Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.


Kodėl vaikai vieni iš kitų tyčiojasi?

2013-11-12 10:19   Peržiūros : 2765   Spausdinti


Justina Kabakaitė

 

 

Kad patyčios yra opi šiandieninės visuomenės problema, jau nebereikia niekam įrodinėti. Apie tai garsiai pradėda kalbėti ne visai seniai, o mokyklose, kur vyksta daugiausia patyčių, vis dažniau pastebint net žiauraus smurto tarp vaikų atvejus, apie patyčias imta kalbėti dar aktyviau, organizuojama prevencinė veikla, net pagalba. Yra skiriamos dvi pagrindinės patyčių rūšys:

Patyčios mokykloje

  • Tiesioginės - kai vaikai vieni iš kitų tyčiojasi atvirai, akivaizdžiai: žodžiais veiksmais kitus užgaulioja, grasina
  • Netiesioginės - tai tokios patyčios, kai neakivaizdžiai vieni bendraamžiai atstumia kitus, ignoruoja, negerbia.

Mokykla - tokia vieta, kur vaikai praleidžia savo didžiąją dienos dalį, ten jie bendrauja su kitais mokiniais. Tai vieta, kur susiduria ne tik vaikai iš skirtingų šeimų, tačiau ir skirtingų auklėjimų, socialinių padėčių ar net tautybės. Kuo daugiau esama skirtumų, tuo didesnė tikimybė atsirasti patyčioms. Remiantis 2007 metais atlikto tyrimo duomenimis, teigiama, kad pagrindinės patyčių vietos mokykloje yra koridoriai, valgykla ir kabinetai.

 

Kas dalyvauja patyčiose?

Dažniausiai patyčių situacijoje galime išskirti du pagrindinius vaidmenis: auką ir skriaudėja. Auka - pagrindinis situacijos dalyvis, jis yra patyčių objektas. O skriaudėjas - tas, kuris tyčiojasi, ar pradeda patyčias, kursto ir įtraukia į užgauliojimą kitus vaikus. Dažniausiai tai būna tam tikros grupės vaikų lyderis, tam tikras jų autoritetas, kurio pavyzdžiu seka kiti. Tokiose situacijose, kai skriaudėjas yra įtakingas klasės mokinys, pedagogai, pastebėję patyčių problemą tarp vaikų, tam tikrais būdais skriaudėją gali paversti net aukos gynėju. Pvz., mokytoja, asmeniškai pasikalbėjusi su mokiniu, paprašo apginti nuo klasės piktadarių auką.

Kuris patyčių vaidmuo yra stipresnis? Vienareikšmiškai atsakyti nebūtų galima. Lengviau kritikuoti ir žeminti kitą ar kęsti patyčias? Kartais būna situacijų, kad auka būna žeminama visai be reikalo ir jai priskiriami kažkokie nelogiški ar nepagrįsti kaltinimai. Dažniausiai auka pasirenkamas silpnesnis, kažkuo išiskiriantis bendraamžis. Kuo visi kiti mokiniai panašesni vieni į kitus - tuo stipresnė užgauliotojų grupuotė gali susidaryti. Vaikas turi būti labai stiprus psichologiškai, kad galėtų ilgai ir tyliai tverti bendramokslių patyčias. Lietuvoje yra buvę atvejų, kai vaikai, nebesugebėję pakelti psichologinio, o dažnai ir fizinio smurto, reaguoja rinkdamiesi kraštutines priemones. Prieš 5 metus Jonavoje ne vienus metus nuolatines bendramokslių patyčias kentusi Bernadeda R., būdama 15 metų nusižudė išbėgusi prieš važiuojantį traukinį. Dažnai būna, kad auka nėra pakankamai fiziškai ir psichologiškai pasiruošusi viena įveikti patyčias, jei jos įsisenėjusios, aplinkiniams jau tapusios įpročiu. Tokiais atvejais būtina kreiptis į tėvus, pedagogus, specialistus.

 

Kas iš tikrųjų yra auka?

 

Patycios lietuvos mokyklose

Norint įveikti patyčias klasėje, reikia išsiaiškinti, kodėl vaikai tyčiojasi? Labai dažnai atsitinka taip, kad net pats skriaudėjas iš tiesų yra auka. Vaikas, kuriam namuose ar mokykloje trūksta pakankamai dėmesio, yra kompleksuotas, abejojantis ir nepasitikintis savimi, išsilieja ant silpnesnių už save aplinkinių. Kartais vaikai, grubiai psichologiškai ar net fiziškai žalojantys bendraamžius, būna patys išgyvenę ar šiuo metu išgyvenantys patyčias. Gal iš jų kažkada taip pat šaipėsi, juos žemino. Jei vaikas turi tokios patirties ir ji yra neigiama - kuomet patyčių situacijoje jis iš nieko nesulaukė pagalbos, tikėtina, kad jis siekia kerštauti, nori išlieti savo nusivylimą ir skausmą, patirtą patyčių metu.

