Juvelyro profesija

Iš metalo ar kokios kitos medžiagos gabalėlio jie geba sukurti tikrų tikriausius meno kūrinius. Jų rankose net ir pati grubiausia medžiaga gali tapti vienetiniu, nepakartojamu ir įstabiu papuošalu. Susipažinkite, tai - juvelyrai - žmonės, kurie jau nuo neatmenamų laikų savo rankomis kuria juvelyrinius dirbinius ir puošia kitus.

„Puošiuosi ne masinės gamybos, bet vienetiniais, rankų darbo juvelyriniais dirbiniais", - sako viena iškiliausių Lietuvos ponių, ant kurios kaklo puikuojasi nuostabūs juvelyriniai karoliai.

Išties, žmonės nori autentikos, unikalumo, todėl renkasi pirkti vienetinius, rankų darbo papuošalus. Juvelyriniai dirbiniai visuomenėje jau nuo senų laikų yra naudojami ne tik kaip aksesuarai, bet ir kaip statuso simbolis.

Juvelyro darbo specifika

Bėgant metams juvelyro darbo specifika Vakaruose sparčiai kito. Štai,pavyzdžiui, Renesanso laikotarpiu Vakaruose buvo ištobulintas metalų ir akmenų apdorojimas. Jei pažvelgsime į XVI - XVIII a., matysime, jog tuo metu profesionaliai buvo gaminami vokiečių sidabriniai dirbiniai, prancūzų juvelyrika.

Lietuvoje Renesanso laikotarpiu, XVI a. viduryje, smulkieji bajorai ir valstiečiai galutinai atsisakė baltiškų formų papuošalų, juos pakeitė kosmopolitiškų formų grandinėlėmis su medalionais, žiedais su reljefiniais savo portretais.

Klasicizmo laikotarpiu  (1780-1850) juvelyrikoje buvo naudojami taurieji metalai, brangieji ir pusbrangiai akmenys, taikyta įvairi technika: liejimas, spaudimas, kalstymas.

Įžengus į XIX a. juvelyrikos amatas kito ir papuošalų gamyba buvo mechanizuota, kas gerokai palengvino juvelyro darbą. Be to, būtent XIX a. buvo pradėta sidabruoti ir auksuoti pigesnius metalo gaminius. Taip pat juvelyriniams dirbiniams buvo pradėti naudoti taurieji metalai (auksas, sidabras, platina, paladis, rodis, iridis, rutenis, osmis) ir jų lydiniai, kurie buvo gaminami į tauriuosius metalus dedant kitų metalų. Dar ir šiais laikais atėję į parduotuvę atkreipiame dėmesį į juvelyrinio dirbinio prabą. Būtent tauriojo metalo kiekį lydinyje ir parodo jo praba.

Nuo neatmenamų laikų juvelyrikos dirbiniams kurti buvo naudojama kalybos technika - papuošalų gaminimo būdas, kuomet metalas yra apdorojamas rankomis arba mechanizmais, į pagalbą pasitelkiant specialius įrankius (kūjį, kaltą, plaktuką, reples) ir su jų pagalba yra formuojama norimas juvelyrikos dirbinys.

Gerai žinoma juvelyrikos technika - liejyba - dirbinys liejamas iš metalo ar stiklo pagal iš anksto pagamintą modelį - liejimo formą. Išlieja paprastai papildomai apdorojama: gludinama, šlifuojama, poliruojama, raižoma, padengiama brangiaisiais metalais.

Papuošalų gamyba - sudėtingas ir daug kantrybės reikalaujantis procesas: norint pagaminti papuošalą, reikia išmanyti įvairias metalo apdirbimo technikas, vizualizuoti ir eskizuoti norimą papuošalą ne tik mintyse bet ir ant popieriaus lapo, kompiuteryje, tad reikia mokėti dirbti kompiuterinėmis projektavimo programomis.

Kauno taikomosios dailės mokykloje, pasirinkus Dailiųjų metalo dirbinių gamintojo specialybę, galima išmokti įvairių metalo apdirbimo technikų, mokoma dirbti su kompiuterinėmis programomis.

Juvelyro profesija Lietuvoje

Taip kaip batsiuvystė, kalvystė ar puodininkystė, taip ir juvelyrika - vienas iš seniausių amatų visame pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje.

Kazimieras Simanonis (g. 1937) yra laikomas vienas iškiliausių Lietuvos juvelyrikos kūrėjų, žmogus, kuris padėjo pagrindus šiuolaikinei Lietuvos juvelyrikos tradicijai. Būtent K. Simanonis atskleidė naujas Lietuvoje ir visame pasaulyje taip vertinamo natūralaus akmens - gintaro plastines savybes. Jo dėka gintaro dirbiniai įgavo visai kitokį meninį įvaizdį, buvo dovanojami žinomiems pasaulio žmonėms. K. Simanonio juvelyrikos dirbinys buvo padovanotas popiežiui Jonui Pauliui II tuomet, kai jis viešėjo Lietuvoje, jo kurtais juvelyriniais dirbiniais puošėsi JAV prezidento Ričardo Niksono žmona ir daugybė kitų, žymių pasaulio žmonių...

