triukšmo, pašarų. Tačiau ir egzemplioriai pasitaikys dažniau mažesni. Šėrimas panašus į laukinių karpių. Žvejybos metu reikia šerti kas 20–30 minučių tiksliai pataikant į masalo užmetimo vietą.

Plaukiojančių karpių žvejyba

Sušilus vandeniui  galima pastebėti karpius netoli vandens paviršiaus. Kartais jie ką nors sugriebia nuo paviršiaus. Kibimas dažniausiai būna vangus, tačiau kartais juos galima suvilioti plaukiojančios duonos gabaliuku.

Karpių žvejybos įranga

Karpiams, ypač laukiniams, reikia įsigyti tvirtą įrangą. Meškerės - nuo 3 iki 4 metrų, 3 – 3,5 lbs. Meškerės dažniausiai dedamos ant stovelių, ant kurių užsukamas signalizatorius. Ritė nebūtinai ypatingai brangi. Svarbu, kad užtektų 100-ui metrų 0,3 mm valo. Taip pat turi būti geras stabdžių reguliavimas. Stabdžiai laikant meškerę atleidžiami ir priveržiami traukiant masalą arba žuvį.

Pagrindinis valas gali būti pintas, bet puikiai tiks ir tvirtas mono, fluoro 6 - 8 lbs. Daug karpininkų sistemėlėę  daro kiek galima paprastesnę. Tai keli suktukai su pavadėlio pritvirtinimu. Pavadėliai 10–30 centimetrų ilgio. Gale svarelis arba šėryklėlė.

Stovas trims karpių žvejybos meškerėms su signalizatoriais.

Kaip žvejoti karpius

Karpininkai žvejyboje dažnai praleidžia kelias dienas. Žvejybai reikės patogių krėslų, ne pro šalį palapinė, miegmaišiai, patogus staliukas. Tamsoje padės LED šviestuvas su akumuliatoriumi. Šiltą maistą greitai pasiruošti galima turint mobilią dujinę viryklę. Taip, komforto įranga šiais laikais kainuoja  ne ką mažiau nei brangiausia žvejybinė įranga. Dar nepamirškite valties pašarui nuplukdyti.  Belieka tik įsigyti talpų ir gerai bekelėmis pravažiuojantį automobilį...