Naujasis božolė – pirmojo jauno vyno ragavimo šventė, kurios vyno gerbėjai laukia labiau nei naujųjų metų.

Naujasis božolė (pranc. „Beaujolais nouveau“), pradedamas ragauti trečiąjį lapkričio ketvirtadienį. Toji diena Prancūzijoje prasideda neįprastai. Trečiadienio vakarą visi laukia 24 valandos. Kai tik laikrodžiai išmuša vidurnaktį, prancūzai triukšmingai puola atkimšti butelius ir ragauti naujojo božolė vyno. Šis vynas yra ragaujamas norint įvertinti šių metų derlių, tačiau dėl savo jaunumo ir paprastumo juo tiesiog džiaugiamasi ir mėgaujamasi.

Šiam vynui apibūdinti itin tinka posakis „svaigus kaip jaunas vynas“, – viena kita padauginta jo taurė (ypač, jei vynas neatšaldytas) išties netrunka apsukti galvą.
Tačiau ne vien Prancūzai džiaugiasi šia švente. Naujasis božolė vynas triukšmingai ragaujamas bemaž visuose Lietuvos vyno klubuose ar restoranuose. Šių metų Naujojo božolė šventė vyko jau šią naktį, iš trečiadienio į ketvirtadienį.

„Mineraliniai vandenys“ jau 10 metų iš eilės į Lietuvą atveža „Georges Duboeuf“ – vyno pirklio, kurio dėka buvo išpopuliarinta lapkričio trečiojo ketvirtadienio šventė – Beaujolais Nouveau vyną. Anot gamintojo, 2007 metų naujasis božolė vynas ryškios, sodrios raudonos spalvos su purpuriniais atspalviais. Aromate ypač ryškūs raudonųjų uogų – aviečių, raudonųjų serbentų – kvapai, su braškių ir žemuogių užuominomis. Ragaujant jaučiamas aviečių, braškių uogienės, mėlynių ir juodųjų serbentų skonis.

Božolė populiarumas
Božolė regionas nuo seno vadinamas Burgundijos dalimi, tačiau ten gaminami vynai labai skiriasi nuo kitų burgundiškųjų giminaičių. Pagrindinis skirtumas - lengvesnis vyno skonis. Taip yra dėl granito dirvos ir ‘Gamay’ vynmedžių, auginamų tik Božolė, derinio. Dėkui gausiems Božolė derliams, duodantiems daugiau vyno nei visa likusi Burgundija.

Božolė regione per metus pagaminama apie 300 milijonų butelių vyno. Ketvirtadalis šio regiono vyno yra paženklintas naujojo božolė (pranc. „Beaujolais-Nouveau“) vardu. Įtakingiausias srities pirklys Žoržas Diubiofas kontroliuoja 15% šio regiono vyno gamybos.

Istorija
Romos imperijos laikais per subregioną Božolė driekėsi svarbus kelias tarp Ronos ir Saonos slėnių. Romos piliečiai pirmiausiai vynmedžius sodino Brouilly kalno papėdėje bei Morgon apylinkėse. Deja, šis vynas retai iškeliaudavo už šio krašto ribų.

Plintant krikščionybei, vynininkyste susidomėjo benediktinų vienuoliai. Vyną jie ėmė naudoti ne tik mišių metu, bet ir vienuolynams išlaikyti, nes tai buvo gera prekė. Kunigaikštis Pilypas Narsusis savo edikte leido ‘Gamay’ vynmedžius auginti tik šiame Burgundijos regione.

Prancūzų revoliucijos metais vienuolynų turtas buvo konfiskuotas ir parduotas naujiems šeimininkams. Pasikeitus kelioms vyndarių kartoms, viso regiono vynuogynai buvo padalinti paveldėtojams į gausybę smulkių lopinėlių. Tapo nuostolinga turėti savo vyninę, todėl uogų derlių pradėta pardavinėti vyno pirkliams, kurie brandino ir pardavinėjo vyną. Taip tebėra ir dabar, tad retai matysite Chateau ūkyje gamintą božolė.

XIX amžiuje Božolė vynas į kitus kraštus pradėtas gabenti geležinkeliais, tad pirkėjams patogiau tapo vyną siūlyti buteliais, o ne ąsočiais.

Božolė vynas vyno mėgėjų širdis galiausiai užkariavo paprastu ir visiems suprantamu skoniu. Tokį vyną imta vadinti naujuoju božolė (pranc. „Beaujolais-Nouveau“). Tai vyno pirklio Georges Duboeuf nuopelnas. Jis buvo naujo vyno gamybos būdo iniciatorius, energingas naujojo božolė dienos - trečiojo lapkričio ketvirtadienio - tradicijos propaguotojas.

Naujojo božolė ragavimo tradicija gimė 1951 metais, kai Božolė regiono vyndariai paleido gandus apie jauną vyną, pasižymintį nepaprastai „turtingu“ skoniu. Taip pat susitarė, kad šį vyną užeigoms tieks tik tam tikrą dieną – trečiąjį lapkričio ketvirtadienį. Taip buvo sukurta šventės laukimo atmosfera, nesikeičianti daugelį metų.

Božolė vynuogynai
Skirtingos gamtos sąlygos lėmė nevienodą Božolė vynuogynų derliaus kokybę. Pietinėje regiono dalyje gimęs „Beaujolais AOC“ vynas yra paprasčiausias, lengvai suprantamas ir tinkamas ragauti. Regiono šiaurinėje dalyje esantys vynuogynai dėl kalnuoto reljefo ir gero dirvožemio vynui suteikia pranašesnį skonį. Toks vynas žymimas „Beaujolais-Villages AOC“ vardu.

Geriausios šių vynuogynų vietos turi papildomai suteiktą kokybinį „Cru“ rangą. Šių mažų vynuogynų yra tik dešimt. Geriausiu vadinamas „Fleurie“, „Morgon“ ir „Moulin-a-Vent“ vynas. Tai kokybiškiausias Božolė vynas, po 5-8 metų brandinimo buteliuose tampantis sudėtingesnio aromato ir skonio.

Božolė vyndarystė
Populiarusis naujasis božolė (pranc. „Beaujolais-Nouveau“) gaminamas visai kitaip nei „Cru Beaujolais“ vynas. Tik nuskintų ‘Gamay’ vynuogių derlius suberiamas į kubilus. Didelis nespaustų uogų sluoksnis spaudžia apačioje esančias kekes, tad suplyšusių uogų sultys pasklinda po kubilo dugną. Kubilo dugne vykstantis rūgimas skatina angliarūgštės išsiskyrimą. Ji kyla į viršų ir palaipsniui užpildo visą kubilą. Kubilo viršuje esančiose sveikos uogos apsupamos ypatingos aplinkos.
Nesuspaustų uogų viduje fermentuotos sultys vynui suteikia neįprastų savybių: šis vynas primena gėlių, bananų aromatą, jame beveik nėra burną sutraukiančių taninų.

Štai taip pirmąjį jaunąjį vyną ragauja visame pasaulyje...

http://www.mv.lt/lt/