Tėvo juvelyro pėdomis pasekė ir sūnus -Titas Simanonis (g. 1967), kuris 1990 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, juvelyrikos studijas, po mokslų penkerius metus dirbo Niujorke, bendradarbiavo su pasaulinio garso prekių ženklais, tokiais kaip „Tiffany & Co", „Cartier".

Juvelyro profesiją rinktis siūlo ne viena mokymosi įstaiga. Tad moksleiviai kartais pasimeta ir nežino į kurią iš jų geriausia stoti.  Dažnai yra klausiama, kodėl verta rinktis juvelyrikos mokslus ne universitete, bet, pavyzdžiui, Kauno taikomosios dailės mokykloje? Atsakymas labai paprastas - pasirinkus juvelyrikos studijas t.y. Dailiųjų metalo dirbinių gamintojo specialybę Kauno taikomosios dailės mokykloje, moksleivis bus garantuotas, jog turės ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, mat daugiau nei 70% mokymosi trukmės mokiniai gamina papuošalus, įvairius suvenyrus iš spalvotų metalų, atlieka praktiką įmonėse ar pas patyrusius juvelyrus.

Renkantis, kur mokytis juvelyro amato, svarbu atkreipti dėmesį į mokymosi programos sudėtį: geriausia rinktis tą, kurioje mokslai didžia dalimi yra paremti praktika.

Juvelyro profesijos perspektyvos

Kas ryžtasi studijuoti juvelyriką, žino, jog juvelyro mokslai nėra lengvi ir reikalauja daug kantrybės ir užsispyrimo, o ir kritiką aplinkinių dažnai tenka atremti. Žmonės menininkų atžvilgiu dažnai būna nusiteikę priešiškai ir gali teigti, jog „juvelyrikos studijos - ne tau, tu iš šio amato nepragyvensi, kaip ir dauguma menininkų Lietuvoje'. Tačiau dažnu atveju tai - tik stereotipas, kuris neatitinka šių dienų realybės. Jei esi savo srities specialistas, puikiai išmanai savo amatą, tuomet visada turėsi klientų ir darbo.

Juvelyro sėkmė, karjeros viršūnė yra tada, kai pagaminti papuošalai ne dulka juvelyro namuose, o gyvena aktyvų gyvenimą juvelyrikos galerijose, o vėliau - nuperkami žmonių.

Pačios perspektyviausios juvelyrikos sritys, tai - vestuvių žiedų gamyba, papuošalai, suvenyrai, meno dirbiniai, kuriuos mielai perka ne tik tautiečiai, bet ir iš svetur atvykę keliautojai. Pavyzdžiui, juvelyriniai dirbiniai su Lietuvos „auksu" - gintaru vis dar išlieka labai populiarūs pirkėjų tarpe.  Papuošalai su gintaru dažnai reprezentuoja Lietuvą ir yra vežami lauktuvių į kitas šalis.

Populiarūs šiomis dienomis yra juvelyriniai dirbiniai iš metalo, su Swarovski kristalais, kurie dažnai būna eksportuojami į ES šalis, JAV, Kanados, Australijos rinkas. Nevengiama ieškoti išskirtinių ir neįprastų medžiagų. Svarbi tampa ne tik juvelyrinio dirbinio forma, išvaizda, bet ir medžiaga iš kurios jis yra pagamintas.

Kaip ir seniau, taip ir dabar, juvelyriniai dirbiniai iš metalo išlieka vis dar populiarūs.

Juvelyrikos studijos

Pakalbinome keletą juvelyrikos studentų, kurie studijuoja Kauno taikomosios dailės mokykloje.

Eglė pasirinko Kauno taikomosios dailės mokyklą dėl keleto priežasčių: pirma, norėjosi profesijos, kuri būtų labai praktiška, antra, jos senelis buvo juvelyras, lankė papuošalų gamybos kursus, o vėliau juos ir pats vedė, tad norėjosi tęsti pradėtą giminės tradiciją, daryti tai, ką ilgus metus darė jos šeimos nariai. „Gyvenu Kauno raj., tad net nebuvo abejonių, jog pabaigusi dvylika klasių stosiu į Kauno taikomosios dailės mokyklą ir pasirinksiu juvelyriką, dar kitaip - dailiųjų metalo dirbinių gamintojo mokymo programą. Kai kurie iš draugų baksnojo ir sakė, jog ką tu veiksi su tuo profesinio mokymo diplomu, bet dabar, kuomet pabaigiau pirmų metų mokymo programą, galiu kokybiškai apdirbti metalus, sukurti dailųjį dirbinį, žinau, kaip sukurti populiarius papuošalus ir jau atlieku praktiką vienoje juvelyrikos dirbtuvėje. Man patinka kurti papuošalus iš metalo, tai - kūrybinis darbas, kuris mane veža."

Kauno taikomosios dailės mokyklos moksleivio sukurtas juvelyrinis papuošalas.