Dažnai vaikų ir paauglių patyčiose dar dalyvauja ir stebėtojai, šalininkai ar gynėjai. Jie taip pat yra patyčių dalyviai. Net stebėtojas yra patyčių dalyvis. Ir ne mažiau svarbus nei pagrindiniai - auka ir skriaudėjas. Jei mokykloje yra daug mokinių, linkusių tik stebėti patyčių situacijas, teigiama, jog tai sudaro palankias sąlygas patyčioms atsirasti, kadangi beveik neatsiranda tų, kurie gali ar bando įsikišti į patyčių situaciją, ją susdabdyti, apginti auką.

Kokios gali būti patyčių pasekmės?

Kad ir kaip stengtųsi, pedagogai ar tėvai ne visada pastebi ar nori pastebėti patyčias. Kartais vaikas, net ir žeminamas mokykloje, namuose gali jaustis gerai, būti guvus, energingas. Normalu, nes čia jis jaučiasi saugus, niekas jo nežemina. Net jei ir neįtariate, kad Jūsų vaikas gali būti bendraamžių pajuokos objektu, verta karts nuo karto pasikalbėtti su vaiku, paklausti apie jo emocinę būseną, santykius su draugais, požiūrį į bendraamžius.

Nesprendžiamos patyčios gali tapti labai skaudžia vaikų patirtimi ir atnešti daug nelaimių. Jei vaikai tyčiojas ar smurtauja prieš vieną silpniausiąjį ir taip elgiasi nuolatos, reikalingas suaugusiųjų įsikišimas. Kitaip, skriaudėjams tai gali tapti norma ar net kasdienybės dalimi. O nuolatinis stresas mokymo įstaigoje ir psichologinis spaudimas iš bendraamžių, vaiką gali privesti prie depresijos, savęs žalojimo, narkotikų ar net savižudybės. Suaugę dažnai galvoja, kad savižudybė yra tema, apie kurią vaikai žino nedaug. Dažnai jie net galvoja, kad vaikai žudosi labai retai. Tačiau tai netiesa. Lietuva papuola į trejetuką šalių, kuriose įvyksta daugiausia savižudybių ir nemažą procentą jų sudaro vaikų ir paauglių savanoriškas gyvenimo nutraukimas. Dėl šios priežasties, tiek pedagogai, tiek tėvai privalo apie savižudybę ir jos pasekmes kalbėtis su vaikais, tai neturi būti tabu tema, apie kurią niekas gėda užsiminti. Mokiniai turi žinoti, kad jie visada turi išeitį, visada yra žmonių, pasiruošusių padėti, pasikalbėti, išklausyti, patarti.

Patyčios taip pat yra tema, kuria reikia kalbėti su vaikais, jie turi suprasti, jog žeminti kitą - ne tas pats, kas juokauti. Įpratimas tyčiotis gali nepraeiti ir baigus mokyklą, vėliau žmogus užaugs su nuostata, jog tyčiotis iš kitų - nieko bloga.

 

Kokios patyčių priežastys?

Yra gana sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kodėl vaikai vieni iš kitų tyčiojasi. Dažniausiai tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Patyčios, kaip visuomenės problema, imtos pasaulyje tyrinėti nuo 1970m. Per visą šį laikotarpį iškeltos kelios pagrindinės galimos patyčių priežastys:

