Gražiai padengtas stalas – tai ne naujųjų laikų išradimas. Puotos pradėtos rengti, kai tik žmogus išmoko įžiebti ugnį. Ištaigingi banketai jau buvo įprasti senovės Egipto faraonų rūmuose, tačiau dar nebuvo naudojami stalo įrankiai. Įvairiose šalyse ir epochose rutuliojosi skirtinga stalo kultūra, kuriai priklauso tiek valgymo bei gėrimo papročiai, tiek elgesys ir tvarka prie stalo. Šiandieninis stalo etiketas pagrįstas įvariais aspektais, kaip, pavyzdžiui, patogumo, tvarkingumo, higienos, pagarbos stalo kaimynui ir kitais estetiniais reikalavimais. Be to, elgesio prie stalo taisyklės nuolat laisvėja ir paprastėja. Stalo etiketas dažniausiai priklauso nuo šalies papročių, tradicijų bei nacionalinės virtuvės ypatumų. Vis dėlto yra ir nemažai bendrų, nekintamų taisyklių, kurių laikomasi daugelyje šalių. Tik reikia visada prisiminti – svarbiausia santūrumas ir pagarba kitos valstybės atstovams.

Ko nederėtų daryti prie stalo

• Nesiremkite alkūnėmis į stalą.
• Servetėlę dėkite ne po kaklu, o ant kelių.
• Valgant lūpas reikėtų nušluostyti pamažu, atsargiai, o ne smarkiai jas trinant, be to, ant servetėlės neturėtų likti ryškaus lūpų dažų pėdsako.
• Valgydami nesilenkite prie lėkštės, sėdėkite tiesiai. Valgant sriubą jokiu būdu nepakreipkite lėkštės (į save ar nuo savęs), nes sriuba gali išsilieti ant staltiesės.
• Norėdami ką nors paimti nuo stalo, netieskite rankos per kaimyno ar net kelių kaimynų lėkštes, neprašykite kitų paduoti, jei arti yra padavėjas.
• Šeimininkai turėtų žinoti, kad jie neturėtų baigti valgyti anksčiau už svečius, o ypač paskutinio patiekalo.
• Sėdėdami prie stalo neatsukite nugaros kaimynui, per jį nešnekėkite su kitu asmeniu.
• Nekąskite iškart visos duonos riekės, laužykite po gabaliuką. Sviestu tepkite taip pat tik duonos gabaliukus, o ne visą riekę.
• Niekada nevalgykite nuo peilio ir juo nedėkite maisto ant šakutės. Neimkite per daug maisto šakute (kad nepasvirtų).
• Suvalgę vaisių ar uogų kauliuką pirmiausia lūpomis jį padėkite ant šakutės ir tik po to nuo jos į lėkštę.
• Jei netyčia iškrenta šakutė ar peilis, nederėtų lįsti po stalu jų ieškoti. Neatkreipdami svečių dėmesio, paprašykite šeimininko ar patarnautojo kito įrankio.
• Jei netyčia sudaužėte taurę, mandagiai atsiprašykite, tačiau „neatgailaukite“, nesisiūlykite nupirkti tokią pačią ar net gražesnę.
• Ant stalo nukritusį patiekalo gabalėlį atsargiai paimkite švaraus peilio galiuku, padėkite į savo lėkštę ir suvalgykite. Suteptą staltiesės vietą derėtų uždengti švaria šeimininko ar padavėjo paduota servetėle.

Didžiausios klaidos prie stalo

• Nagų kramtymas.
• Čepsėjimas.
• Nosies krapštymas.
• Kuždėjimasis su kaimynu ar šnabždėjimas ranka prisidengus burną.
• Brūžinimas kojomis.
• Kramtomosios gumos kramtymas.
• Riaugėjimas.
• Kalbėjimas mobiliuoju telefonu (tik kraštutiniu atveju).
• Šukavimasis.
• Rūkymas (nebent stovi peleninė ar visi sutaria šiuo klausimu).