Kitas Kano taikomosios dailės mokyklos studentas - Tomas taip pat pasirinko juvelyrikos mokslus, tik studijuoja jau ne Kaune, bet Alytuje. „Gyvenu Pivašiūnuose, tad Alytus man buvo patogesnė studijų vieta nei Kaunas. Nuo mažens pasižymėjau kruopštumu, buvau kūrybiškas - tai savybės, kurios reikalingos juvelyrui. Pabaigus dešimt klasių stojau į Kauno taikomosios dailės mokyklą, Alytaus skyrių, ten trejus metus mokiausi juvelyrikos amato. Nei kiek nesigailiu, nes per tuos trejus metus teko nemažai ir pakeliauti, pasisemti tarptautinės patirties, mat Kauno taikomosios dailės mokykloje aktyviai yra vykdoma „Erasmus" švietimo mainų programa, kurios dėka mokiniai turi galimybę atlikti praktiką kitose šalyse.

Moksleivius kūrybai ir darbui įkvepia ne tik kelionės ir tarptautinės patirtys, bet ir konkretūs pavyzdžiai. Štai kad ir faktas, jog praeitais metais vykusios Baltijos juvelyrikos parodos „Amber Trip" surengto tarptautinio juvelyrikos meno konkurso Lietuvos Respublikos muitinės atstovo prizu nominuota buvo Kauno taikomosios dailės mokyklos mokinė Eva Zigunskaya. Žinau, ir aš vieną dieną skinsiu pergales tarptautiniuose konkursuose", - savo mintimis dalinosi Tomas.

Kauno taikomosios dailės mokykloje įgyti dailiųjų metalo dirbinių gamintojo specialybę gali mokiniai, turintys pagrindinį išsilavinimą (po 10-ies klasių studijos trunka 3 metus) arba vidutinį išsilavinimą (po 12-os klasių mokomasi 2 metus). Turintys pagrindinį išsilavinimą mokiniai, besimokydami dailiųjų metalo dirbinių gamintojo amato, kartu įgyja ir vidurinį išsilavinimą. Daugiau informacijos apie mokymosi programas ir priėmimo į  jas tvarką rasite mokyklos tinklpyje http://www.ktdm.lt/

Juvelyro atlyginimas

Išmokus juvelyrikos amato aktualu tampa atlygis už padarytus darbus. Taigi, kiek uždirba juvelyrai Lietuvoje?

Kaip teigia internetinis portalas manoalga.lt, Lietuvoje vidutinis juvelyro/auksakalio neto atlyginimas yra 786 eur.  Peržiūrėjus darbo skelbimus pastebima tendencija, jog darbdaviai juvelyrams yra linkę mokėti iki 1000 eur. į rankas. Mokama suma varijuoja nuo juvelyro patirties, išdirbtų metų juvelyrikos srityje. Jei juvelyro stažas yra daugiau nei 10 metų iš šio amato galima tikėtis uždirbti ir daugiau nei 1500 eur į rankas. Beje, svarbu paminėti ir tai, jog nemaža dalis juvelyrų yra laisvai samdomi darbuotojai, tad ir atlygis vieną mėnesį gali būti mažesnis, o kitą - didesnis - priklausomai nuo užsakymų skaičiaus.

Koks būna juvelyras

Gatvėje sutiktų žmonių paklausėme, kokius Lietuvos juvelyrus jie žino. Vienas iš dažniausių atsakymų buvo Jurga Lago. Juvelyrė Jurgos Lago daugumai asocijavosi su madinga juvelyrika - papuošalais, kuriuose vyrauja paukščių simbolika, gamtos motyvai. Viename interviu žymi Lietuvos juvelyrė yra sakiusi, jog juvelyrikos amatą ji perprato dar būdama vaikas. Jurgos tėvai buvo juvelyrai, tad darbas juvelyrikos dirbtuvėse jai nebuvo svetimas nuo mažų dienų. Juvelyrė ne kartą yra minėjusi, jog būtent jos tėtis buvo geriausias jos mokytojas, kuris išmokė, kaip išsiskirti iš minios.

Dar vienas menininkas kūrėjas, kurį žinojo praeiviai - tai juvelyras Karolis Ro Černiauskas. „Varčiau „Vogue" žurnalą ir labai nustebau, kai pamačiau lietuvio juvelyro pavardę šalia reklamuojamų auskarų ir žiedo, kuriam, beje, buvo naudojamas levandinis kvarcas." -teigė sutikta pašnekovė gatvėje. Taigi, nenuostabu, jog dėl tokios unikalios juvelyrikos dirbinių K. Ro Černiauską, „Ro Jewellery" įkūrėją pastebėjo vienas įtakingiausių mados leidinių pasaulyje „Vogue". Net nėra abejonių, jog šio juvelyro sėkmės paslaptis  - savitas kūrybos kelias, drąsūs bandymai, atsidavimas darbui ir begalinė kantrybė kasdieniniuose juvelyrikos darbuose.

Parengė: Laura Rimgailė
Straipsnio nuotraukų autorius: Astrida Čivilienė