  • Gėdos ir pažeminimo jausmas. Kai žmogus jaučiasi nevisavertis, jis nori pasijausti stipriu, pranašesniu už kitus. Todėl dažnai vaikai, siekdami pasijausti reikšmingais ir stipriais, ima tyčiotis iš bendraamžių.
  • Noras dominuoti. Yra vaikų, kuriems reikalingas nuolatinis dėmesys ir lyderiavimas, todėl norėdami išlaikyti autoritetą, jie tyčiojasi iš silpnesnių.
  • Baimė išsiskirti. Vaikai ir paaugliai dažnai linkę rodyti savo individualumą, bet kartu jiems ir labai svarbu būti bendruomenėje. Nieku gyvu jie nenori būti atstumti, nesuprasti. Atsiradus vaikui, kuris išsiskiria iš klasės savo požiūriu, apsirengimo stiliumi, ar kuo kitu - vaikai, siekiantys bendrumo, susitelkia prieš jį.
  • Nepilnavertiškumo jausmas. Patyčios vaikams, kurie jaučiasi nepilnaverčiais, yra būdas kompensuoti savigarbą.
  • Mokytojų agresyvumas klasėje, tyčiojimasis, vaikų gėdinimas. Vaikai tokį mokytojo elgesį priimą kaip pavyzdį.
  • Suaugusių priežiūros ir dėmesio stoka.
  • Skurdas veikiantis vaiko sąmonę kaip pažeminimas.
  • Užuojautos, pasekmių baimės nebuvimas.
  • Kitų būdų kaip atgauti savigarbą nežinojimas.
  • Šeimoje didesnis dėmesys vaiko neigiamam elgesiui nei teigiamiems nuopelnams.
  • Mokytojų manymas, jog patyčios yra natūralus reiškinys bendraamžiams konkuruojant tarpusavyje.

tyciojamasi

Specialistai sieki pabrėžti, jog šeimos padėtis ir auklėjimas taip pat labai glaudžiai susijęs su vaiko bendravimo būdų pasirinkimu. Dažnai į patyčiose dalyvaujančių vaikų gretas patenka vaikai, pripratę už blogą elgiasi būti barami ir smerkiami namuose, retai susilaukiantys pagyrų bei palaikymo. Meilės, supratimo ir šilumos stoka vaikui gali išugdyti norą ir kitą paversti jaustis ne tokiu reikšmingu ir svarbiu. Teigiama, jog vaikai, linkę į smurtą, gali būti užauginti nedarnioje šeimoje, namuose, kur smurtas yra toleruojamas, ignoruojami vaiko poreikiai ir norai. Kita galima priežastis - vieno iš tėvų netektis ar nebuvimas.

Psichologai taip pat teigia, jog smurtinės bausmės namuose gali prisidėti pie vaiko suvokimo, jog tai natūralus reiškinys ir smurtą galima propaguoti visur ir visada. Tai ypač dažnas reiškinys kai namuose smurtauja vyras. Jis yra šeimos autoritetas, todėl vaikas smurtą gali priimti kaip teigiamą reiškinį.

 

Prevencija

Teigiama, kad norint išties įveikti patyčias tarp bendraamžių, privaloma vykdyti prevenciją trimis lygiais:

  • Mokyklos lygiu. Mokykla turi rimtai žiūrėti į patyčių egzistavimą tarp mokinių. Mokyklos darbas - suteikti kuo įmanoma daugiau informacijos ir pagalbos mokiniams. Joje privalo būti specialusis pedagogas ir speciali šiam klausimui spręsti sukurta grupė (patartina iš skirtingų mokyklos sluoksnių atstovų: mokytojų, administracijos, mokinių, tėvų). Šie žmonės padėtų mokiniams, patyrusiems patyčias, bendrautų su tais, kurie tyčiojasi, organizuotų prevencines paskaitas, užsiėmimus patyčių tematika. Taip pat reikalinga informacija, kad vaikai žinotų, kur gali kreiptis, kai jiems sunku. Pedagogai, tiek bendraudami su kolegomis, tiek su mokiniais, privalo rodyti teigiamą pavyzdį vaikams. Svarbiausia, kad mokykla veiktų ir neleistų vaikams galvoti, jog patyčios yra normalus ir priimtinas reiškinys.
  • Klasės lygiu. Tai yra taisyklių klasėje sudarymas, klasės valandėlių organizavimas, teigiamas mokytojo pavyzdys, gero mokinių elgesio įvertinimas, motyvavimas, patyčių situacijų aptarimas. Ne tik mokytojas, bet ir patys bendraamžiai turi spręsti patyčių problemas, padėti nuskriaustiems ir skriaudžiantiems suartėti, geriau vienas kitą suprasti.
  • Individualiu lygiu. Tai prevencija su konkrečiu mokiniu, dažniausiai auka. Šiam lygiui įgyvendinti turi vykti kalbėjimasis su nuskriaustu mokiniu, situacijų analizės ir vertinimai, saugumo plano sudarymas, konkreti pagalba. Kartais tenka suteikti pagalbą ir skriaudėjui, kai reikia išsiaiškinti, kodėl yra smurtaujama, kas slepiasi už patyčių situacijos. Taip pat reikia nepamiršti individualiai bendrauti ir su mokinių tėvais, informuoti juos apie susidariusią situaciją, skatinti patyčių prevenciją vykdyti ir namuose.