Kaip valgyti

Reikėtų paisyti kelių pagrindinių patarimų:
• Valgydami dažniausiai naudojamės dviem pagrindiniais įrankiais – šakute ir peiliu. Šakutę visados laikome kairėje rankoje, o peilį dešinėje ašmenimis į lėkštės pusę.
• Nedera valgant įrankiais gestikuliuoti, jais į ką nors rodyti.
• Valgant kai kuriuos patiekalus vietoj peilio naudojame šaukštą, tuomet jis laikomas dešine, o šakutė kaire ranka.
• Paprastus patiekalus, kaip, pavyzdžiui, sriubą valgome naudodamiesi specialiais įrankiais arba tik viena ranka. Tokiu atveju reikėtų prisiminti, kad kairę ranką laikyti ant stalo krašto nedera.
• Valgydami, pavyzdžiui, mėsą, atpjauname patiekalo kąsnelį, pasmeigiame šakute ir dedame į burną. Čia svarbiausia taisyklė – maistas į burną dedamas šakute, tik ne peiliu.
• Prie stalo sėdėkite ir galvą laikykite tiesiai. Nereikėtų baimintis, kad sutepsite baltą staltiesę. Išties neestetiškai atrodo, kai valgoma „nosį įmerkus“ į sriubą.
• Jei valgydami norite padaryti pertraukėlę, padėkite stalo įrankius kotais į šalis, tačiau prieš tai apsidairykite, nes kartais ant stalo būna specialus stovelis peiliui. Jei valgiai, tokie kaip sriuba, desertai, yra patiekiami ant papildomos lėkštės, pavalgius įrankiai padedami būtent ant jos.

Stalo įrankiai

Seniausias stalo įrankis, be jokios abejonės, yra peilis, žinomas jau akmens amžiuje. Šaukštas, kaip valgymo įrankis, atsirado III tūkstantmetyje pr.m.e., o dabartinę formą įgavo tik Antikos laikais. Šiandien stalo įrankių pasirinkimas yra milžiniškas, galima rasti labai brangių ir visai paprastų. Stalo įrankiai, skirti naudoti kasdien, visada yra paprastesni, pigesni, o šventinio stalo – puošnesni, įmantresni. Dažniausiai jie skiriasi tik medžiaga: kasdieninio naudojimo įrankiai paprastai būna iš nerūdijančio plieno ar plastmasiniai, o šventiniai – iš melchioro, pasidabruoti, sidabriniai ar paauksuoti. Perkant stalo įrankius pirmiausia reikia atsižvelgti į stalo puošybos elementus, indų dizainą, o svarbiausia – kad jie būtų praktiški ir patogūs.

Pagal paskirtį stalo įrankiai skirstomi:
• asmeninio naudojimo (skirti valgyti).
• bendro naudojimo (skirti maistui paimti iš bendrų indų).
• pagalbiniai (skirti valgiui gaminti).

Asmeninio naudojimo įrankiai. Tai didieji įrankiai (peilis šakutė, šaukštas), užkandžių įrankiai (užkandžių peilis ir šakutė), deserto įrankiai, vaisių įrankiai, šaukštelis arbatai, kavai išmaišyti.
Bendro naudojimo įrankiai. Tai žnyplės cukrui, riešutams, mentelės mėsos patiekalams, žuviai, šaukštai salotoms, žirklės paukštienai, specialus peilis tortui pjaustyti ir t.t.

Naudojimasis stalo įrankiais

Šaukštas laikomas ant jo kotelio uždėjus nykštį. Niekuomet nevalgoma šaukštu, kai galima valgyti peiliu ir šakute.

Yra du vienodai priimtini peilio ir šakutės laikymo būdai:
1) įrankių kotai laikomi tarp nykščio, smiliaus bei didžiojo pirštų ir remiasi į delną. Taip patogu pjaustyti kietesnį patiekalą.
2) įrankiai laikomi kaip rašymo priemonė, taigi tarp trijų pirštų. Šis stalo įrankių laikymo būdas patogesnis.

Kartais galima valgyti tik šakute (mišrainę, makaronus, omletą ir t.t.), tokiu atveju ji laikoma dešine ranka, tačiau serviruojant būtina padėti ir peilį. Kai patiekalas valgomas peiliu ir šakute, abu įrankiai laikomi rankose visą laiką, netgi ir tuomet, kai maistas imamas tik šakute.