 

Lietuvos mokyklose vykdomos įvairios programos pieš patyčias:

„Big brother big sisters" (Didieji broliai ir didžiosios seserys) programa. Tai programa, atėjusi iš Jungtinių Amerikos valstijų. Jos esmė - autoritetingas vaiko palaikymas ir pagalba. Mokinys, kuris patyrė patyčias ar buvo kitaip nukentėjęs nuo bendraamžių bendrauja su suaugusiu savanoriu - Didžiuoju draugu, kuris padeda nukentėjusiam atpažinti tikrąsias gyvenimo vertybes. Palaiko ir išklauso, kai sunku. Užsiima auklėjimu, padeda iš naujo pažvelgti į pasaulį. Vaikas įgauna pasitikėjimo savimi ir nejunta gėdos jausmo, kai tokiomis temomis reiktų bendrauti su tėvais ar pedagogais.

Programa „Second step" (Antrasis žingsnis). Programa vykdoma 26 kortų komplekto ir vienos vaizdajuostės pagalba. Viena korta skirta vienai pamokai. Vienoje kortos pusėje yra vaizduojama gyvenimiška situacija, o kitoje - pamokos apie pykčio valdymą, empatiją ir kitus svarbius tolerantiškos visuomenės dalykus. Vaizdajuostėje pavaizduotas penkių tokių pamokų vedimas. Tačiau tokių pamokų gali vykti daugiausiai dvi per savaitę. Mokiniai jas išmoksta ir su mokytoju kartojasi išmoktą medžiagą pertraukų, kitų pamokų metu, taip ją įtvirtindami ir susiedami su savo kasdienybe. Šią programą vykdyti gali tik apmokyti ir programos techniką išmanantys mokytojai.

Vaikų linija. Tai tarnyba, kuri teikia pagalbą vaikams ir paaugliams. Mokiniai gali skambinti jiems rūpimais klausimais, kai jiems sunku, yra prislėgti, turi problemų ir bijo pasisakyti kitiems. Kreipęsi į „Vaikų liniją" jie yra išklausomi, jiems patariama. Šioje tarnyboje dirba tik atrinkti profesionalūs psichologai, įgudę dirbti ir konsultuoti telefonu. Vaikų linija taip pat vykdo kampaniją „Nustok tyčiotis", kurios metu organizuojami prevenciniai seminarai apie patyčias, jų rūšys ir pasekmės. Siekiant sudominti vaikus, pasitelkiami žymūs žmonės, kurie, būdami vaikams autoritetais kalba apie patyčias ir jų poveikį tiek mokiniams, tiek mokykloms. Ši programa susilaukia didelio mokyklų susidomėjimo. Vaikų linija taip pat teikia daug informacijos mokykloms apie patyčių prevencija, 2007 metais netgi išleido apyrankes „Be patyčių", kurias dalino mokyklose kaip darnaus ir tolerantiško bendravimo tarp mokinių simbolį.

 

Patyčios mokykloje

Patyčios yra rimta problema ir norint jas įveikti reikia dirbti visiems kartu: mokyklai, pedagogams, mokiniams, tėvams. Mokykla viena negali pakeisti vaikų požiūrio ir elgesio, į tai turi įsitraukti ir tėvai. Labai svarbu ne tik prevencinės programos ir pokalbiai su vaikais, bet ir teigiamas suaugusiųjų elgesys, kuris padėtų vaikui suprasti ir patikėti, kad patyčios nėra normalus ir visuomenėje teigiamai vertinamas reiškinys. Su jomis reikia kovoti, dirbti, kad pasiektum rezultatų, juk tik tolerantiškas ir draugiškas bendravimas atneša vidinį pasitenkinimą ir šviesią ateitį.

 

Parengta pagal leidinį „Kuriame mokyklą be patyčių", Vilnius, 2007 m.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Mamoms ir vaikams, Vaikų ligos ir vaiko sveikata, Vaikų auklėjimas
Vaikų žaidimai gamtoje

Vaikų žaidimai gamtoje

Įdomūs užsiėmimai vaikui sodyboje, vaikiškų žaidimų idėjos lauke ir gamtoje. 

Vaikų psichologija: kaip susidraugauti su kitais vaikais

Kaip tėvai turėtų padėti vaikui susirasti draugų. Patarimai tėvams ir jų mažyliams. 

Užsienio kalbos vaikams

Kokio amžiaus vaikus pradėti mokyti užsienio kalbos? 

vaiko dasa

Kaip ugdyti vaiko drąsą

Jei tam tikromis situacijomis norime vaikui padėti jaustis drąsiau, siūlome perskaityti keletą patarimų, kaip tinkamai tai daryti. 