Taurės

Jau senų senovėje gėrimų patiekimas taurėse rodė aukštą kultūros lygį. Taurių pasirinkimas gali būti labai didelis, tačiau patariama įsigyti du taurių komplektus – vieną kasdienį, kitą – tik švenčių progoms. Auksinė taisyklė – kiekvienam gėrimui turi būti tik tam tikra taurė:
• Raudonajam vynui tinka truputį išgaubtais šonais taurė, nes esant didesnei indo apimčiai, į vyną patenka daugiau deguonies ir taip daug geriau atsiskleidžia visi šio subtilaus gėrimo kvapai ir skonis.
• Baltasis vynas geriamas iš mažesnių taurių. Be to, dažniau jas pripildant, vynas visą laiką būna gaivus ir šviežias.
• Šampano taurės turėtų būti aukštos tam, kad gėrimas gerai putotų, bet "neišbėgtų".
• Degtinė, stipriosios trauktinės geriamos iš taurelių ar mažų stikliukų, kurių talpa siekia nuo 20 iki 50 ml.
• Likerio taurelės panašios į degtinės, tik šiek tiek didesnės.
• Gaiviesiems gėrimams, tokiems kaip sultys, vanduo, gira ir pan., patiekti naudojamos paprasčiausios stiklinės, kurių talpa yra 200-250 ml.
• Bokalai alui turi būti pilami pilni.

Taisyklės kviestiniams pietums

• Turi būti patiekiami trys šaltieji mėsos ir žuvies patiekalai bei du karštieji patiekalai. Jei valgoma sriuba, užtenka vieno karštojo žuvies arba mėsos patiekalo, jei sriubos nėra – siūloma karšta užkanda ir vienas karštasis patiekalas.
• Užkandžiai ir karštieji patiekalai gali būti patiekiami porcijomis arba bendruose induose.
• Po šaltųjų ir karštųjų patiekalų stalas dengiamas desertui, prie jo būtinai siūloma kava arba arbata.
• Ant pietų stalo buteliai nestatomi – vyno į taures įpila padavėjai.

Taisyklės švediškam stalui

• Paprastai stalas pastatomas prie sienos ar kampe, didesnių pobūvių metu – salės viduryje.
• Ant stalo užtiesiama vienspalvė staltiesė, kurios kraštai nuleidžiami net iki grindų.
• Puošiama stambesnėmis gėlių kompozicijomis, žvakėmis.
• Naudojami plonasieniai fajanso ar gero stiklo indai, tik ne plastmasiniai ar popieriniai.
• Viename stalo gale krūvelėmis sudedamos lėkštutės užkandžiams, įrankiai, kitame V raidės forma grupėmis ar gyvatuku sustatomos taurės, stiklinaitės, taurelės, puodukai ir pan. Grupėmis surikiuojami ir šalti gėrimai.
• Pietaujant prie šio stalo sriuba ar sultinys nepatiekiami.
• Paprastai valgomi nesudėtingi valgiai, dažniausiai įvairių rūšių mėsos.
• Karšti gėrimai turi būti supilami į termosus, virdulius, jie dažniausiai pastatomi ant pagalbinio stalelio. Ten taip pat sudedami ir saldumynai.
• Padėklinėse lėkštėse maistas išdėstomas pasikartojančiai ant stalo taip, kad kiekvienas galėtų pasiekti norimą valgį.
• Svečias pasiima lėkštutę su įrankiais, įsideda patiekalą ir pasitraukia toliau nuo stalo. Dažniausiai vaišinamasi stovint, nepriimta dažnai eiti prie stalo papildyti savo lėkštės. Kartoti galima tik kartą, tokiu atveju būtina padėti naudotą lėkštutę ir įrankius ant pagalbinio stalelio bei pasiimti švarius.
• Šeimininkai turi pasirūpinti, kad indų ir įrankių būtų daugiau negu pakviesta svečių.

Taisyklės furšetui

• Turi būti rengiamas tarp 17-20 val. ir tęsiasi apie 2 val.
• Svečiai vaišinasi stovėdami.
• Stalas padengiamas patalpos viduryje, patiekalai sustatomi pasikartojančia seka.
• Patiekalai patiekiami taip, kad juos būtų galima valgyti tik šakute.
• Lėkštutės, įrankiai, taurės ir pan. ant stalo sustatomi grupėmis.
• Stalo kraštai paliekami laisvi tam, kad svečiai turėtų kur pasidėti savo lėkštutes.


Ieva Tumulytė

anonsas.lt informacija