Vaikai ir sportas

Koks sportas geriausiai tinka kiekvienam amžiaus tarpsniui?

Padėkite savo vaikui atrasti jam tinkamą sportą ir tinkamą būdą juo užsiimti  

vaiko motyvavimas

Vaiko motyvacija: ar mokėti už gerus darbus?

Vaiko motyvavimas atlygio principu 

Metas miegoti

Vaikai labai bijo, kad, jiems nesant, įvyks kažkas įdomaus. Natūralu, kad jie mano, jog tai nutiks tada, kai jie nueis miegoti. 

Dantu balinimas

Sveiki dantys – graži šypsena ir puiki sveikata

Kaip prižiūrėti dantis ir džiaugtis gražiau šypsena 

Patyčios mokykloje

Kodėl vaikai vieni iš kitų tyčiojasi?

Patyčios mokykloje - rimta problema. Kaip padėti vaikui? 

vaiko agresija

Vaikų agresijos slopinimas

Daugelis vaikų išgyvena periodą - tarp dvejų ir ketverių metų - kai mušimasis ir kandžiojimasis yra bendravimo forma. 

Testas: kokie jūsų santykiai su vaikais?

Atsakę į testo klausimus, sužinosite, kaip jus vertina vaikai ir kokių savybių turėtumėte atsikratyti arba įgyti. 

Smurtas šeimoje

Vaiko auklėjimas šeimoje: be smurto

Smurtas šeimoje - sergančios visuomenės ženklas... 

Skyrybos sėkmingos, bet vaikai ne visai laimingi

Vaikas gali užaugti laimingu, savim pasitikinčiu žmogumi, sugebančiu sukurti konstruktyvius santykius su aplinkiniais tik sveikoje, darnioje šeimoje.  

Pratinamės prie puoduko

Kokio amžiaus vaiką reikia pradėti pratinti prašytis ant puoduko? 

Mamos mokykla

Kaip teisingai kalbėti su vaiku apie lytinius klausimus ir ar iš viso reikia tai daryti? 

muilo burbulai

Pasidaryk pats: muilo burbulai

Kaip padaryti muilo burbulų skystį. Kaip vaikams žaisti su muilo burbulais. Lavinimas. 

Genys

Vaiko hobis - paukščių fotografavimas

Tėtis S. dalijasi savo sūnaus hobiu - paukščių fotografavimu! 

Vaikų auklė pagal horoskopą

Kaip rasti auklę? Jums padės žvaigždės! 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2
Dziudo ir sambo treniruotės Jurbarke
Jurbarkas, Jurbarkas
Mobilus: +370-638-09999, El. paštas: vilius71@gmail.com
Dailės mokykla Vilniuje
S. Konarskio g. 37, Vilnius
Telefonas: +370-5-2332550, El. paštas: info@vienozinskis.lt
1 2
Cistinė fibrozė

Mityba sergant cistine fibroze

Cistine fibroze serga daugybė žmonių visame pasaulyje. Vis dėlto, apie šią ligą dažniausiai žino tik sergantieji ir jų artimieji. Be medikamentinio gydymo ir kineziterapijos, gyvenimo būdas ir mityba įtakoja cistine fibroze sergančio žmogaus būklę. Kas yra cistinė fibrozė ir kaip palengvinti ligos sukeltus simpto daugiau

 kaip apsisaugoti nuo koronaviruso Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso

Koronavirusas, kaip apsisaugoti ir gydytis nuo koronaviruso, vaistai nuo koronaviruso

Mankšta 24 nėštumo savaitę 24 nėštumo savaitė

Kodėl atsiranda kojų mėšlungis nėštumo metu? Ką valgyti antroje nėštumo pusėje?

Stintų žvejyba Klaipėdoje Stintų žvejyba Klaipėdoje

Kaip žvejoti stintas nuo kranto, stintų gaudymas Smiltynėje

Populiariausi kvepalai moterims Populiariausi moteriški kvepalai

Populiariausi kvepalai moterims, perkamiausi ir geriausi kvepalai

Moliūgų rauginimas Moliūgų rauginimas

Daugelis neragavo ir negirdėjo tokio dalyko, kaip raugintas moliūgas. Kviečiame pabandyti.

Cukinijos su ananasais Cukinijos su ananasais

Cukinijų ir ananasų mišrainė.

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Pomidorai, nušveičiantys “dūšią“

Aštriai marinuoti agurkėliai Aštriai marinuoti agurkėliai

Aštriai marinuotų agurkų receptas.

Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.